TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kauno arena kvepia afera

2008 08 19 0:00
Nemuno saloje - būsimoje arenos vietoje - statybininkai jau seniai laukiami.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kauno arenos rangos konkursą pralaimėjusios statybų bendrovės atkakliai įrodinėja, kad nugalėjusios įmonės pasiūlyta kaina yra nereali. Todėl jau vykstant statyboms bus bandoma, kaip manoma, padidinti objekto vertę ir taip išsiderėti papildomų lėšų, kurios leistų gauti pelno.

Kaip rašė LŽ, Kauno miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija liepos 16 dieną sudarė preliminarią Kauno arenos rangos konkurso nugalėtojų eilę. Už mažiausią sumą - beveik 170 mln. litų - projektą įgyvendinti pasiryžo uždaroji akcinė bendrovė "Vėtrūna". 9 mln. litų brangesnį pasiūlymą pateikė "Mitnija". Trečias per konkursą liko Panevėžio statybos trestas (196,5 mln. litų). Didžiausią kainą nurodė "YIT Kausta" - 203,474 mln. litų.

"Mitnijos" vadovai, būdami įsitikinę, kad konkursas vyko nesąžiningai ir laimėjusi įmonė pateikė pasiūlymą nesilaikydama numatytų sąlygų, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę bei Specialiųjų tyrimų tarnybą. Pastaroji perdavė skundą Viešųjų pirkimų tarnybai.

"Sulauksime savivaldybės ir Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymo, o tada spręsime, kaip elgtis. Neatmetame galimybės ieškoti tiesos teisme", - aiškino "Mitnijos" generalinis direktorius Antanas Gureckis. Pasak jo, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą rangos konkurso rezultatai turėtų būti paskelbti negaliojančiais ir laimėtojų eilė surikiuota iš naujo.

Priekaištai "Vėtrūnai"

Dokumentai liudija, kad "Vėtrūna", įteikdama pasiūlymą dalyvauti Kauno arenos statybos konkurse, galėjo pažeisti ne vieną konkurso reikalavimą. Pavyzdžiui, skaičiuodama liftų, eskalatorių, pakeliamos tribūnos, arenos ir apšilimo salės mobilios dangos, švieslentės ir valdymo pulto bei laikrodžių, teleskopinės tribūnos, kėdžių, spintelių, įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemos, vandentiekio, nuotekų šalinimo, vėdinimo, vėsinimo, šildymo, šiluminio centro, pagrindinės įgarsinimo sistemos bei kitų įrenginių ir jų montavimo darbų įkainius.

"Jeigu konkurse nurodyta įrenginių specifikacija, "pritaikyta" konkretaus gamintojo produkcijai, akivaizdu, kad visi turėjome suskaičiuoti tą patį. Net gaudamas dideles nuolaidas gero daikto už trečdalį kainos nenupirksi", - įsitikinęs A.Gureckis.

"Mitnijos" duomenimis, "Vėtrūnos" pateikti įrangos ir montavimo įkainių skaičiavimai, įvertinus maksimalias nuolaidas ir dirbant be jokio pelno, turėjo būti bent 11 mln. litų didesni. "Areną už mažiau nei 170 mln. litų būtų įmanoma pastatyti tik tuo atveju, jei konkurso sąlygos būtų lankstesnės. Tarkim, galėtume sumontuoti tiesiog kokybišką, bet nebūtinai kurio nors konkretaus gamintojo įrangą", - sakė A.Gureckis.

Jo teigimu, dalyvaudamos konkurse statybos bendrovės turėjo pateikti sertifikatus, suteikiančius teisę dirbti atitinkamus darbus. "Vėtrūna" tokių dokumentų, "Mitnijos" duomenimis, nepateikė, bet vis tiek nebuvo pašalinta iš konkurso.

A.Gureckis turi priekaištų ir dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės valdininkai negavo, nors privalėjo, iš "Vėtrūnos" raštiško paaiškinimo, kodėl skaičiuotos įrangos kaina yra tris kartus mažesnė nei kitų konkurso dalyvių. Laimėtoja turėtų raštu įsipareigoti sumontuoti konkretaus gamintojo, kaip ir reikalauta konkurso sąlygose, įrangą.

Specialistai kritikavo, valdininkai sprendė

"Vėtrūnos" pasiūlymui kritinių pastabų turėjo ir arenos statybos projekto vadovas Aurimas Ramanauskas. "Mūsų darbas buvo pranešti valdininkams, kokių užfiksuota neatitikimų. Tačiau konkurso komisija pati sprendė, kaip pasielgti ir ką skelbti nugalėtoju", - dėstė jis. Pavyzdžiui, visi konkurse dalyvavę rangovai nurodė tą patį transformuojamų tribūnų ir kėdžių gamintoją. "Vėtrūnos" pasiūlyta kaina net 3,5 mln. litų mažesnė nei kitų įmonių, bet dėl to, kad buvo neįvertinta transformuojamų tribūnų kaina. Liepos 29 dienos A.Ramanausko rašte Kauno miesto savivaldybei suabejota ir dėl labai mažų "Vėtrūnos" darbų bei mechanizmų įkainių pagrįstumo, nurodyta pastabų dėl konstrukcinės objekto dalies. Ir tai dar ne viskas. Pavyzdžiui, pagal A.Ramanausko pateiktas išvadas "Vėtrūnos" pasiūlyme neatsirado vietos statybų medžiagoms už pusketvirto milijono litų.

Tiesa, kartą Kauno miesto savivaldybė, atsižvelgdama į projekto vadovo pastabas, paprašė konkurso dalyvių patikslinti savo pasiūlymus. Tačiau ir po to A.Ramanauskas rugpjūčio 5-osios laiške miesto vadovybei buvo priverstas "Vėtrūnos" pasiūlyme konstatuoti techninio projekto neatitikimų.

Bylinėjimasis gali brangiai kainuoti

LŽ duomenimis, Kauno miesto savivaldybė konkurso dalyvių norą ieškoti tiesos teisme žada numalšinti - pateikti 30 mln. litų siekiantį priešieškinį. Tai reiškia, kad pralaimėjimo atveju rezultatus apskundusi bendrovė privalėtų sumokėti savivaldybei minėtą sumą. Bet jei teisme būtų įrodytos valdininkų klaidos, laimėjusiai įmonei iš Kauno biudžeto atitektų tik apie 8 mln. litų.

"Jeigu savivaldybė pateiks tokio dydžio priešieškinį, taps akivaizdu, kad ji nori išvengti juridinio santykių išsiaiškinimo ir gina nugalėjusią bendrovę", - kalbėjo A.Gureckis. Anot jo, nelogiška, jog įmonei, rizikavusiai trimis dešimtimis milijonų, teismo laimėjimo atveju atitektų tik 5 proc. projekto vertės.

Gailisi, kad prasidėjo

Daug patirties turinčios statybų bendrovės "YIT Kausta" vadovai tvirtino, jog nebūtų įgyvendinę Kauno arenos projekto už mažiau nei 200 mln. litų. "Priešingu atveju įmonė turėtų dirbti negaudama pelno", - sakė jos generalinis direktorius Antanas Butkus. Jis pridūrė, kad rangos darbų kaina buvo suskaičiuota, įvertintas ekonominio nuosmukio poveikis. "YIT Kausta" gerai išstudijavo būsimos arenos statybos vietą, galimas grėsmes ir iš anksto numatė, kur reikės papildomų investicijų.

"Panevėžio statybos trestas, statantis Panevėžio ir Šiaulių arenas, pateikė labai panašų į mūsų pasiūlymą. Nurodytos kainos - realios", - pabrėžė A.Butkus. Anot jo, norint "tilpti" į 170 mln. litų, reikėtų tiesiog nekreipti dėmesio į konkurso sąlygas.

A.Butkus įsitikinęs, kad Kauno arenos projektas labai rizikingas. Jo įgyvendintojams gali prireikti maždaug 80 mln. litų nuosavų lėšų. "Keisis Seimas ir Vyriausybė. Politikai nėra garantavę stabilaus arenos finansavimo, o sutartyje nebus numatyta galimybės stabdyti darbus. Priešingai, jei nesilaikysi terminų, mokėsi didžiules baudas. Vadinasi, areną statanti įmonė bus priversta naudoti vidinius resursus", - svarstė A.Butkus.

Viskas bus gerai

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius patikino, kad konkursas vyko skaidriai, o "Vėtrūna" atitiko techninio projekto reikalavimus. Jo nuomone, statybos bendrovės, pateikusios per brangius pasiūlymus, norėjo įsprausti savivaldybę į kampą ir taip pasipelnyti.

Tiesa, R.Rabačius irgi pripažino, kad konkurso sąlygose buvo numatyta tokia įrangos specifikacija, kurios paisant būtų galima įsigyti tik konkretaus, gana brangaus gamintojo produkciją. "Vėtrūnos" vadovai patikino, jog įranga bus sumontuota tokia, kokios pageidauja užsakovas. Kodėl turėtume abejoti? Mums nesvarbu, iš kur jie gaus reikalaujamą įrangą tris kartus pigiau nei kitos įmonės", - sakė R.Rabačius.

Jis neslėpė, kad konkurse dalyvavusių bendrovių pasiūlymai nustebino ir kartu pradžiugino. Mat rengdami sąlygas specialistai pateikė daug reikalavimų būsimam statytojui, bet tuo pat metu norėjo, kad statybos kaina neperkoptų 170 mln. litų ribos. Administracijos direktoriaus

pavaduotojas pabrėžė, jog konkurso esmė - kuo mažesnė rangos kaina.

R.Rabačius užsiminė jau turįs informacijos apie Ūkio ministerijos ir Europos Komisijos derybų baigtį dėl sėdimų vietų arenoje skaičiaus. "Kaunui padaryta išimtis. Europos lėšomis bus finansuojama didesnė nei 10 tūkst. vietų arena", - džiaugėsi jis. Tačiau Europos Komisija tebesilaiko principo dėl bendros projekto vertės - parama bus skiriama, jei arenos statybų išlaidos neviršys 170 mln. litų. "Ši suma visiems konkurso dalyviams buvo žinoma. Neabejojome, kad statytojai į tai atsižvelgs. Deja, nustatytos ribos neperžengė tik viena bendrovė. Tai mus nustebino", - tikino R.Rabačius.

Jo manymu, skandalas dėl arenos konkurso rangovo galėjo kilti dėl architektų ambicijų. Mat vienintelė "Vėtrūna" savo pasiūlyme nurodė, kad statybos darbo brėžinių ir techninės priežiūros imsis ne arenos architekto Eugenijaus Miliūno studija, o kita samdyta bendrovė.

Turi gerų partnerių

"Vėtrūnos" Gamybinio skyriaus direktorius Vidmantas Pronckus sakė, jog projektiniame pasiūlyme sumažinti arenai reikiamos įrangos kainą pavyko dėl gerų jų įmonės ryšių su tiekėjais. Jis patarė nesistebėti tuo, kad įrangą bendrovė ketina įsigyti su didžiulėmis nuolaidomis: "Tai komercinė paslaptis. Galiu pasakyti tik tiek - kėdes, tribūnas ir kitus reikiamus įrenginius gausime daug pigiau nei konkurentai."

V.Pronckus patvirtino, kad "Vėtrūna" turi ne visus Kauno miesto savivaldybės reikalaujamus atestatus, tačiau užtikrino, jog įmonė gali pati atlikti silpnų srovių tinklų montavimo darbus. Tiesa, vėdinimo sistemoms įrengti ketinama samdyti subrangovus.

LŽ primena, kad dar 1988 metais pirmą kartą buvo prabilta apie naujos sporto arenos Kaune statybas. Šios kalbos atsinaujino prieš dešimtmetį. Nuo to laiko projektas, jo įgyvendinimo vieta, arenos kaina ir t. t. nuolat buvo kaitaliojami ir lydimi skandalų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"