TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Katino Murklio indėlis į teisę ir teisingumą

2011 03 22 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Iki šiol niekas Lietuvoje ir visame plačiajame pasaulyje negalėjo nuspėti, už kokius nuopelnus Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė generaliniu prokuroru paskyrė Darių Valį. Ir vis dėlto "Lietuvos žinios" po ilgo kruopštaus žurnalistinio tyrimo įminė šią mįslę.

Tai nebuvo lengva padaryti. Bet būtina, antraip būtų kilusi grėsmė valstybės ir net pačios prezidentės prestižui. Pastaruoju metu vis įžūliau buvo reiškiama nuomonė, be abejo, pakurstoma tų, kurie priešinasi prokuratūros reformoms ir visoje valstybėje pradėtoms ryžtingoms permainoms, neva prezidentė suklydo, pasirinkusi pilką, darbais nepasižymėjusį provincijos prokurorą, kuris, tiesą sakant, visiškai nekompetentingas. O jeigu net į tokį svarbų postą iškeltas atsitiktinis žmogus, tai ir kiti valstybės vadovės paskyrimai gali būti nenusisekę? O jeigu tai tiesa, ar negali kilti abejonių dėl prezidentės patarėjų, kurie atrenka tuos kandidatus, kompetencijos? Bet patarėjus pasirinko pati prezidentė, taigi... Liaukimės, šit į kokią mąstymo aklavietę gali įvilioti formali logika.

Bet "Lietuvos žinių" profesionalai išgelbėjo valstybės ir Jos Ekscelencijos gerą vardą. Nors iš teisybės net jiems šį kartą tik per plauką pavyko išvengti nesėkmės. Mat Lietuvoje bemaž viskas įslaptinta, paskelbta valstybės paslaptimi. Giliai ir kuo toliau nuo visuomenės akių paslėpta dūlėjo atkampiausiame Lietuvos pakraštyje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Akmenės rajono policijos komisariate (PK) baudžiamoji byla Nr. 51-1-0029-10, kurioje ryškų pėdsaką paliko anuomet niekam nežinomas Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras D.Valys. Tai buvo toks iššūkis, prieš kurį būtų sudrebėję Lietuvos ir net Europos prokuratūros vilkai. Tačiau jaunas prokuroras iš Akmenės sėkmingai išlaikė šį profesinį egzaminą - be nukentėjusiųjų pasipiktinimo, minios triukšmo ir žiniasklaidos skandalų, nė vienas šuo (šiuo atveju, kaip įsitikinsite vėliau, labiau pritiktų lapė) nesulojo.

Ne taip, kaip jo pirmtakas Algimantas Valantinas, savo neryžtingumu ir vilkinimu mažne sukėlė violetinę Garliavos revoliuciją, suskaldė visuomenę, leido ją bauginti sąmokslo teorijomis apie neva Lietuvą apraizgiusius tarptautinius pedofilijos tinklus. Nedaug trūko, kad jie būtų pradėti viešai narplioti. Jeigu nebūtų nuaidėję šūviai Kaune, teisėjas Jonas Furmanavičius arba kaip įtariamasis, arba kaip liudininkas, arba kaip ginantis savo garbę ir orumą ieškovas būtų apklaustas teisme, taip pat - kiek kartų keliavo į Tailandą, pedofilų rojų. O tada kamuolys galėjo nusivynioti iki advokatų kontoros "Lideika, Petrauskas, Viliūnas ir partneriai", kurią nusituokiantys žmonės sieja su prezidentūra ir kurioje darbuojasi Tailando Karalystės garbės konsulas Rolandas Viliūnas. Tik jis būtų galėjęs pasakyti, ar kreipėsi, kiek kartų ir su kuo velionis J.Furmanavičius dėl vizos, tačiau nebuvo kam to gerbiamo advokato ir konsulo paklausti.

O juk galėjo kilti ir rainoji Akmenės revoliucija prieš tariamus dar klastingesnius zoofilijos tinklus, taip pat tarptautinius. Tačiau D.Valys, priešingai kai kurioms Generalinės prokuratūros žvaigždėms, nesivaiko pigaus populiarumo, profesionaliai nutraukęs ikiteisminį tyrimą, pasiuntė savo svarbiausią gyvenimo bylą į archyvą, bemeilindamas likti nežinomas, šiuo savo profesiniu kuklumu pelnydamas pačios prezidentės pasitikėjimą. Jeigu ne "Lietuvos žinių" tyrėjai, šie Akmenės prokuroro profesionalumo ir kuklumo ženklai būtų amžiams amžiniesiems likę pelyti archyve.

Tarptautinis kontekstas

Tai buvo mažas baltas katytis - viso labo tik aštuonių mėnesių. Tokia kone biliūniška pradžia nereiškia, kad atsakingą tarptautinę bylą (temą) autorius rengiasi nagrinėti be užsienio literatūros konteksto. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šios istorijos pagrindinis herojus nebuvo toks šelmis kaip Charleso Perrault'o Batuotas katinas. Taip pat jis neturėjo dingsčių vaipytis kaip Lewiso Carrollio Češyro katinas, todėl negalėjome šio tiriamosios žurnalistikos straipsnio pavadinti "Akmenės katino šypsena", nors ir labai magėjo (nevalia dėl gražaus žodžio aukoti tiesos). Nėra žinių, ar jis buvo toks gabus šokėjas ir dainininkas kaip sero Andrew Lloydo Webberio "Katės", virpinantis kitų kačių širdis arija "Memory", tačiau neabejotinai pritarė teksto autoriaus Thomo Stearnso Elioto minčiai: "Katė nėra šuo." Jis veikiau buvo tas Rudyardo Kiplingo katinas, kuris vaikščiojo pats sau vienas ir gundė visus vyrus svaidyti į jį po ranka pasitaikiusius daiktus.

Kadangi pagrindinis herojus nepilnametis, tik aštuonių mėnesių, kilo grėsmė sulaukti vaiko teisių kontrolierės Editos Žiobienės rūstybės. Todėl teko pakeisti jo tikrąjį gražų lietuvišką vardą (kuris redakcijai žinomas) iš Ernsto Theodoro Amadeuso Hoffmanno pasiskolintu literatūriniu pseudonimu Murklys.

Meilės trikampis

Svetlana N. buvo tipiška Lietuvos provincijos miestelio moteris. Kitaip tariant, išsiskyrusi ir bedarbė. Tokios romantiškos sielos prieš emigruodamos dar mėgina rasti išeitį, įsigydamos katiną ir finansinį rėmėją. Kadangi potencialūs tenykščiai rėmėjai buvo patys bedarbiai, be to, iki pietų jau girti, Svetlana finansinį donorą rado užsienyje - Angoloje gimusį portugalą prašmatniu vardu ir pavarde Virgilio Ilharco Montenegro.

Virgilio nuo 2007 metų žinojo, kad pasaulyje yra toks miestas kaip Naujoji Akmenė, kur jo laukia Svetlana. Byloje nutylėta, kaip portugalas reagavo į staigmeną - kai paskutinį kartą aplankė Svetlaną, rado ją ne vieną - su katinu Murkliu.

Ką daro trys vienišos širdys po vienu stogu? Neišvengiamai sukuria meilės trikampį. Galima neabejoti, kad Murkliui žemė susiūbavo po visomis keturiomis kojomis, kai jam vienam priklausiusią vietą šalia Svetlanos užėmė egzotiškos išvaizdos vyriškis, panašus į brazilą. Kaip vėliau Svetlana liudijo policijai, katinas atstu laikėsi nuo Virgilio. Galima būtų spėti, kad ne mažiau pavydėjo ir portugalas, regėdamas į dailias moters kojas besitrinantį, nugarą riečiantį, uodegą iškėlusį, meiliai murkiantį katiną. Bet kas galėjo numanyti, kad jis pavydi ne Svetlanos, o Murklio.

"Perkrautas" katinas

Katino paskirtis - gaudyti peles arba skaidrinti žmogaus vienatvę, suteikti namams katiniško jaukumo. Tačiau portugalas pakeitė katino paskirtį, stačiai perrašė visą pasaulio katinijos istoriją. Kalbant moderniškai, jis "perkrovė" Murklį. Tokio istorinio įvykio neįstengia perteikti kuklus autoriaus talentas, todėl leiskime kalbėti policijos dokumentams - liudytojo apklausos protokolui.

Šiaulių apskrities VPK Akmenės r. PK vyr. tyrėja Rasa Liniauskienė 2010 m. vasario 1 d. Svetlanos apklausą pradėjo 19 val 30 min., baigė 20 val. Per pusvalandį pareiškėja papasakojo: "...aš su Virgilijumi Montenegro draugauju apie trejus metus. Jis kartais atvažiuoja pas mane ir gyvena kažkiek laiko. V.Montenegro yra Portugalijos pilietis. Šiandien, t. y. 2010 02 01, apie 15 val., aš išėjau iš namų, o V.Montenegro liko mano bute. Grįžau namo apie 18 val. Namuose buvo tik V.Montenegro ir mano katinas Murklys (tikrasis vardas pakeistas,-autoriaus pastaba), baltas. Atsisėdau virtuvėje parūkyti ir kviečiau prie savęs Murklį. Pamačiau, kad katinas negali paeiti, nekelia nuo grindų užpakalio. Tada aš pakėliau katiną ir jį apžiūrėjau. Pamačiau, kad katino išeinamoji anga raudonos spalvos, patinusi, sužalota. Mano katinas yra naminis, jis į lauką neina. Iš karto pagalvojau, kad mano katiną išžagino V.Montenegro."

Hemorojus katėms negresia

Iškviesta kriminalinė policija nufotografavo nukentėjusįjį, taip pat aukštielninką, kad būtų matyti prievartavimo žymės, kruopščiai aprašė ir nufotografavo nusikaltimo vietą - Svetlanos butą: "Virtuvėje po stalu tupi baltos spalvos katinas (ši spalva ir galėjo prišaukti Murkliui nelaimę, mat pietiečiai teikia pirmenybę blondinėms ir blondinams, - autoriaus pastaba). Ištraukus iš po stalo katiną ir jį apžiūrėjus matosi, kad katino išeinamoji anga paraudusi, patinusi. Katinas sunkiai eina grindimis. Išsamiai katino apžiūrai reikalingas specialistas."

Nukentėjusįjį apžiūrėjo Akmenės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė gyvūnų sveikatingumui Edita Stankevičienė. Tačiau atsisakė policijai raštu pateikti ekspertizės išvadas, motyvuodama, kad nėra tos srities specialistė. Lietuvos veterinarijos akademija į kriminalistų klausimą, koks katinui nustatytų sužalojimų mechanizmas, atsakė: "Neapžiūrėjus gyvūno konkrečiai atsakyti į šį klausimą negalime, kadangi medžiagoje aprašyti pakitimai gali būti būdingi daugeliui patologijų... Tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas (hemorojus) katėms nėra būdingas." Tai vienintelė naudinga naujiena, kurią policininkai sužinojo iš veterinarijos specialistų.

Tačiau paties V.I.Montenegro, nors jį iš karto suėmė, policija neapžiūrėjo, ar gindamasis Murklys jo neapdraskė (ne tik rankų).

Sensacijų medžiotojai apsižioplino

Nesunku įsivaizduoti, kokia įžymybe galėjo virsti Murklys, jeigu šią nepaprastą istoriją būtų užuodusi subulvarėjusi neetiška Lietuvos žiniasklaida. Be abejo, Murklys iš Naujosios Akmenės būtų padaręs ir tarptautinę televizijos žvaigždės karjerą. Be to, būtų sulaukęs žymiausių krašto teisininkų dėmesio, gal net paties profesoriaus Egidijaus Kūrio: kam teismas turėtų suteikti nukentėjusiojo statusą - Svetlanai ar Murkliui. Jeigu vis dėlto Svetlanai, tai ar teismas gali Murklį pripažinti liudininku?

Tačiau čia aukščiausią kompetencijos lygį pademonstravo Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras D.Valys, nors ir pirmą kartą susidūręs su tarptautine byla, kurioje įtariamasis - užsienio valstybės pilietis, turintis egzotiškų polinkių, iki tol žemaičiams nepažintų. Nedelsdamas 2010 metų vasario 2 dieną jis oficialiu raštu informavo Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ir Portugalijos Respublikos ambasadą: "Pranešame, kad 2010-02-01 18 val. 30 min. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, laikinai sulaikytas Portugalijos pilietis Virgilio Ilharco Montenegro, gimęs Angoloje 1965 07 22, gyvenamoji vieta nežinoma, kuris ikiteisminiame tyrime Nr. 51-1-029-10 įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str.(žiaurus elgesys su gyvūnais)".

Ir čia įvyko tai, ką galima pavadinti stebuklu, ypač Lietuvoje. Kadangi V.I.Montenegro neprisipažino "perkrovęs" Murklį, D.Valys nutraukė ikiteisminį tyrimą jau 2010 metų vasario 10 dieną, nors buvo jį pradėjęs vasario 1-ąją. Ikiteisminis tyrimas baigtas per 9 dienas - ir jokių skundų, skandalų, žurnalistų, mitingų ir badautojų, išskyrus tai, kad "išgaidintas" Murklys laikinai buvo praradęs apetitą. Dabar D.Valys Akmenės sėkmės receptą perkėlė į Vilnių, patyliukais nutraukdamas arba iš viešosios erdvės pašalindamas pačias garsiausias bylas - Kauno pedofilijos, Medininkų, Sausio 13-osios, Vytauto Pociūno, Eglės Kusaitės.

Tačiau ar prisimena D.Valys, kad už generalinio prokuroro postą jis turi būti dėkingas ne tik prezidentei D.Grybauskaitei, bet ir Naujojoje Akmenėje likusiam katinui Murkliui?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"