TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas yra Konstitucinis Teismas pagal LR Konstitucijos dvasią

2012 09 15 6:00
LŽ archyvo nuotr.

LR Konstitucijos 30 straipsnis, apibrėždamas žmogaus ir valstybės santykius, skelbia, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

Ar turi teisę kuris nors fizinis asmuo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą (KT)? Atsakymas vienareikšmis - NE. Jeigu pagal LR Konstituciją žmogus dėl pažeistų teisių ar laisvių turi teisę kreiptis į teismą, o teisės kreiptis į KT neturi, vadinasi, Lietuvos KT pagal LR Konstitucijos dvasią - nėra teismas.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (II skyrius. Europos Žmogaus Teisių Teismas) 35 straipsnis nustato, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) gali priimti bylą nagrinėti tik tada, kai pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus buvo panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės. Koks Lietuvos KT, kaip valstybės vidaus teisinės gynybos instancijos, vaidmuo kreipiantis į tarptautinę instituciją - EŽTT? Atsakymas vienareikšmis - NULINIS. Vadinasi, pagal visuotinai pripažintus tarptautinius teisės principus Lietuvos KT nėra Lietuvos valstybės vidaus teisinės gynybos funkcijas atliekanti institucija. Kitais žodžiais tariant, teisminių instancijų tarptautinio pripažinimo požiūriu Lietuvos KT nėra teismas.

Pagal LR Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Lietuvos KT tiek pagal LR Konstitucijos raidę ir dvasią, tiek pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus nebūdamas teismas negali vykdyti teisingumo.

Ar vykdė Lietuvos KT teisingumo funkciją, atimdamas 2004 metų gegužės 25 dienos savo nutarimu Nr. 24/04 Dėl Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatymo Lietuvos Respublikos piliečiui Rolandui Paksui LR Konstitucijos 56 straipsnyje jam suteiktą teisę būti renkamam Respublikos prezidentu?

Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų aptarti teisingumo vykdymo sąvoką, nustatant, ar atitinkamų piliečio teisių ir laisvių institucinis ribojimas yra teisingumo vykdymas.

Nesant teisinės teisingumo vykdymo sąvokos, tenka remtis doktrinine šios institucinės funkcijos samprata. Prigimtiniu teisingumo požiūriu teisingumo vykdymas - tai subjekto veikų atitikties bendruomeninėms vertybinėms orientacijoms bei teisiniams elgesio modeliams analizė ir suderintas vertinimas. Praktiniu požiūriu institucinio (ne privataus) teisingumo vykdymas - tai veikla, kuria nustatomas subjekto turimų teisių ir imperatyviai vykdytinų prievolių visetas.

Prigimtiniu požiūriu teisingumas turi vertinamąjį pobūdį ir nesukelia prievartinių pasekmių, o praktiniu požiūriu jis pasireiškia prievartiniu subjekto elgesio modeliavimu.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos KT ribojimus nustatė ne tik atskiram piliečiui, bet ir konstituciniam suverenui - Tautai, atimdamas iš jos teisę įgyvendinti LR Konstitucijos 33, 34 ir kituose straipsniuose įtvirtintas teises.

Ar Tauta kuriam nors laikui ar atsiradus kokioms nors sąlygoms yra numačiusi perduoti savo rinkimų teises tokiai institucijai kaip KT?

Nei LR Konstitucijos II skirsnis ("Žmogus ir valstybė"), nei VIII skirsnis ("Konstitucinis Teismas") nenumato aplinkybių, kurioms esant Tauta ir kiekvienas pilietis varžytų ar ribotų savo rinkimų teises. Iš to darytina išvada, kad KT, varžydamas Suvereno galias, pažeidė LR Konstitucijos 3 straipsnį, nustatantį, jog niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.

Atidžiai panagrinėjus LR Konstitucijos 105 straipsnyje apibrėžtas KT funkcijas, nesunku įsitikinti, kad šiai institucijai LR Konstitucija patiki vykdyti įstatymų konstitucingumo kontrolės funkciją ir išvadų teikimo dėl kai kurių subjektų būklės bei jų veiksmų funkciją. Teisingumo vykdymo funkcija KT ir nėra numatyta. Tuo pagrindu darytina išvada, kad Lietuvos KT, viršydamas savo konstitucines galias, 2004 metų gegužės 25 dienos nutarimu nepagrįstai apribojo piliečio pasyviąją rinkimų teisę, pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, tai ir pripažino EŽTT. Todėl, vadovaujantis principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, palikti galioti minėtą KT nutarimą būtų šiurkštus teisinės valstybės principo pažeidimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas KT nutarimas ne tik neteisėtas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, bet ir prasilenkia su protingumo principu. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad Seimo nario ar prezidento priesaika nėra juridiškai saistanti priesaikos davėjo iki jo gyvos galvos. Jeigu naujai kadencijai perrinktas Seimo narys ar prezidentas vėl turi duoti priesaiką, vadinasi, ankstesnės kadencijos priesaika prarado savo reikšmę. Tai nėra beprecedenčiai dalykai. Pasikeitus istorinėms sąlygoms, žmogus natūraliai gali keisti savo pažiūras. Jeigu sovietų armijoje davę priesaiką kariai būtų visą gyvenimą likę ištikimi savo duotai priesaikai, mes neturėtume Lietuvos kaip savarankiškos valstybės. Dėl to bet koks žmogiškai svarbių dalykų suabsoliutinimas nėra pateisinamas sveikos logikos požiūriu.

Ką turėtume daryti tokiomis sąlygomis, kai Suvereno priimto įstatymo (Konstitucijos) pagrindu sukurta institucija pradeda prievartauti Suvereną keisti Konstituciją?

Manytina, jog tai pavojinga situacija, primenanti vaiko keliamą reikalavimą motinai jį iš naujo pradėti, bet su kitu tėvu, nes šio tėvo giminės pernelyg neturtingi.

Neatsiradus Konstituciniame Teisme blaivaus požiūrio į savo teisinį statusą, neišvengiamai keistina LR Konstitucija, KT pervadinant į Konstitucinę Kolegiją ar kitokio panašaus pavadinimo instituciją ir pripažįstant, kad visi Lietuvos KT nutarimai, priimti peržengiant LR Konstitucijos 105 straipsnyje šiai institucijai suteiktą kompetenciją, yra teorinio lygmens doktrinos.

 

 Teisininkas Jonas Ivoška

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"