TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kauno "berniukai": gandai ir realybė

2010 12 30 0:00
Erlendo Bartulio montažas

Kaip Kauno organizuoto nusikalstamumo pasaulį paveikė Henriko Daktaro sulaikymas? Ar jau galima "nurašyti" prieš porą dešimtmečių jo suburto nusikalstamo susivienijimo likučius? Kas dabar šiems veteranams vadovauja ir kas pagrindiniai jų konkurentai?

Šį tyrimą išprovokavo ne per seniausiai surengta spaudos konferencija, kurioje Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis pasigyrė, kad jau baigtas ikiteisminis tyrimas dėl "daktarų" nusikalstamo susivienijimo, ir pareiškė, jog nusikalstamumas dėl to Kauno zonoje nesumažėjo. Nei po Sigito Gaidjurgio, šeimininkavusio Klaipėdos krašte, įkalinimo iki gyvos galvos, nei po "tulpinių", terorizavusių Panevėžį bei jo apylinkes, vadeivų izoliavimo niekas iš aukštų tribūnų nieko panašaus nebuvo pareiškęs.

Klanų valdžia

Anot Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vladimiro Kakoškino, apie 1992-1995 metus Kaune veikė 33 nusikalstamos grupuotės. Jos būrėsi teritoriniu principu - miestas buvo padalytas į penkis rajonus: Vilijampolę, Žaliakalnį, Centrą, Senamiestį ir Šančius. Prie pagrindinės to paties pavadinimo grupuotės dar šliejosi ir mažesnės.

Šios grupuotės ne tik konkuravo tarpusavyje, bet ir, esant reikalui, sujungdavo pajėgas - skolindavosi viena iš kitos ne tik fizinę jėgą bei transportą, bet ir ginklus bei pinigus.

Jų veiklos pobūdis beveik nesiskyrė - reketas, plėšimai, vagystės ir vienu metu ypač plačiai, panašiai kaip dabar cigarečių kontrabanda, išplitęs spirito gabenimas.

Pirmąsias grupuotes maitino ta pati terpė, atsiradusi griūvant sovietinei ekonomikos sistemai ir ant jos griuvėsių kylant naujų finansinių galimybių pamatams.

Chamų puota

90-aisiais dominavo brutalūs nusikaltimai, - kriminalines madas diktavo gana žemo intelekto "publika". Iš esmės tai buvo vietinės reikšmės chuliganai, paprastai kiemo ar mikrorajono draugai, išsirinkdavę lyderį gatvės "bokso ringe".

Dauguma jų net nemokėjo elgtis su pinigais. Jiems buvo būdingas besaikis lėbavimas. Tačiau šių "veikėjų" dėka Lietuvoje atsirado pirmieji užsienietiški automobiliai - dažniausiai seni fordai. Rečiau - ir mersedesai, kurie, pagal jų supratimą, buvo jau labai didelė prabanga.

Tačiau dažniau priklausymą tam tikram pasauliui simbolizavo "Adidas" treningai bei sportinė avalynė ir stora grandinė ant kaklo ar beveik puskilograminis kryžius bei toks pats auksinis žiedas. Vėliau kai kurie labiausiai prakutę jų atstovai treningus pakeitė baltais kostiumais.

Pirmųjų reketininkų kartai šiandien - apie 50-60 metų. Dalis jų tarpusavyje išsišaudė. Dalis išmirė nuo audringo gyvenimo būdo sukeltų ligų. Dalis senatvę pasitinka už grotų. Apie likusių, "nusėdusių" kažkur užsienyje, likimą ne kažin kas žinoma.

Kiekybė virto kokybe?

Šiandien, V.Kakoškino duomenimis, Kaune veikia trys grupuotės - "Agurkiniai", "Kamuoliniai" ir tai, kas likę iš senųjų "Daktarų". Prokuroro įsitikinimu, "nurašyti" pastaruosius dar tikrai per anksti. Sulaikius H.Daktarą, jiems vadovauja buvę šios grupuotės "brigadininkai". Be to, minėtoms grupuotėms labiau negu jų pirmtakams būdinga migracija.

Labai sparčiai kinta ir socialinis šiandieninio organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovo, ypač jo lyderių, socialinis portretas. Tarp jų atsiranda vis daugiau asmenų "baltomis apykaklėmis" - turinčių aukštąjį išsilavinimą ir išsikovojusių užimamas pozicijas ne kumščiais, o galva.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) operatyvininkai linkę patikslinti, kad šiuo metu Kaune veikia iki penkių stipresnių kriminalinių junginių. Priskaičiuoti ir kai kurie senieji "autoritetai", kurie dėl vienų ar kitų priežasčių iširus grupuotei tebeturi savo nišą ir balsą sprendžiant konfliktinius klausimus.

H.Daktaro sulaikymas ir šiam gresiantis įkalinimas iki gyvos galvos juos visus gali paveikti nebent profilaktiškai.

Kulkų pamokos

Kauno apskrities ONTV viršininko Edgaro Mažeikos įsitikinimu, Henytė negrįžtamai prarado savo pozicijas minėtos 33 grupuočių piramidės viršūnėje, kai 1997-aisiais buvo įkalintas už tarpininkavimą išsiperkant vogtus automobilius ir grasinimus buvusiam bendrovės "Agora" apsaugos vadovui Jurijui Milevskiui, vėliau tapusiam Policijos departamento ONTT vyriausiuoju komisaru.

Per tuos daugiau kaip penkerius metus, kuriuos H.Daktaras tada praleido už grotų, "daktarai" jau egzistavo tik tam tikrų junginių pavidalu.

Jų valdyta grupuočių piramidė pakriko į laisvę išėjus Remigijui Daškevičiui-Daškei. Todėl turbūt ne be pagrindo iki šiol neatskleista pastarojo žūtis siejama ir su H.Daktaro paleidimu į laisvę tų pačių 2001-ųjų rudenį. R.Daškevičius buvo nušautas praėjus lygiai mėnesiui nuo H.Daktaro paleidimo anksčiau laiko už gerą elgesį.

Tačiau susigrąžinti turėtų pozicijų Henytei taip ir nepavyko. Geriausia to iliustracija - 2005-ųjų pavasarį įvykęs konfliktas su anksčiau jo aplinkai priklausiusiu Gintaru Kučiu, pravarde Kapucinas. Šis atsisakė mokėti H.Daktarui reikalaujamus 100 tūkst. litų, dėl to jo pasiųsti "berniukai" suvarpė kulkomis Kapucinui kojas. Tačiau tiriant šio išpuolio aplinkybes, H.Daktaras penktą kartą atsidūrė teisiamųjų suole.

Įgriso ir saviems?

2007-ųjų birželį, atlikęs tik trečdalį skirtos bausmės, H.Daktaras vėl buvo laisvėje. Paleistas lygtinai anksčiau laiko, kaip dviejų nepilnamečių dukrų tėvas. O 2008-ųjų gruodį jau buvo priverstas bėgti iš Lietuvos, kaip pats teigia, dėl to, kad buvo apšaudytas jo namas Užliedžiuose (Kauno r.).

Anot Kauno apskrities ONTV operatyvininkų, dėl šio išpuolio egzistuoja dvi lygiavertės versijos. Prielaida, kad naujoji banditų karta tokiu būdu parodė 51 metų H.Daktarui tikrąją šiandieninę jo vietą, tokia pat reali, kaip ir versija, jog Henytė šį išpuolį paprasčiausiai imitavo.

H.Daktaro bendrai jau buvo pradėję duoti parodymus prieš buvusį savo lyderį. Ir tai, anot V.Kakoškino, greičiausiai susiję ne tik su jų siekiu praleisti senatvę laisvėje, bet turbūt ir su jų protestu prieš iki gyvo kaulo įgrisusį stačiokišką H.Daktaro charakterį.

Trūko įrodymų

Kodėl įsprausti H.Daktarą į kampą pavyko tik dabar?

Anot V.Kakoškino, senasis Baudžiamasis kodeksas, veikęs tuo metu, kai Kaune buvo užfiksuotos pirmosios organizuoto nusikalstamumo apraiškos, numatė už turto prievartavimą vos kelerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau ne tai pagrindinė priežastis, leidusi karaliauti reketo "berniukams". Juos laiku pažaboti trūko įrodymų.

Pirmiausia nesiskųsdavo aukos. O tai buvo susiję ne tik su minėta paplekšnojimą per petį primenančia bausme. Vieša paslaptis, kad turto prievartautojai turėjo tarp teisėsaugininkų ne tik informatorių, bet ir vadinamąjį "stogą".

Tačiau didžiausią žalą sėkmingai kovojant su organizuotu nusikalstamumu padarė vadinamosios Kėdainių žudynių bylos nagrinėjimas teisme. Beje, už šio nusikaltimo, kurį įvykdė keturi samdomi žudikai, demaskavimą 2000-aisiais, vos pradėjęs vadovauti Kauno ONTT, E.Mažeika buvo pripažintas Metų sekliu.

Lemtingas atsitiktinumas

2000-aisiais Kėdainių ir Kauno rajono miškuose buvo atkasti šeši minėtų samdomų žudikų sušaudyti asmenys. Dauguma jų taip pat buvo nusikalstamo pasaulio atstovai. Dar trims asmenims (tarp jų - ir Kauno čigonų barono sūnui), į kuriuos taip pat pasikėsinta, pavyko likti gyviems.

Didžioji dalis tokios pareigūnų sėkmės susijusi su vienu iš įtariamųjų - Ričardu Baratinsku, pravarde Marafonas. Jis padėjo atskleisti net tokius nusikaltimus, kurie nebuvo užregistruoti. Pavyzdžiui, Antano Vaišnio, kuris vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo prekiauti vaizdo kasetėmis, nužudymą. Apie šio dingimą net nebuvo pranešta, - A.Vaišnio tėvai mirę, o su žmona jis buvo išsiskyręs.

Kaip įtariama, lapės atkapstytus A.Vaišnio palaikus aptiko uogautojai. Taip jau sutapo, kad apie tai buvo pranešta ir per radiją. O šis tuo metu buvo įjungtas ir V.Kakoškino kabinete, į kurį po parodymų davimo kitų aukų atkasimo vietose buvo atvežtas R.Baratinskas. Išgirdęs minėtą pranešimą, jis pareiškė: "Tai - Vaišnys!"

Meškos paslauga

Prokurorai siūlė padaryti geranoriškai bendradarbiavusiam R.Baratinskui įstatymų numatytą išimtį - nuteisti jį tik 13 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija (Vytautas Antanas Vilutis - pirmininkas, Jurgis Kiškis ir Valdas Vitunskas) skyrė 37 metų R.Baratinskui laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kaip ir dar dviem savo kaltės nepripažinusiems jo bendrams.

Išgirdę apie šį nuosprendį, kurį vėliau paliko galioti ir Apeliacinis, ir Aukščiausiasis Teismas, nusikalstamo pasaulio atstovai padarė savas išvadas. Ir tai, kaip manoma, taip pat sutrukdė anksčiau prakalbinti kai kuriuos šiandien parodymus prieš H.Daktarą duodančius jo buvusius bendrus.

Maža to, paskui Kėdainių žudynių bylą į teismą keliavo ir į atskirą tyrimą išskirta jos dalis dėl dar dviejų asmenų nužudymo bei pasikėsinimo į jau minėtą Kauno čigonų barono sūnų. Tačiau po jo lūkesčius nuvylusio nuosprendžio R.Baratinskas atsisakė savo ankstesnių parodymų. Dėl to ši byla pakibo ore - kaltinamieji buvo išteisinti, o minėti nusikaltimai laikomi neištirtais iki šiol. O tai neleidžia įvardyti ir jų užsakovų. Nors R.Baratinskas buvo juos įvardijęs.

Gandus paneigė Japončikas

Anot V.Kakoškino, o šiam pritaria ir E.Mažeika, "kriminalinę legendą" iš H.Daktaro padarė žiniasklaida. Tačiau ne viskas, kas apie jį buvo rašoma, yra tiesa.

Pavyzdžiui, tvirtinimas, kad H.Daktaras, kalėdamas Rusijoje, buvo karūnuotas "įteisintu vagimi" ("vor v zakone"). Tai paneigė pats Rusijos mafijos krikštatėvis Viačeslavas Ivankovas (Japončikas arba Japoncas), be kurio žinios neapsieidavo nė vienas toks karūnavimas. V.Kakoškinui yra tekę šį apklausinėti, likus vos keletui metų iki tragiškos jo žūties.

2009-ųjų liepą 69 metų V.Ivankovas buvo pakirstas snaiperio kulkos beveik tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir vienvaldžiu Kauno "berniukų" lyderiu norėjęs būti R.Daškevičius, - išeidamas iš vieno Maskvos restorano.

V.Ivankovas paneigė gandus, kad kas nors Lietuvoje turėjo "įteisinto vagies" titulą. Taigi nebuvo juo niekada karūnuotas ir senųjų "daktarų" branduoliui priklausęs, mįslingomis aplinkybėmis prieš dešimtmetį miręs Vidmantas Siaurusevičius, pravarde Siauras.

Mįslingas fenomenas

Mėgstama mosikuoti ir vadinamąja "nemirtingosios Kauno mafijos" korta. "Taip, Kauną galima vadinti Lietuvos mafijos lopšiu, nes būtent čia užfiksuotos pirmosios reketo apraiškos, - sutinka V.Kakoškinas ir pripažįsta, kad Kauno nusikaltėliai - išradingesni ir greičiau adaptuojasi. Tai patvirtina ir pirmosios amfetamino gamybos laboratorijos aptikimas - ne kur kitur, o Kaune. Ir neseniai čia užfiksuotos naujos, dar niekur neaprobuotos narkotikų rūšys.

"Tačiau jeigu Kaune išaiškinama daugiau nusikaltimų, tai dar nereiškia, kad jų ir padaroma daugiau", - linkęs polemizuoti su viešąja opinija V.Kakoškinas.

E.Mažeika, kalbėdamas apie vadinamąjį Kauno fenomeną, linkęs akcentuoti kitką - kad čia tarp nusikalstamo pasaulio lyderių nėra kitataučių, kaip nepajėgia įsitvirtinti Kaune ir kitų tautybių grupuotės.

Be to, operatyvininkų žiniomis, kauniečiai šiandien dominuoja beveik visose šalies įkalinimo įstaigose. Bent Pravieniškėse jų žodis - tikrai lemiamas.

Pinigų kultas

Tačiau, anot V.Kakoškino, jau ir už grotų vis ryškesnės tendencijos - kad "vierchas" tas, kuris turi daugiau pinigų. Todėl netrukus ir Lietuvoje, kaip Rusijoje, gali būti pradėti garbinti net pinigingi žagintojai, nes kuo toliau, tuo mažiau nusikalstamo pasaulio atstovų gyvena pagal vadinamąsias "paniatijas" (vagių įstatymus).

Tačiau nusikalstamų grupuočių struktūra vis dar išlieka nepakitusi. Nors dabar jų daromi nusikaltimai skiriasi nuo mafijos veteranų išpuolių kaip diena ir naktis.

Kauno ONTV operatyvininkų duomenimis, pelningiausias šiandien - narkotikų verslas. Kaip jis patobulėjo per tą dešimtmetį, kai Kaune 2000-aisiais buvo aptikta pirmoji amfetamino gamybos laboratorija, leidžia spręsti Lenkijos teisėsaugininkų laimėjimai.

Pirmoji Lietuvoje amfetamino gamybos laboratorija buvo įrengta angare. Jos įranga priminė fabriką. Šiandien ji taip patobulinta, kad jau telpa į lengvojo automobilio bagažinę.

Lenkų policija tokių mobilių laboratorijų su ratais jau yra aptikusi. Lietuvoje to dar nėra pavykę padaryti, nors neabejojama, kad jos veikia ir pas mus.

Kvalifikacija kyla

Antroje vietoje pagal pelningumą - brangių automobilių vagystės užsienyje ir jų pargabenimas į Lietuvą per atviras Europos Sąjungos sienas.

Ši nusikalstama veika taip išplėtota, kad sudaužius savo prabangų automobilį tereikia užsisakyti jo dvynį, kuris bus pavogtas užsienyje ir Lietuvoje perrinktas taip, jog nustatyti tai bus galima tik iš naujo šį išardžius.

Ši paslauga kainuoja vos pusę sudaužyto automobilio vertės. Tačiau jis vėl - kaip naujas ir su tais pačiais registracijos dokumentais bei identifikavimo numeriais.

Trečioje vietoje pagal pelningumą - sukčiavimai grobstant PVM ar Europos Sąjungos lėšas bei vengiant mokėti mokesčius.

Kriminalinių junginių, kurie šiandien Kaune užsiimtų grynai turto prievartavimu, yra nedaug. O ir statistika teigia, kad tai nėra masinis arba turintis tendenciją plėstis reiškinys.

Seni ir nauji scenarijai

Šiuo metu populiariausias dviejų formų reketas.

Vieno iš jų iniciatoriai - patys verslininkai, nesugebantys teisiniu būdu išspręsti konfliktų su partneriais. Tada pagalbon kviečiami nusikalstamo pasaulio atstovai, sutinkantys už tam tikrą atlygį tapti "teisėjais".

Antroji šiandien dažniau sutinkama turto prievartavimo forma - ne kas kita, kaip grįžimas į pačią reketo pradžią. Užuodę, kad verslininkai užsiima kažkokia nelegalia veikla, Kauno "berniukai" ima reikalauti dalytis pelnu.

Tipiška to iliustracija - šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje teisiami keturi "kamuoliniai" su savo vadeiva Giedriumi Janoniu-Kamuoliu priešakyje. Jie kaltinami bandę apmokestinti iš nekilnojamojo turto burbulo praturtėjusį verslininką. Šis net du kartus buvo pagrobtas.

Teismas - taip pat reklama?

Populiariausias šiuo metu mitas - kad "kamuoliniai" ir "agurkiniai" ėmė smarkiai peštis dėl vietos Kauno nusikalstamo pasaulio olimpe, kuri liko tuščia iš ten nukėlus H.Daktarą. Tai paneigė ir V.Kakoškinas, ir E.Mažeika.

Anot V.Kakoškino, šios grupuotės konfliktuoja ne dėl valdžios, bet dėl įtakos sričių. Dabar nėra jokio reikalo lipti ant statinės ir šaukti: "Aš kiečiausias!" Dabar svarbiau neįsileisti konkurentų į pelną duodančią veiklos sritį - kad nebūtų kėsinamasi nei į gaunamus pinigus, nei į klientus.

Stebint teismuose nagrinėjamas šių grupuočių bylas, į akis krinta du dalykai. "Agurkinių" lyderis Saulius Velečka, kaip ir dešiniąja jo ranka laikomas Norbertas Tučkus, kaip įmanydami slepia veidus nuo fotoobjektyvų. "Kamuoliniai" - priešingai - demonstratyviai prieš juos pozuoja.

LŽ kalbintų teisėsaugininkų nuomone, tai susiję ne tik su tokiomis savybėmis kaip garbės troškimas, bet ir su vykdomų nusikalstamų veikų taktika bei metodais. Vieniems jų turbūt dar reikia reklamos - kad kažkas jų bijotų. Kiti turbūt šį etapą jau perėję ir jiems dabar labiau reikia teigiamo įvaizdžio, kad būtų priimti tam tikros socialinės grupės žmonių.

Politinis užnugaris

Dar iškalbingesnis faktas, kad šioms, kaip pripažįstama, tarpusavyje besipešančioms grupuotėms paprastai atstovauja tie patys trys advokatai.

Viena iš jų - Seimo nario Rimo Antano Ručio, išrinkto pagal partijos "Tvarka ir teisingumas" sąrašą, žmona. Aušra Ručienė pastaruoju metu sutinkama beveik visose rezonansinėse su Kauno organizuoto nusikalstamumo pasauliu susijusiose bylose. O kai kuriose jų yra gynusi net keturis iš penkių kaltinamųjų.

Neseniai A.Ručienė pasiskelbė dalyvausianti kitų metų rinkimuose į Kauno savivaldybės tarybą tos pačios "Tvarkos ir teisingumo" partijos sąraše. Jame advokatė įrašyta pirmuoju numeriu ir numatoma partijos kandidate į mero postą.

Paklaustas apie pavojingiausias tendencijas, šiandien fiksuojamas organizuoto nusikalstamumo pasaulyje, V.Kakoškinas akcentavo jo suaugimą su valdininkija, tai ir yra mafija pagal klasikinį apibrėžimą.

Nuomonės nesutampa

V.Kakoškinas ir E.Mažeika nesutinka tik dėl vieno - kad naujoji banditų karta pranoksta senąją savo žiaurumu.

Anot V.Kakoškino, dirbančio prokuratūros sistemoje jau 38 metus, apie jaunosios kartos žiaurumą byloja pastaruoju metu prie Kauno klinikų atvežami ir išmetami kažkuo konkurentams ar saviškiams prasikaltę asmenys šūvių suvarpytais pilvais ar sulaužytomis galūnėmis. Ir tai - tik atskiri jų užkulisinio gyvenimo fragmentai, kartkartėmis patenkantys į viešumą.

E.Mažeikos, vadovaujančio Kauno ONTV jau 11 metus, nuomone, naujajai banditų kartai nebūdingas toks viduramžiškus metodus primenantis santykių aiškinimasis, po kurio be žinios yra dingę kai kurie senosios kartos atstovai arba terasti žiauriai sumaitoti jų palaikai.

Anot E.Mažeikos, šioje vietoje turbūt reikėtų akcentuoti tai, kad dabar stengiamasi visus tokius įvykius užregistruoti, o anksčiau buvo laikomasi priešingos taktikos.

Ginkluoti vaikėzai

Remiantis statistika, pastaruoju metu Kaune tikrai rečiau aidi šūviai, susiję su organizuoto nusikalstamumo pasauliu. Per pastaruosius pusantrų metų užregistruoti keturi tokie atvejai.

Vienas jų buvo šį spalį - Sporto halės prieigose. Tačiau, ikiteisminio tyrimo sumetimais, šis ginkluotas santykių aiškinimasis, įvykęs prieš tarptautinį bušido turnyrą, į viešąją erdvę nepateko. Tada buvo peršauti du su Kauno nusikalstamu pasauliu siejami asmenys. Įtarimai dėl pasikėsinimo juos nužudyti pareikšti penkiems "agurkiniams". Tarp jų - ir grupuotės vadeivai S.Velečkai. Įrodymų kreiptis į teismą dėl jo suėmimo tradiciškai neužteko.

Tačiau kitą įtariamąjį - pernai per išgertuves nušauto Kauno mafijos veterano Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnų Mindaugą buvo leista kuriam laikui suimti.

Pirminiais duomenimis, šį šūviais pasibaigusį santykių aiškinimąsi išprovokavo beveik vaikiškos, jokiais finansiniais konfliktais nepagrįstos ambicijos iš serijos: "Ko čia spoksai?" Dar vaikiškiau, kad ginklų griebėsi kiekybinę persvarą turėjusi pusė.

Pirminiais duomenimis, panaudoti nelegaliai įsigyti ginklai. Nors šiandienių įstatymų netobulumas netrukdo apsiginkluoti ir nusikalstamo pasaulio atstovams. Tereikia sulaukti, kol išnyks jų teistumas. O jeigu neužtenka kantrybės laukti, ginklo savigynai, kaip teigia su kai kurių grupuočių vadeivų šeimomis susiję faktai, gali paprašyti ir žmona.

Dinastijų fiasko

Kuko sūnus - ne vienintelis Kauno nusikalstamame pasaulyje egzistuojančių dinastijų atstovas. Kol kas nė vienas iš jų savo tėvų nepralenkė, nes, kaip ir šiems, jiems trūksta išsilavinimo.

Priešingai, ne vienas iš jų, pavyzdžiui, Kukiukas kol kas priskirtinas tik prie nevykėlių, nuolat patenkančių į teisėsaugininkų akiratį.

Pareigūnų pastebėjimu, tėvų išsikovotas autoritetas neužtikrina atžaloms lengvo gyvenimo. Nebent užtarimą nagrinėjant kokį nors jų nusižengimą nusikalstamo pasaulio vidaus taisyklėms. Nors kartais tėvo pravardės paminėjimas gali sukelti ir visiškai priešingą reakciją.

Ir dar vienas iškalbingas atradimas - beveik visi praeityje ar šiandien garsesni Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiai (Henytė, Daškė, Agurkas, Kamuolys, Ilgas - "daškinių" viršūnėlėms priklausęs Rolandas Dromantas) yra gimę gruodžio mėnesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"