TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas žlugdo teismų autoritetą?

Ar pagrįstai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas nori pašalinti Neringą Venckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų?

Pašalinti todėl, kad N.Venckienė prievarta neatiduoda savo globojamosios dukterėčios biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei.

Man rodos, kad tokio pagrindo atidavimui nėra.

Reikėtų prisistatyti, kad aš turiu pamatą ginčytis su AT pirmininku. Aš liaudies teisėju dirbau nuo 1952-ųjų iki 1955-ųjų pabaigos, o nuo 1956-ųjų iki 1970 metų pabaigos - AT teisėju. Per tą laiką keitėsi ir AT pirmininkai. Dirbant liaudies teisme, teko nagrinėti kelias ginčų dėl vaikų perdavimo bylas. Tuomet neveikė jokia tarptautinė konvencija. Laikėm, kad vaikas yra ne koks daiktas, bet teisės subjektas ir jo interesai turi būti ginami. Tai ne politinės bylos ir tais laikais valdžia į jas nesikišo.

Reikia dar priminti, kad 1970 metais neakivaizdžiu būdu apgynęs kandidatinę disertaciją, išėjau dirbti į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą - iš pradžių vyr. dėstytoju, paskui docentu, o galiausiai profesoriumi.

1992-aisiais buvau išrinktas į Seimą ir ten beveik 4 metus dirbau Valstybės ir teisės komiteto pirmininku (dabar šis komitetas vadinamas kitaip). Tuomet į rankas pateko ir Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių konvencijos tekstas. Tačiau tuomet aš tik žvilgtelėjau į ją, nes turėjau redaguoti daugelį naujai priimtų įstatymų.

Tačiau žvilgtelėjęs į Konvencijos tekstą pastebėjau, kad mes anais tarybiniais metais kartu su teisinio išsilavinimo neturinčiais padėjėjais išspręsdavome teisines bylas teisingiau negu dabar. Abejoju, ar su tarėjais dabar teisėjas taip būtų išsprendęs mergaitės grąžinimo biologinei motinai bylą, kaip tai padarė Kėdainių apylinkės teismas, sukėlęs visuotinį žmonių pasipiktinimą.

Daug prirašyta straipsnių šiuo klausimu, bet nebuvo analizuotos svarbios Konvencijos nuostatos, nors Konvencija įsigaliojo Lietuvoje nuo 1992 metų kovo 1 dienos. Šios Konvencijos 3 str. 1 ir 2 punktuose konstatuojama: "Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismas ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgdamos į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir tam tikslui imasi atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių."

Šios Konvencijos keliose vietose pabrėžiami vaiko interesai, jo gerovė.

Tačiau Kėdainių teismas visiškai nekreipė dėmesio į vaiko interesus. Nors tokio sprendimo nebuvo galima įvykdyti, antstolė Sonata Vaicekauskienė kreipėsi į Kėdainių teismą, kad būtų leidžiama prievarta įvykdyti teismo sprendimą.

Nors prezidentė irgi įspėjo, kad vykdant sprendimą prievarta vaikui netoleruotina.

Mergytė eiti pas biologinę motiną atsisako. Ji nurodo, kad anksčiau motina leido ją prievartauti Andriui Ūsui. Jam buvo iškelta pedofilo byla, kurioje minima ir mergytės motina, kaip A.Ūso pagalbininkė. Kartu su A.Ūso neva žūtimi byla buvo nutraukta. Dabar ji vėl atnaujinta, jau po A.Ūso mirties. Matyt, nutartyje dėl atnaujinimo nieko nekalbama apie mergytės motiną, todėl ji įsidrąsino.

Nesuprantama, kodėl Kėdainių teismas priėmė skubiai vykdytiną sprendimą, kurio skubiai vykdyti nereikėtų, tuo labiau kad reikėtų palaukti, kol bus išnagrinėta A.Ūso atnaujintoji byla.

Matyt, teismai paklūsta ir atgijusiems bei vėl įsidrąsinusiems "valstybininkams" ar pedofilams.

Lietuvos teismai nesiremia nei JT Vaiko teisių konvencijos nuostatomis, nei kitais įstatymais. Todėl žmonės ir nepasitiki tokiu sprendimu, o Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė, kuri yra brolio dukters globėja, laikydamasi įstatymų, prievarta savo globojamosios perduoti nesutinka ir teismų atžvilgiu išreiškė gal ir šiurkščių kritinių pastabų.

Tokių kritiškų pastabų pateiksiu ir aš, buvęs tarybinis teisėjas. Daug pastabų išreiškė ir daugelis Lietuvos žmonių. Jie renkasi Garliavoje Klonio gatvėje, kad teismo sprendimas nebūtų prievarta įvykdytas.

Įvairiu laikotarpiu žiniasklaidoje buvo paskelbta daug straipsnių. Atkreipiu dėmesį į buvusio žinomo politiko, socialinių mokslų daktaro prof. Povilo Gylio straipsnį "Lietuvos žiniose" "Pedofilijos drama: teisė prieš teisingumą?" "Ponai, įrodykit, kad L.Stankūnaitė niekaip nesusijusi su pedofilija, kad mergaitė bus su ja saugi ir turės normalias gyvenimo ir mokymosi sąlygas, ir žmonės paklus... Labai tikėtina, kad šį kartą pasipriešinimas gali būti sėkmingesnis, nes į jį gali įsitraukti daugybė žmonių. Ypač tuo atveju, jei mergaitė prieš jos valią jėga būtų atimama iš jos globėjų."

Dabar mergaitei 8 metai - dėl jos prievartautojų ir motinos L.Stankūnaitės pagalbos jiems ji pradėjo skųstis anksčiau. Tuomet psichiatras pripažino, kad mergaitė nefantazuoja: sugeba suprasti reiškinius, atskirti juos tokius, kokie jie yra tikrovėje, o ne fantazijose.

Motina L.Stankūnaitė savo dukterį buvo perdavusi Vilniuje į kažkokį psichiatrijos centrą - tik ar ne gydymui. Bet iš to centro ji buvo greit paleista, nes nebuvo ko gydyti.

Kovo 23 dieną mėginimas įvykdyti teismo sprendimą prievarta buvo tikrai žiaurus: kai pareigūnai ir motina norėjo paimti, mergaitė apsikabino močiutę, abi buvo pargriautos ant žemės, mergaitę prievarta tampė, ji klykė, buvo nubrozdintas veidukas ir pilvukas. Tokius veiksmus užfiksavo videokamera. Šie kadrai buvo paskelbti internete ir taip pasklido po visą pasaulį. Juk tai matė ir pati L.Stankūnaitė - ar jai negaila savo dukters?

Ji taip gražiai kalbėjo per šių metų balandžio 2 dieną LNK rodytą laidą. Tačiau jos žodžiai prieštarauja keleto metų faktams. Įdomu, kur ji dabar dėtų dukterį - pati yra saugoma, išlaikoma valstybės - nei darbo, nei turto neturi. Tai kaip ji galėtų išlaikyti dukterį ir suteikti tinkamą gerovę ir vystymosi sąlygas?

Ar tai neįpareigoja Konvencija? Be abejonės, įpareigoja. Dabar būtina tai aiškinti sprendžiant vaiko perdavimo klausimą. Bet dabar įprasta tai užmiršti. O su N.Venckiene, kuri, būdama mergaitės globėja, siekia viena kovoti, kad įstatymų būtų laikomasi, norima susidoroti. Net Teisėjų taryba su AT pirmininku Gintaru Kryževičiumi priešakyje jau buvo pasiūliusi atleisti N.Venckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų, bet prezidentė atsisakė. Prezidentė taip pat yra išreiškusi, kad N.Venckienė yra sąžininga, gera teisėja. Bet kai kuriems teisininkams, o taip pat grupei teisėjų, kurie spręsdami bylas paklūsta nežinia kam, N.Venckienė yra tik balta varna tarp juodųjų, todėl ją visokiomis priemonėmis būtina užkapoti. Gaila, kad taip atrodo ir AT pirmininkui G.Kryževičiui, kuris turėtų rūpintis, kad visi Respublikos teisėjai griežtai laikytųsi įstatymų.

Todėl neatidėliotinai būtina, kad į pirmosios instancijos teismus būtų įtraukiami visuomenės atstovai. Nė kiek neabejoju, toks sprendimas, dalyvaujant visuomenės atstovams, nebūtų buvęs priimtas dėl aštuonmetės perdavimo biologinei jos motinai L.Stankūnaitei, kuri šiuo metu neturi jokių normalių sąlygų. Kad tai suprastum, nereikia teisinio išsilavinimo.

Todėl pirmą kartą Garliavoje prie Kedžių namų, kai tikriausiai Kėdainių apylinkės teismo teisėjas Bronius Versackis skelbė analogišką sprendimą, susirinko minia žmonių. Tas pats Kėdainių teismas (teismo pirmininkas Vitalijus Kondratjevas) priėmė tokį patį sprendimą. Tačiau įvykdyti sprendimo nepavyksta, nes mergaitė atsisako eiti pas motiną.

Tuomet antstolė S.Vaicekauskienė vėl kreipėsi į tą patį teismą ir prašė leisti sprendimą vykdyti prievarta. Teismo tokia nutartis prieštarautų Konvencijos nuostatoms ir kai kuriems Lietuvos įstatymams, nekreipiant dėmesio jau į žmogiškumą.

Šį kartą Kėdainių rajono apylinkės teismas antstolės S.Vaicekauskienės prašymą šių metų balandžio 6 dieną atmetė ir pažymėjo, kad prievarta gali būti naudojama ne prieš vaiką, bet tik pašalinant kliūtis sprendimui įvykdyti. Tačiau vargiai ar tai įmanoma, nes D.Kedžio dukrelė atkakliai priešinasi ir perduodama net klykia...

Pati antstolė "Respublikai" pripažino, kad jeigu mergaitė bus perduota L.Stankūnaitei, ne tik reikės didelės stiprybės bei kantrybės mamai, bet ir nuolatinės vaiko teisių specialistų pagalbos. Su mama ir dukra ilgai privalės dirbti psichologai, nes ryšys tarp jų yra nepaprastai susilpnėjęs. Plėšyti, draskyti vaikus kaip Garliavoje jau tapo madinga ir aš neabejoju, kad po dešimties metų pykčio praktikos turėsime psichologiškai nestabilių vaikų kartą.

Bet "padėkokime" AT pirmininkui ir kai kuriems teisėjams, kurie "gamina" Lietuvai psichiškai nenormalų jaunimą. Štai tau demokratinės nepriklausomos mūsų Respublikos teisėsauga.

Todėl tikri inteligentai, o taip pat Lietuvos žmonės nepasitiki mūsų teisėsauga.

Dėl to daugiausia žurnalistinė ir nefaktinė kova, kova dėl neteisėtų teismų sprendimų, priimtų neišsiaiškinus svarbiausių aplinkybių, aštuonmetę perduoti savo biologinei motinai, tebesitęsia. Į ją įsitraukia vis daugiau labai žymių politikų ir visuomenės veikėjų. Juk daugeliui net paprastų žmonių aišku, kad pirma buvo būtina išsiaiškinti, ar mergytės biologinė motina buvo susijusi su A.Ūsu, kuriam buvo pareikštas įtarimas pedofilija. Jis žuvo, bet byla atnaujinta. Atnaujino AT Baudžiamųjų bylų skyriaus 15 teisėjų kolegija. AT pirmininkui tai buvo geriausiai žinoma. Sunku suprasti, kaip jis neįspėjo Kėdainių teisėjų, kad reikia pirmiau išnagrinėti atnaujintąją A.Ūso bylą, o tik po to spręsti vaiko gyvenamosios vietos klausimą.

Kai imiesi kokio svarbaus darbo Lietuvai ir jos žmonėms, reikia turėti tvirtą stuburą. Bet, matyt, tie teisėjai tokio stuburo neturi. Tuo pasipiktinę daug Lietuvos piliečių.

Anksčiau akcentavau daugiausia Konvencijos nuostatų nesilaikymą. Bet prievartos naudojimo prieš kitą asmenį, tuo labiau prieš vaiką, neleidžia ir Lietuvos Baudžiamasis, Civilinis kodeksai ir kiti įstatymai.

Bet kur tau? Kai kas kelia klausimą kuo skubiau panaikinti N.Venckienei suteiktą mergaitės laikinąją globą. Nuomonę, kad kuo greičiau turi būti naikinama globa, pareiškė Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Labai abejoju, ar tokia veikėja gali būti vaiko teisių gynėja.

Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos pirmininkas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis mano, kad skubotas globos panaikinimas pakenktų D.Kedžiaus dukrelei. Panaikinus globą problemos ne tik nebus išspręstos, priešingai, jos taps dar gilesnės ir sunkesnės, nes panaikinus laikinąją globą mergaitė atsidurtų dar nesaugesnėje padėtyje.

Kovo 11-osios akto signataras Kazimieras Motieka, kuris labai seniai dirba teisinėje sistemoje ir yra aukštos kvalifikacijos teisininkas, sakė, esą daugelis reikalauja, kad sprendimas perduoti vaiką yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas: formaliai taip, tačiau reikia pažiūrėti, kaip tas sprendimas buvo priimtas, kokie įrodymai ir kokia medžiaga buvo analizuojama, ar buvo konkrečiu atveju vadovaujamasi vaiko teisėmis ir vaiko sveikatos apsauga. Juk šito nepadaryta, tik ima vaiką kaip kokį stalą ir sako: "Skubiai atiduok man tą stalą."

Skubiai vykdant sprendimą, vaikas gali būti suluošintas visam gyvenimui. Čia baisūs dalykai! Jei dirbčiau teisėju, niekada tokių sprendimų nepriimčiau.

Už visa tai, matyt, reikėtų "padėkoti" AT pirmininkui G.Kryževičiui, kuris už teisingų sprendimų priėmimą Kauno apygardos teisėją N.Venckinę pavadino pūliniu ne tik teisinėje Lietuvos, bet ir politinėje sistemoje.

Aš drįsčiau patį AT pirmininką pavadinti tokiu pūliniu, nes jis atrišo rankas Respublikos teisėjams gerai neišaiškintose bylose priiminėti nuosprendžius ir sprendimus, o tuo labiau palaikančius pedofilus.

Be to, jei D.Kedžio dukrelė prievarta ir būtų perduota biologinei motinai, teismų autoritetas piliečių požiūriu dar labiau sumažės. Ta byla dar greit nesibaigs.

Pagyvensim, pamatysim...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"