TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Katedra, iš dangaus krintantis spindulys

2011 04 07 0:00

Justino Marcinkevičiaus "Katedros" pradžioje apie Vilnių sakoma, kad jis "kaip Dievo žaislas tarp žalių kalvų, kurį dangus žmonėms padovanojo", Laurynas (Stuoka-Gucevičius) savo Katedrą išvysta kometos apšviestą tarsi idealą, dangišką svajonę.

Just.Marcinkeviačiaus draminė poema baigiama remarka: "Į tamsėjančią sceną iš dangaus krinta spindulys, apšviesdamas ant katedros laiptų sėdintį vaiką." Ar nepavirs Katedros aikštė interneto erdvėse (Basazole, 2009) platinamu "Geležinio vilko sapnu"?

 

* * *

Įgriuva atsivėrė Gedimino kalne. Skyla Vilniaus katedros sienos. Kai valstybė ir tauta ilgai nerodo dėmesio savo istorijos simboliams, jie ima jo reikalauti patys. Kas nutiko istorinei Katedrai? Ant kokių pamatų stovi šis mūsų valstybės simbolis? Ar Katedros požemiuose ramiai ilsisi Lietuvos valdovai? Kodėl šiam istoriniam simboliui nebeliko vietos net Lietuvos valstybės Tūkstantmečio minėjimo programoje?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Vilniaus pilių valstybinio kultūros rezervato direktorė Audronė Kasperavičienė, Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimo skyriaus vedėjas dr. Gediminas Vaitkevičius, architektūros istorikas dr. Napoleonas Kitkauskas, inžinierius geologas Vilniaus universiteto prof. Kastytis Dundulis, fizikas Vytautas Vitkauskas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Plyšiai Katedros sienose

A.Medalinskas. Vilniaus katedros sienose atsivėrė plyšių. Apie tai vis garsiau kalba žmonės, neabejingi jos likimui. Kodėl tai atsitiko?

K.Dundulis. Turime pripažinti, kad mūsų Katedroje vėl atsirado deformacijų. Aišku, jų būta anksčiau, bet tada ji buvo prižiūrima, kad procesas neplistų. Katedra buvo tvarkoma 1875, 1905 metais, o po 1930-ųjų ja rūpintasi lenkų laikais, iki Antrojo pasaulinio karo. Tada po potvynio Katedros sienose buvo priskaičiuota net 150 plyšių. Ne tik potvynis, bet ir požeminis vanduo pridarė daug žalos. Ir iki šiol daro.

A.Medalinskas. Greta iškilo Valdovų rūmai. Ar Katedrai nekenkia šių rūmų statybos?

K.Dundulis. Ne, bet Valdovų rūmams irgi reikia dėmesio. Ten būtina atlikti vandens pažeminimą. Nežinome, kaip konkrečiai visa tai galėjo atsiliepė Katedrai, bet po ja kai kurie šulinukai jau sausi. Gali būti, kad tas pažeminimas ką nors blogo daro Katedrai. Senosios katedros pamatai yra iš Lauryno Stuokos-Gucevičiaus laikų. Lenkai po 1930 metų potvynio paklojo ir gelžbetonio pamatus, bet ne visur. Tačiau L.Stuokos-Gucevičiaus katedros dalis atremta į medinius polius, ant kurių padėtos medinės sijos, vandens lygis krenta, taigi reikia kasinėti pamatus ir stebėti, kas su jais vyksta. Būtina išnagrinėti ir Valdovų rūmų statybos poveikį Katedrai.

V.Vitkauskas. Valdovų rūmai - mūsų pasididžiavimas. Tik gaila, kad į juos investuota tiek daug pinigų ir nežinia, ar visada pagrįstai. Blogai, kad niekas nekreipė dėmesio, kaip ši statyba atsilieps Katedros pamatams.

A.Medalinskas. Kokią įtaką Katedrai daro požeminis vanduo? Juk anksčiau dabartinę šio statinio aikštę kirto Vilnelės vaga.

N.Kitkauskas. Toje aikštėje buvo savotiškas lovys, per kurį nuo seniausių laikų tekėjo vanduo. Tarp Gedimino ir Trijų Kryžių kalno upės vagos nebuvo, o tęsėsi vientisas kyšulys nuo vadinamųjų Sapieginės kalvų. Jis blokavo Vilnią, kuri tekėjo pro dabartinę Katedros aikštę. Tos upės apačia, kokių 7-9 metrų gylyje, buvo gana stabili. Ant to kyšulio Gedimino kalno papėdėje mūsų kunigaikščiai statėsi rezidenciją, o šalia jos pastatyta pirmoji nedidelė Katedra. Tik XV a. atsirado kur kas didesnė Katedra, ir jos šiaurinė, pietinė bei vakarinė sienos atsidūrė ant silpnesnio grunto. Tad netrukus ir prasidėjo šio pastato sienų deformacijos.

G.Vaitkevičius. Nuo Gedimino kalno eina toks kyšulys, o aplink jį ir tekėjo senoji Vilnia. Po anksčiau statytų katedrų pamatais buvo sausa. O toliau plytėjo labai durpingas gruntas. Ten ir buvo įbesta dalis L.Stuokos-Gucevičiaus laikų polių.

K.Dundulis. Bet dalis Katedros pastatyta ant gana tvirto grunto. Tai ta senoji dalis, kuri buvo pastatyta dar prieš L.Stuoką-Gucevičių. O visi Katedros šonai stovi ant blogo grunto. 2010 metais plyšiai naujai atsivėrė būtent tose Katedros sienose.

A.Medalinskas. Bet kodėl mūsų Katedra buvo pastatyta ant tokio nestabilaus grunto? Negi jos architektas L.Stuoka-Gucevičius nežinojo, ant kokio pagrindo stato šį pastatą?

N.Kitkauskas. 1769 metais dėl silpno grunto nugriuvo bokštas, buvęs virš Šv. Marijos Vardo koplyčios. Dėl to Katedrą uždarė. L.Stuoka-Gucevičius statydamas priestatus turėjo atsižvelgti į senosios Katedros silpnus pamatus ir skirtingas grunto savybes. Todėl po naujai pristatytomis pastato dalimis jis įkalė medinius polius.

A.Kasperavičienė. Katedra turėjo būti statoma tik toje vietoje. Tokia buvo ir yra Lietuvos valstybės tradicija.

Šventa Lietuvos vieta ant nestabilaus grunto

A.Medalinskas. Šventaragio slėnis tikrai istoriškai susiklostė, kaip ir būdinga mūsų protėvių šventovėms, vėliau atsirado Katedros statybų vieta, kaip dvasinis tautos ir valstybės gyvenimo centras. Kodėl tokia šventa lietuviams vieta buvo kuriama ant nestabilaus grunto?

K.Dundulis. Toks nestabilus gruntas būdingas ne visai aikštei. Tik po Katedros dalimi ir aplink ją. Kadangi Vilnelė anksčiau tekėjo per Katedros aikštę, tai ten, kur Vyskupų rūmai, likęs prastas gruntas, o kur prasideda Gedimino prospektas, padėtis jau geresnė.

G.Vaitkevičius. Nežinoma, ar ši vieta visada buvo šventa. Apie tai prabilta tik XVI amžiuje. Istorikai taip interpretavo popiežiaus Urbano VI laišką, o šiomis dienomis Albertas Lisanka, atlikdamas kasinėjimus Arsenale, rado įrodymų, kad iki apgyvendinant šią teritoriją Gedimino kalno papėdėje augo lapuočiai. Bet ar tai buvo šventa ąžuolų giraitė, archeologai negali pasakyti. A.Lisanka rado Katedroje ir molio dėmių su degėsiais, bet aptiko ir metalurgijos pėdsakų. Tačiau metalas ir pagoniškas šventumas - visiški antipodai. Pirmoji bažnyčia, minima dar XIII amžiuje, čia stovėjo, matyt, nuo Gedimino laikų. Ji buvo pastatyta 1320 metais, o iki tol tikriausiai čia būta medinės bažnyčios, kuri siejasi su Vytenio pasiuntinių vizitu į Rygą 1298 metais.

A.Medalinskas. Ar turime žinių, kad tos bažnyčios sienos irtų, kaip vėliau Katedros?

G.Vaitkevičius. Ne, bet jos ir svoris buvo mažesnis, tai tipiška misionieriška bažnyčia. Čia, matyt, prasidėjo Lietuvos diplomatijos istorija, susijusi su Livonijos pėdsakais, apie tai šnekėjo ir istorikas Edvardas Gudavičius. Tai buvo krikščioniškoji misija. Ir Gedimino laiškai rodo, kad tada kitatikiai negyveno kunigaikščio pilyje. Pirmoji mūrinė bažnyčia buvo pastatyta gerokai iki L. Stuokos-Gucevičiaus, 1320 metais. Apie ją Gediminas ir rašo savo laiške.

A.Medalinskas. Bet ar šią bažnyčią išlaikė gruntas?

K.Dundulis. Buvo visokių griūčių.

N.Kitkauskas. Sakėte, kad net 30 metrų gylyje yra silpnas gruntas. Bet varpinė irgi stovi panašioje vietoje. Ties ja kultūriniai sluoksniai sudaro apie 8-9 metrus. Jeigu ji stovėtų ant suneštinių gruntų, tada pasvirtų kaip koks Pizos bokštas.

G.Vaitkevičius. Būtent varpinės bokštas neturi skylių pamatuose.

K.Dundulis. Mes negalime sakyti, kad visur toje aikštėje yra vienodas gruntas. Galbūt gero grunto esama po varpine.

A.Medalinskas. Ar L.Stuoka-Gucevičius nematė, kad dalį Katedros stato ant nestabilaus grunto?

K.Dundulis. Jam vyskupas Masalskis liepė pastatyti didelę Katedrą, kuri statybos metu dar buvo gerokai išplėsta, todėl jos šiaurinė siena ir stovi ant silpno grunto.

N.Kitkauskas. Didelė Katedra jau pastatyta XV a., L.Stuoka- Gucevičius tik šiek tiek ją praplėtė į šonus ir vakarus. Naujas sienas reikėjo paremti mediniais poliais, tačiau ir šoninės koplyčios pastatytos ant nestabilaus grunto.

A.Kasperavičienė. L.Stuoka-Gucevičius bandė rasti sprendimą, kaip sutvirtinti išplėstą Katedros statinį, jis nusprendė apsaugoti pastatą vandens nuleidimo kanalais ir požeminiais poliais. Kad Katedra toje vietoje būtų rekonstruota atsižvelgiant į to laikmečio stilistiką, buvo vyskupo Ignoto Masalskio valia.

A.Medalinskas. Ar vyskupas I.Masalskis nurodė statyti Katedrą be jokių tyrimų?

K.Dundulis. Tokia yra mūsų hipotezė.

N.Kitkauskas. Tačiau kai pakasė, pamatė, kad čia durpingas gruntas. Pasisėmę patirties iš Italijos, sukalė į šį gruntą kelis tūkstančius polių, o ant jų viršaus sudėjo horizontalias sijas ir tik ant jų pradėjo mūryti naujuosius Katedros priestatus.

A.Medalinskas. O nuo Katedros rekonstrukcijos XVIII a. pabaigoje ir iki šių dienų, ar buvo kokių nors Katedros sienų skilimų?

K.Dundulis. 1875 metais buvo, todėl 1905-aisiais ją teko tvarkyti.

N.Kitkauskas. Problemų kilo iš karto tik pastačius Katedrą. Ją baigta statyti 1789-1790 metais, o jau po dvidešimties metų, 1810-ųjų liepos 25-27 dienomis, padedant architektui Pjetrui de Rossi Katedra buvo apžiūrėta ir nustatyta, kad atsirado plyšių. 1829 metais statinio šiaurės vakarų kampe, kuris yra silpniausias, esančios sienos įskilo trijose vietose. Ir dabar ten didžiausi plyšiai. Buvo remontuojamos sienos tarp Valavičių ir Vladislovo koplyčių. 1875-1876 metais parengtas šoninių koplyčių sienų, kurios stovi ant gero grunto, tvirtinimo metalinėmis templėmis projektas. Išlikęs 1898 metų generalgubernatoriaus susirašinėjimas su Vidaus reikalų ministerija Peterburge dėl Katedros skliautuose atsivėrusių plyšių ir būtinumo juos kuo skubiau remontuoti. Ir XIX amžiaus pradžioje sutvirtinti pastato skliautai.

A.Medalinskas. O vėliau, tarpukario laikais, kai Vilnių valdė lenkai?

N.Kitkauskas. Per 1930 metų potvynį visa Katedros aikštė buvo apsemta. Taip pat ir jos rūsiai. Po potvynio suskilo Katedros sienos ir ji buvo uždaryta kokiems septyneriems metams. Lenkai darė kapitalinį remontą, bet jie neremontavo zakristijos, kuri irgi buvo L.Stuokos-Gucevičiaus pastatyta. Todėl čia nėra polių. Ir tai didelė problema. Sovietmečiu ši problema buvo tirta ir mes pamatėme, kad padėtis šiek tiek stabilizavosi. Bet dabar aišku, kad šioje vietoje plyšiukų vis dėlto esama.

A.Kasperavičienė. Reikia atkreipti dėmesį, kad 1931 metais įsteigtas Vilniaus katedros gelbėjimo komitetas su keliomis specialistų komisijomis nuveikė didžiulį tiems laikams šio statinio tvirtinimo darbą. Buvo atlikti geologiniai tyrimai, atkasami Katedros pamatai, stebimas gruntinio vandens lygis ir jo srovės. Po tyrimų buvo atlikti reikšmingi pamatų ir antžeminės pastato dalies konstrukcijų tvirtinimo darbai. Vien po pamatais išbetonuoti 279 gelžbetoniniai poliai, įleisti į 15-16 metrų gylį. Tačiau manoma, kad jie nebaigė tos rekonstrukcijos, nes prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

N.Kitkauskas. Jie negalėjo baigti, nes mes radome projektą ir visus polius, kurie ten buvo įbetonuoti. Tai padaryta 1933-1936 metais, 1937-aisiais remontas baigtas ir Katedra atidaryta. Zakristijos remonto jie neplanavo, nors ir čia yra daug problemų.

A.Medalinskas. O atlikę remonto darbus Katedroje, lenkai ją sutvarkė kardinaliai?

N.Kitkauskas. Sovietmečiu specialistai buvo sukviesti pareikšti savo nuomonę dėl Gedimino kalno ir Katedros būklės. Žiūrėjome, kaip tie poliai atrodo po 50 metų. Pakanka jų stiprumo ar ne? Atrodo, tada darbas tikrai buvo atliktas labai rimtai, tačiau vis tiek reikalingi tolesni Katedros stebėjimai. Ir Valdovų rūmų taip pat, kurie, beje, irgi pastatyti ant polių.

K.Dundulis. 2006 metais buvo parašyta programa, skirta pokyčiams Katedroje stebėti. Buvo nustatyta, kad Valavičių koplyčia ir zakristija yra pačios pažeidžiamiausios vietos. Artėjant Lietuvos tūkstantmečio minėjimui buvo numatyta padaryti pačios Katedros monitoringą - patikrinti kai kurias vietas, pragręžti, atkasti, pasižiūrėti, kur reikia. Ir buvęs premjeras Algirdas Brazauskas buvo uždėjęs vizą, kad tie pinigai yra reikalingi. Ne tiek daug buvo tų pinigų numatyta, apie pusė milijono, bet buvo nuspręsta tik užtaisyti ir uždažyti tuos plyšelius. Aš rodžiau, kad tokie kosmetiniai patvarkymai nieko nepakeis, kad Katedra sėda, bet niekas neklausė. O dabar matome, kokios pasekmės.

Kaip padėti Katedrai?

A.Medalinskas. Ar tas Katedros stebėjimas turėtų būti nuolatinis, ar vienkartinis?

K.Dundulis. Monitoringas turėtų būti nuolatinis. Šiam tikslui tikėjomės gauti pusę milijono litų, kad galėtume stebėti dvejus metus. Stebėjimai yra gana pigūs.

A.Kasperavičienė. Šie pinigai buvo panaudoti kitiems Katedros pastato poreikiams, nors mes tęsiame pradėtus darbus. Atnaujinta Arkikatedros bazilikos techninės būklės vertinimo komisija. Bus vėl atlikti Katedros nuosėdžių matavimai, aiškinsimės, kaip pastatą veikia transportas, gruntinis vanduo, kiti veiksniai. Rengiama programa Katedros būklei įvertinti, norime stebėti ir išryškinti labiausiai pažeistas Katedros pastato vietas. Vėl kreipsimės lėšų. Tai, aišku, gali kainuoti brangiau, nes kainos keičiasi, instrumentai tobulėja ir brangsta.

A.Medalinskas. Bet krizės metais kaip tik viskas tik pigo. Labai svarbu, kad būtų sudarytos pagrįstos sąmatos, kad nupirkti instrumentai vėliau negulėtų nenaudojami.

A.Kasperavičienė. Tie instrumentai galėtų būti naudojami ir Gedimino kalnui stebėti. Be to, visame senamiestyje iškyla tokių pačių problemų, todėl šiuos instrumentus galima būtų perkelti ir kitur.

K.Dundulis. Reikia pasižiūrėti ir Katedros konstrukcijų. Gal plyšių pastate atsiranda ir dėl šios problemos. Reikia sumodeliuoti apkrovas, pažiūrėti, kaip jos gali veikti. Kartais sakoma, kad Katedros viršuje konstrukcijos sutemptos. Bet kai buvome viršuje, matėme, kad ten niekas nesutempta.

A.Medalinskas. Jei kalbame apie technologinius dalykus, ar Katedros ir Gedimino kalno monitoringas gali būti susieti tarpusavyje? Ar tai skirtingi procesai? Sakėte, kad ir vienam, ir kitam tikslui gali būti panaudoti tie patys instrumentai.

K.Dundulis. Viską reikia sujungti į vieną sistemą: Valdovų rūmus - Gedimino kalną - Katedrą. Ir viską reikia stebėti. Kol kas plyšių Valdovų rūmuose lyg ir nėra, tačiau nusėdimus ir ten reikia stebėti. Yra gręžinukai. Galima padaryti automatinę sistemą ir matuoti vandens lygį. Gal taip bus galima išsiaiškinti, kaip Katedrai galime padėti.

V.Vitkauskas. Katedra yra netoli nuo kalno ir jei pusiaukelėje įrengsime tuos pačius daviklius, kurie tirs gruntinius vandenis, tai bus aktualu abiem objektams. Yra tokių daviklių, kuriuos reikės įrengti pačioje Katedroje. Šie davikliai fiksuos plyšius, templių įtempimą, pamatų sėdimą ir t. t. Kai susipažinau su Katedros ir jos pamatų tyrimais, mane apėmė graudus juokas: jei tokiam pastatui galima sugalvoti visus galimus neigiamus faktorius, mes visus juos čia turime. Tai ir yra liūdniausias dalykas.

A.Medalinskas. Tikiuosi, ne dėl to, kad juos kažkas sugalvojo, stengdamasis gauti lėšų Katedrai išsaugoti. Visų Jūsų žodžiai rodo atsidavimą šios problemos sprendimui, bet žinodami, deja, liūdną Valdovų rūmų statybos patirtį negalime nuneigti, kad kartais per svarbius kultūros projektus gali būti plaunami pinigai.

V.Vitkauskas. Kaip jau minėjau, vieną pačių švenčiausių mūsų tautos pastatų, tautos šventovę - Katedrą - lydi visi kokie tik gali būti neigiami veiksniai, galintys daryti neigiamą įtaką Katedros pastato būklei. Katedra statyta atskirais etapais, naudojant skirtingus pamatus, klojant juos į blogą ir nestabilų gruntą. Stabilus gruntas prasideda tik 30-40 metrų gylyje. Reikia sudaryti geriausių šios srities specialistų grupę, kuri suprojektuotų pamatus, atitinkančius grunto, esančio po Katedros pastatu, leistinas apkrovas.

A.Kasperavičienė. Tarpukaryje buvo atlikti reikšmingi Katedros sutvirtinimo darbai. Tai buvo didelio masto projektas. Neaišku, ar kas panašaus Europoje buvo padaryta prieš karą. Pastebime, kad plyšių Katedroje vis daugėja, o esantieji - didėja. Vienas Katedros kampas atskilęs. Rygos Domo katedroje yra įrengta stebėjimo sistema. Mūsų Katedra taip pat verta tokios sistemos. Panaši situacija buvo ir su Pizos bokštu Italijoje. Valstybės tokių dalykų neslepia. Reikia pasitelkti mūsų ir, jei yra reikalas, užsienio šalių mokslininkus bei rasti optimaliausią sprendimą. Jei pastebime grėsmę, kad mūsų paminklas atsiduria pavojuje, reikia ieškoti ir jo gelbėjimo būdų. Negalime kišti galvų į smėlį kaip stručiai.

K.Dundulis. Gedimino kalną galima lopyti ir lopyti, nes tai yra gamtos kūrinys. Katedrą reikia stebėti ir stiprinti zakristijos pamatus bei tą Katedros kampą. Negalima pasakyti, kam didesnė grėsmė iškilo - Katedrai ar Gedimino kalnui. Reikia nedelsiant rūpintis ir vienu, ir kitu mūsų valstybės simboliu.

N.Kitkauskas. Katedroje grėsmę galime dar prognozuoti. Gedimino kalnui gali atsitikti kaip Trijų Kryžių kalnui XIX a., kai pusė kalno tiesiog nuvirto.

A.Medalinskas. Katedra priklauso Bažnyčios vadovybei. Ar ji tuos dalykus supranta panašiai, ar vis dėlto jos požiūris skiriasi?

A.Kasperavičienė. Komisijoje dalyvauja ir Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos atstovas. Katedra yra vienas kertinių Lietuvos paminklų ir, be abejo, arkivyskupija tai supranta. Juo labiau kad pagal įstatymą už kultūros paveldo objektų išsaugojimą atsakingas valdytojas ir įgaliotos kultūros paveldo institucijos.

Nužeminta Katedra ir apleisti valdovų kapai

A.Medalinskas. Ką L.Stuokos-Gucevičiaus laikais reiškė Katedra Lietuvai? Ar tai, ką išryškino savo poemoje Justinas Marcinkevičius? Ar Katedra suvokta kaip lietuvių atgimimo proceso XX a. pradžioje simbolis? Kuo laikė Katedrą kitos tautos?

N.Kitkauskas. Vilnius tada buvo Lietuvos sostinė, bet valstybės nebuvo. XX a. pradžioje Kurčevskis parašė trijų tomų veikalą apie Katedrą, bet daugiausia aprašė bažnytinius įvykius, kokie vyskupai buvo ir t. t. Mūsų Katedra domėjosi ir vokiečiai I pasaulinio karo metais. Tada Vokietijoje parašyta knyga: "Vilnius - užmirštas meno miestas". Karo metu jie pamatė, kad Lietuvoje yra daug gražių vertingų meno kūrinių.

A.Medalinskas. Ar Katedra mūsų tautiniu simboliu tapo tik Sąjūdžio metais?

K.Dundulis. Taip, kai buvo sugrąžinta tikintiesiems. Širdis ne vienam suvirpėjo. Kai buvau mažas, mama mane vedžiodavo į Katedrą ir kitas bažnyčias. Nueiti į Katedrą, nors ji ir tada buvo atimta iš tikinčiųjų, reiškė tikrai ypatingą jausmą. Kitokį, nei užsukus į kitas gražias Vilniaus bažnyčias.

A.Medalinskas. O kaip šiandien turėtume suvokti Katedros svarbą Lietuvai?

N.Kitkauskas. Čia turėjo būti karūnuotas Vytautas. Čia didžiuoju kunigaikščiu tapo devynmetis Žygimantas Augustas. Bet apie Vytauto karūnavimo svarbą Katedroje beveik nekalbame. Viskas palikta savieigai. Po to potvynio lenkai įsteigė Katedros gelbėjimo komitetą. Paskelbė rinkliavą visoje Lenkijoje. 279 poliai Katedroje įrengti būtent už šias lėšas, o to meto brošiūrose Vilniaus katedra buvo pavadinta lenkiškumo bastionu Šiaurės Rytų Lenkijoje.

A.Medalinskas. Bet juk Vilniaus katedra yra dvasinė Lietuvos širdis. Nors nemaža dalis istorinės atminties yra išplauta, kaip buvo išplauti, matyt, per tą potvynį ir pačio Vytauto Didžiojo palaikai, kurie ilsėjosi šios Katedros požemiuose.

A.Kasperavičienė. Karališkasis mauzoliejus iki šiol apleistas. Sovietmečiu sukurtos paminklinės lentos yra be valdovų titulų ir herbų. Lietuvos-Lenkijos karalienei Barborai Radvilaitei skirtoje paminklinėje lentoje parašyta tik "Barbora Žygimantienė". Be titulų. 1968-aisiais pagal Sigito Lasavicko projektą ten kai kas buvo patvarkyta, bet praėjo daug laiko ir dabar ten gėda vesti svečius, turistus. Karališkąjį mauzoliejų būtina restauruoti ir sutvarkyti pagal karališkas regalijas.

A.Medalinskas. Bet juk buvo Lietuvos tūkstantmečio metai. Ar tai reiškia, kad ir Karališkajam mauzoliejui sutvarkyti Katedroje nebuvo skirta lėšų toje programoje? Ar bent buvo bandymų tai daryti?

A.Kasperavičienė. Buvo bandyta. 2007-aisiais parengta Vilniaus arkikatedros bazilikos Karališkojo mauzoliejaus restauracijos ir požemių tvarkymo programa, bet pritarimo nesulaukėme, nors Karališkajame mauzoliejuje guli tie, kurie kūrė Lietuvos valstybę. O jų karstai mediniai. Gerai, kad ten prietema. Nesimato. Bet net ir Vazos urna suskilusi.

N.Kitkauskas. Ačiū Dievui, sovietmečiu bent karūnas iš juodo metalo paauksavo.

G.Vaitkevičius. Visa Tūkstantmečio programa išėjo VEKS'ams ir skandalams.

N.Kitkauskas. Vienas mano pažįstamas atvedė Habsburgų dinastijos palikuonį, atvykusį iš Vienos. Jam parodžiau mauzoliejų ir Elžbietos, Habsburgų dinastijos atstovės kapą. Buvo labai nepatogu, kad tas karstelis medinis, nes Vienoje mauzoliejai labai gražiai sutvarkyti, sarkofagai taip pat. Lenkai buvo numatę karstus, nors ir medinius, apkalti sidabro skarda, inkrustacijomis išpuošti. Bet prasidėjo karas ir šie planai liko neįgyvendinti.

A.Medalinskas. O mes dabar, dar nesutvarkę Karališkojo mauzoliejaus, puolėme statyti Valdovų rūmus.

A.Kasperavičienė. Valdovų rūmų atkūrimo komisijos posėdyje sakiau, kad ruošiamės atstatinėti rūmus, o patys valdovai, kurie kūrė Lietuvos valstybę, guli apleisti. Tada ir buvo pritarta parengti projektą, apie kurį minėjau, bet paskui viskas užgeso.

A.Medalinskas. Ant Katedros buvo atstatytos trys skulptūros. Lenkams jos gražios ir turi tam tikrą simboliką. O lietuviams? Kieno iniciatyva jos buvo atstatytos?

G.Vaitkevičius. Sovietai nugriovė, mes iš inercijos atstatėme.

N.Kitkauskas. Tarpukaryje net lenkų menotyrininkai buvo pradėję įrodinėti, kad skulptūros Katedros fasadams per didelės, inicijuotos ne L.Stuokos-Gucevičiaus. Iš tiesų menotyrininkas Vladas Drėma įrodė, kad šias skulptūras jau buvo numatęs L.Stuoka-Gucevičius, o jas įgyvendino skulptorius Kazimieras Jelskis.

A.Kasperavičienė. Iš kitos pusės, kai pastatė "Novotelio" viešbutį, požeminius garažus, paaukštino Gedimino prospektą, Katedra, žvelgiant iš viešbučio pusės, atsirado pakalnėje. O skulptūros ją optiškai pakelia. Didelė urbanistinė klaida, kad Katedra lyg nusileido žemyn, nors bažnyčios anksčiau buvo statomos aukštesnėse miesto vietose.

N.Kitkauskas. L.Stuoka-Gucevičius projektavo Katedrą kaip graikiškas šventyklas, kurias puošė skulptūros. Bet prasidėjo Tado Kosciuškos sukilimas, caro valdžia nurašė lėšas ir viskas liko taip, kaip yra. Nors planuota ir kolonas suapvalinti, kaip graikiškoje šventykloje, ir skliautus ištapyti Pranciškaus Smuglevičiaus freskomis.

A.Medalinskas. Vadinasi, mūsų Katedra buvo ne iki galo baigta?

N.Kitkauskas. Taip. Todėl ji yra tokia klasicistiška, santūri.

 

Parengė Alvydas Medalinskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"