Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kauno bendruomenė prabilo apie juodąsias technologijas

 
2017 04 06 9:30
Amalių bendruomenės centro pirmininko Vido Pociaus manymu, „Lietuvos energija“ ir „Fortum“ sumodeliavo „bendruomenę“ ir „prijaukino“ jos pirmininką.“
Amalių bendruomenės centro pirmininko Vido Pociaus manymu, „Lietuvos energija“ ir „Fortum“ sumodeliavo „bendruomenę“ ir „prijaukino“ jos pirmininką.“ Romo Jurgaičio (LŽ) ir Ramučių bendruomenės nuotraukos 

Obuoliauti su „Fortum“: valstybės valdoma energijos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir Suomijos kapitalo įmonė „Fortum“ skubina atliekas deginsiančios Kauno kogeneracinės elektrinės statybas, nors šio projekto nauda abejoja tiek Europos Komisija, tiek Seimas. Į projekto vystytojų pusę netikėtai stojo šalia būsimosios statybvietės esančių Ramučių bendruomenės vadovas, jis užsiminė, jog jėgainei besipriešinančius vietos gyventojus galima būtų „tempti į teismą“.

Prieš atliekas deginsiančios Kauno kogeneracinės elektrinės planuojamas statybas kovojantys aplinkinių vietovių gyventojai sulaukė nemalonaus siurprizo. Čia veikiančios asociacijos Ramučių bendruomenės pirmininkas Arūnas Kmieliauskas dar kovą kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, bendruomenės vardu prašydamas spartinti projektą. Žmonės, organizavę susirinkimą, kuriame laukė pirmininko pasiaiškinimo, jo mobiliojo telefono ekrane užfiksavo susirašinėjimą su projekto vystytojų – „Lietuvos energijos“ bei „Fortum“ – atstovais. „Padirbėkite su juristais. Galima tempti į teismą. Jie nepasiduos“, – apie savo kaimynus rašė A. Kmieliauskas.

Tokius asociacijos Ramučių bendruomenės vadovo veiksmus vietiniai įvertino kaip grasinimą bei bandymą daryti poveikį, naudojantis projekto vystytojų administraciniais resursais ir įtaka. „Kas apgins bendruomenę, gyventojų teisę reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus? Apie kokią socialinę atsakomybę gali kalbėti įmonės, galbūt naudojančios juodąsias technologijas, ignoruojančios gyventojus, Europos Komisijos, Seimo rekomendacijas?“ – kreipdamasis į vietos gyventojus teigė Amalių bendruomenės centro pirmininkas Vidas Pocius.

Artūras Skardžius: „Sprendimas Kaune statyti atliekų deginimo jėgainę grindžiamas motyvu, esą šilumos kaina kauniečiams mažės. Tačiau žmonėms neužsimenama, kad tuo pačiu kils šiukšlių tvarkymo kaina.“

Projektas įvertintas nepalankiai

Vyriausybės sprendimu Kauno kogeneracinės jėgainės, kurioje 51 proc. akcijų atiteko „Lietuvos energijai“, 49 proc. – bendrovei „Fortum Heat Lietuva“, statybos 2014 metais buvo pripažintos valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Į jėgainę, kurią atidaryti planuota jau šiais metais, žadėta investuoti iki 147 mln. eurų – maždaug pusę sumos turėjo sudaryti europinės paramos lėšos.

Susirinkimo metu bendruomenės nariai nufotografavo Arūno Kmieliausko susirašinėjimą su Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos tarnybos projektų vadovu Pauliumi Stoniu bei „Fortum“ atstovu spaudai Andriumi Kasparavičiumi./Ramučių bendruomenės nuotrauka
Susirinkimo metu bendruomenės nariai nufotografavo Arūno Kmieliausko susirašinėjimą su Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos tarnybos projektų vadovu Pauliumi Stoniu bei „Fortum“ atstovu spaudai Andriumi Kasparavičiumi./Ramučių bendruomenės nuotrauka

Tačiau 2016 metais Europos Komisija paskelbė neketinanti finansuoti šio projekto. Europinės institucijos nuomone, Lietuvoje ir be Kauno jėgainės pakanka atliekų deginimo pajėgumų – viena tokia elektrinė jau veikia Klaipėdoje, panašus projektas, kuriam iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) numatyta 94,5 mln. eurų, plėtojamas Vilniuje. Tą patį šių metų kovo pabaigoje pakartojo Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato direktorius žaliajai ekonomikai Kęstutis Sadauskas. Jo teigimu, apsisprendus įgyvendinti Kauno projektą, galėtų paaiškėti, kad trijų numatomų atliekų jėgainių Lietuvai yra per daug, todėl Europos Sąjunga gali iškelti klausimus dėl jau patvirtinto finansavimo Vilniaus elektrinei tikslingumo.

Nepaisydama Europos Komisijos pozicijos, ankstesnė socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė praėjusių metų spalio 5-ąją pripažino Kauno kogeneracinę jėgainę valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu. Prieš kelis mėnesius Seimo Energetikos komisija, vadovaujama buvusio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio, kreipėsi į Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetą, siūlydama iš naujo įvertinti projekto būtinybę.

Parlamentarai atkreipė dėmesį, kad iki šiol neatlikta valstybės lėšomis statomų kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune sąnaudų ir naudos analizė, taip pat akcentavo, jog būsimos Kauno atliekų deginimo jėgainės pajėgumas šio miesto šilumos rinkoje yra perteklinis, be to, jai veikti gali pritrūkti tinkamų deginimui šiukšlių, nes pagal ES iškeltus žiedinės ekonomikos tikslus 65 proc. atliekų turėtų būti perdirbamos.

„Mums nesuprantama, kodėl „Lietuvos energija“ imasi iniciatyvos leisti valstybės pinigus šiai atliekų deginimo įmonės statybai. Jau dabar aišku, kad šilumos gamybiniai pajėgumai Kaune yra pertekliniai, taigi kauniečiai šilumos vartotojai į juos jau investavę daugiau nei reikėtų, tačiau staiga valstybės valdoma įmonė nusprendžia investuoti dar, alkūnėmis išstumdydama visas šiuo metu Kaune veikiančias šilumos gamybos bendroves ir atsivesdama „Fortum“. Toks sprendimas grindžiamas motyvu, esą šilumos kaina kauniečiams mažės. Tačiau žmonėms nė puse žodžio neužsimenama, kad kartu kils šiukšlių tvarkymo kaina“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Seimo Energetikos komisijos vicepirmininkas Artūras Skardžius.

Amalių bendruomenės centro pirmininko Vido Pociaus manymu, „Lietuvos energija“ ir „Fortum“ sumodeliavo „bendruomenę“ ir „prijaukino“ jos pirmininką.“

Sulaukė paramos

Kaip atsakyme „Lietuvos žinioms“ nurodė Vyriausybės Komunikacijos departamento Spaudos ir komunikacijos skyriaus viešųjų ryšių projektų vadovė Karolina Paulonytė, ministrų kabineto požiūris į Kauno atliekų deginimo jėgainės projektą yra palankus. „Projekto įgyvendinimas prisidės prie atliekų sutvarkymo Kauno mieste, leis sumažinti šilumos kainas, o valstybei pasigaminti daugiau elektros energijos“, – pranešė ji.

Vis dėlto kovo mėnesį paskelbtame šios Vyriausybės programos priemonių plane apie kogeneracines jėgaines nei Kaune, nei Vilniuje neužsimenama. Pristatydami šį dokumentą Vyriausybės atstovai teigė, kad dėl jų dar nėra apsispręsta.

Artūras Skardžius: "Sprendimas Kaune statyti atliekų deginimo jėgainę grindžiamas motyvu, esą šilumos kaina kauniečiams mažės. Tačiau žmonėms neužsimenama, kad tuo pačiu kils šiukšlių tvarkymo kaina.“/Romo Jurgaičio nuotrauka
Artūras Skardžius: "Sprendimas Kaune statyti atliekų deginimo jėgainę grindžiamas motyvu, esą šilumos kaina kauniečiams mažės. Tačiau žmonėms neužsimenama, kad tuo pačiu kils šiukšlių tvarkymo kaina.“/Romo Jurgaičio nuotrauka

Į diskusijas dėl Kauno kogeneracinės jėgainės ateities aktyviai įsitraukė ir prie būsimosios statybvietės įsikūrę gyventojai. Kovo 13-ąją Kauno miesto ir rajono bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir gyventojų atstovai – beveik 3 tūkst. pasirašiusiųjų – kreipėsi į valstybės institucijas, prašydami nepritarti šiam projektui. Žmonės teigė esą įsitikinę, kad Kauno kogeneracinės jėgainės projektas nėra saugus sveikatai, o pasirinkta vieta šalia gyvenamųjų Kauno miesto Dainavos, Palemono, Amalių, Kauno rajono Ramučių, Sergeičikų ir Karmėlavos gyvenviečių – netinkama.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad savaite anksčiau premjerui S. Skverneliui buvo perduotas priešingo turinio gyventojų kreipimasis. Dokumente, pasirašytame 43 narius vienijančios asociacijos Ramučių bendruomenė pirmininko A. Kmieliausko, priešingai, išreikštas susirūpinimas, kad Vyriausybė gali atsisakyti jėgainės projekto.

„Kaip bendruomenė reiškiame susirūpinimą, kad Kauno atliekų deginimo jėgainės projektą gali būti vėluojama įgyvendinti arba jis išvis būtų neįgyvendintas. Jėgainė ženkliai padėtų spręsti šiuo metu kylančias aplinkosaugines problemas rūšiuojant atliekas. <...> Todėl siūlome įtraukti į šios Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinių darbų sąrašą Kauno kogeneracinės jėgainės projekto įgyvendinimą“, – rašė A. Kmieliauskas.

Kalba apie manipuliacijas

„Asociacijos Ramučių bendruomenės įsitraukimas į šį procesą yra klastingų ir nesąžiningų „Lietuvos energijos“ bei „Fortum“ veiksmų rezultatas. Jiems būtinai reikėjo įgyvendinti pirmuosius žingsnius – pasirašyti sutartis dėl Kauno kogeneracinės elektrinės statybos, kadangi virš projekto kaupėsi niūrūs debesys: Seimo komitetas pasakė, kad jos nereikia, Europos Komisija pareiškė, kad tai pertekliniai pajėgumai ir bus problemų su žiedinės ekonomikos nustatytų užduočių įgyvendinimu. Šitiems debesims susikaupus, minėtos įmonės sumodeliavo „bendruomenę“, „prijaukino“ jos pirmininką, kuris ir surašė kreipimąsi į premjerą S. Skvernelį“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Amalių bendruomenės centro pirmininkas V. Pocius.

Išaiškėjus A. Kmieliausko iniciatyvai, Karmėlavos seniūnija surengė Ramučių gyventojų susirinkimą, kuriame tikėtasi išgirsti bendruomenės pirmininko pasiaiškinimą. Jo metu bendruomenės nariai nufotografavo A. Kmieliausko susirašinėjimą su „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos tarnybos projektų vadovu Pauliumi Stoniu bei „Fortum“ atstovu spaudai Andriumi Kasparavičiumi.

„Nuotraukoje matyti, kad šių įmonių atstovų buvo prašoma daryti poveikį bendruomenei, tariamasi dėl bendrų veiksmų įtraukiant minėtų įmonių teisininkus, siekiant pakenkti bendruomenės nariams – „tempti į teismą“. Ar ne laikas pasidomėti A. Kmieliausko ryšiais su „Lietuvos energija“ ir „Fortum“, įvertinti A. Kmieliauskui teikiamą pagalbą ir paramą, kuri naudojama daryti poveikį bendruomenės nariams per statytinius asmenis, apsimetančius visuomenės atstovais. Kaip galima pasitikėti įmonėmis ir jų vadovais, manipuliuojančiais bendruomeniškumu, kokių akibrokštų tikėtis ateityje?“ – stebėjosi V. Pocius.

Pats A. Kmieliauskas piktinosi gyventojų veiksmais. „Turėtų būti gėda, jeigu asmeninės žinutės fotografuojamos, viešinamos. Mes net neslepiame, kad bendradarbiaujame su investuotojais. Ko turime slėptis? Šaukštai jau po pietų, reikia galvoti, kaip gyventi toliau. Jeigu žmonės turi kitą nuomonę, nereikia jų atakuoti, pulti“, – paklaustas apie nufotografuotą susirašinėjimą kalbėjo jis.

Ramučių bendruomenės vadovas neigė, kad keliasdešimt narių iš beveik 2,5 tūkst. Ramučių gyventojų vienijančiai jo vadovaujamai asociacijai daro įtaką Kauno jėgainės projektą vystanti „Lietuvos energija“. „Žmonės visko prisigalvoja. Mes savanoriai, susijungę į asociaciją, darome gerus darbus, kam įdomu, žiūrėkite į mūsų puslapį. O kurti legendas, kad mes kažkam atstovaujame... Pats esu gyventojas ir pas mus vien tik gyventojai, su niekuo nesusiję“, – aiškino jis.

Pasak A. Kmieliausko, teigiamą nuomonę apie projektą jo vadovaujamos asociacijos nariai susidarė nuvykę į panašią jėgainę Klaipėdoje. „Gavome visus atsakymus į rūpimus klausimus. Nusprendėme, kad niekam nemeluosime ir pasakysime, kad viskas su tuo projektu gerai. Mes nieko negalime pakeisti – sprendimai jau priimti, statybos prasidėjo. Reikia su tuo susitaikyti ir galvoti, kaip toliau gyventi, kaip stebėti tą procesą ir galbūt tuo remiantis gyvenimą kažkaip pagerinti. Todėl bandome ieškoti bendradarbiavimo galimybių su tuo verslu“, – kalbėjo jis.

Tikisi paramos

Kovo 22-ąją savo asociacijos puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ A. Kmieliauskas paskelbė gavęs „Lietuvos energijos“ bei „Fortum“ patvirtinimą, kad šios įmonės prisidės prie gyvenvietės gerovės gerinimo. „Kaip pavyzdys galėtų būti taip mūsų gyvenvietei reikalingas valstybinis vaikų darželis ar panašiai“, – rašė jis.

„Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos tarnybos direktorė Ernesta Dapkienė „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad pageidavimą prisidėti prie bendruomenėms reikalingos infrastruktūros įrengimo yra išsakiusios tiek Kauno rajono savivaldybė, tiek įvairios bendruomeninės organizacijos, taip pat ir Ramučių bendruomenė. „Tai ir sporto aikštelių, parkų sutvarkymas, ir panašiai. Šiuo metu neturime jokių įsipareigojimų tai atlikti, tačiau esame pasirengę kartu su kitomis Kauno laisvosios ekonominės zonos įmonėmis prisidėti prie visuomeninių projektų įgyvendinimo, kurie pagerintų gretimų gyvenviečių socialinę aplinką“, – nurodė ji.

E. Dapkienė tvirtino, kad jokių slaptų susitarimų su vietos bendruomenėmis „Lietuvos energija“ nevykdo. „Bendravimas su bendruomenėmis vyksta skaidriai ir atvirai. A. Kmieliauskui, kaip ir visiems kitiems suinteresuotiems asmenims, teikiame visą informaciją apie jėgainę, kurios tik jie paprašo: nuo statybos leidimų kopijų, poveikio aplinkai vertinimo iki jėgainės taršos prevencijos technologijų parametrų. Slėpti neturime ko, o konstruktyviu bendradarbiavimu buvome, esame ir būsime suinteresuoti visada“, – aiškino „Lietuvos energijos“ atstovė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"