TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kauno gatvės prastesnės nei kaime

2008 11 12 0:00
Tai ne kaimas, o antras pagal dydį Lietuvos miestas. Net 47 proc. Aleksoto gatvių - duobėti žvyrkeliai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste - Kaune - neišasfaltuota net ketvirtadalis gatvių. Jei darbai toliau bus atliekami taip vangiai ir už grašius, visi kauniečiai tik po 130 metų į namus ar darbus vyks ne duobėtais žvyrkeliais, o asfaltuotomis gatvėmis.

Daugiausia gyventojų skundų dėl neasfaltuojamų gatvių pasiekia Aleksoto seniūniją. Viename didžiausių pagal plotą Kauno mikrorajonų yra 266 gatvės, bendras jų ilgis - 150 kilometrų. Net 47 proc. Aleksoto gatvių - duobėti žvyrkeliai, o pusei asfaltuotųjų jau reikia remonto.

"Gyventojai jaučiasi nuskriausti. Kai kurie iš jų neapsikentę gatves asfaltuoja patys", - LŽ sakė mikrorajono seniūnė Liukrecija Navickienė. Jos teigimu, Aleksoto gatvių būklė, palyginti su kitomis miesto vietomis, yra tiesiog apverktina, todėl ir lėšų šiam mikrorajonui turėtų būti skiriama gerokai daugiau.

Seniūnės tvirtinimu, daugiausia gatvėms skiriamų pinigų tenka stambiems projektams įgyvendinti - M.K.Čiurlionio tiltui, transporto mazgams, prietilčiams įrengti. Šių objektų reikia visam miestui, tačiau aleksotiškiai pyksta, kad turi aukotis dėl visų Kauno gyventojų. Nuo 2005 metų Aleksotas gauna tik trupinius iš Kelių direkcijos skiriamų lėšų gatvėms asfaltuoti.

Piktinasi sistema

Iki 2010 metų pabaigos Kauno miesto savivaldybės administracija Aleksote numačiusi išasfaltuoti tik tris gatves - Technikumo, Vyčio Kryžiaus ir J.Petruičio. Be to, neseniai patikslintuose dokumentuose teigiama, kad Technikumo gatvė įtraukta į objektų, kuriems trūksta lėšų, sąrašą.

Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas Algirdas Guiga įsitikinęs, kad pinigų gatvėms asfaltuoti skirstymo sistema yra neteisinga, ir Vyriausybė turėtų ją keisti. "Tik dabar, rudenį, darbams gaunamos lėšos už šiuos metus, kai turėtų būti paskelbti ir įvykę konkursai dėl pavasario darbų", - pabrėžė jis.

Anot A.Guigos, įmonės užsakymą gali įvykdyti per 2-3 savaites, tačiau parengti reikiamus dokumentus užtrunka apie 2-3 mėnesius. "Tokios netvarkos, kokia yra dabar, neprisimenu", - piktinosi vyriausiasis specialistas.

Pinigus meta į balą

Dėl lėšų trūkumo Kauno miesto savivaldybės administracijai kartais tenka slopinti gyventojų nepasitenkinimą, tiksliau - mesti pinigus į balą.

Pusė Aleksoto gatvių yra greideriuojamos. Spalio viduryje, išgreideriavus vieną Narsiečių rajono gatvę, darbams buvo išleista 100 tūkst. litų. "Tačiau po dviejų dienų smarkiai palijus gatvė vėl tapo neišvažiuojama", - pasakojo A.Guiga.

Jo nuomone, tikslingiau būtų taupyti lėšas ir iškart atlikti sudėtingesnius bei brangesnius darbus. Pasak seniūnijos darbuotojų, gyventojai pageidauja, kad gatvės būtų ne greideriuojamos, o bent jau žvyruojamos. Tačiau tokie darbai paprastai atliekami tik prieš asfaltuojant.

"Gyventojai norėtų, kad būtų žvyruojama bent kas dvi savaites", - sakė L.Navickienė. Tačiau ji supranta, kad pinigų asfaltavimo darbams atlikti neturinti Kauno miesto savivaldybės administracija didžiulių lėšų gatvėms žvyruoti neras.

Laukia šaligatvių

Kita laikinosios sostinės problema - gatvės be šaligatvių. Pėstieji, rizikuodami pakliūti po automobilių ratais, vaikšto važiuojamąja kelio dalimi.

"Mūsų gatvėje sunkiai gali prasilenkti du automobiliai. Pakele sustatytos transporto priemonės. Žmonėms nesudarytos sąlygos pasiekti namus ar darbovietę", - LŽ skundėsi viename Vinčų gatvės name gyvenanti Janina.

Specialistai pripažįsta, kad šaligatvių šioje gatvėje labai reikėtų, tačiau nėra vietos, kur juos tiesti - gatvė pernelyg siaura. Vienintelė galimybė išspręsti problemą - paprašyti, kad betoninę tvorą į savo teritorijos vidų šiek tiek patrauktų aviacijos gamykla "Helisota".

Kaune šaligatviams tiesti iki 2013-ųjų planuojama išleisti 19 mln. litų. "Per pastaruosius penkerius metus Aleksote nutiestas tik vienas šaligatvis. Išskyrus atvejį, kai Europos prospekte šaligatvis buvo suformuotas iškart", - pasakojo L.Navickienė.

Norėtų tapti kaimu

Ne vienas Aleksoto gyventojas juokauja, kad mikrorajonas galėtų laikinai atsiskirti nuo Kauno, o sutvarkius gatves vėl taptų miesto dalimi. Mat Europos Sąjunga (ES) aktyviai remia gatvių ir kelių asfaltavimą kaimo vietovėse.

"Gyventojai tai žino, tad suprantama, kad jiems apmaudu dėl tokios neteisybės. Pavyzdžiui, kaime gyvenantys tėvai iki namų atvažiuoja asfaltuotu keliu, o mieste įsikūrę jų vaikai važinėja duobėtu žvyrkeliu", - sakė Aleksoto seniūnė.

Ji pripažino, kad mikrorajono atskyrimo nuo miesto klausimas nesvarstytinas iš esmės. Tačiau gyventojai apie tai vis tiek susimąsto. Juolab kad gyvenant ne mieste reikia mokėti ir mažesnius mokesčius nei miestiečiams.

Neasfaltuojamomis gatvėmis itin piktinasi tų mikrorajonų, kurie kadaise buvo prijungti prie Kauno, gyventojai. Jų nuomone, ūkiškas seniūnas iš ES galėtų gauti paramą ir išspręsti svarbias problemas.

Reikia pusės milijardo litų

Kaune yra apie 1500 gatvių, bendras jų ilgis - apie 900 kilometrų. "Kaip nuo Kauno iki Poznanės", - vaizdžiai pasakojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys.

Jis pripažino, kad daugelis Kauno gatvių neišasfaltuotos. Norint atlikti visus darbus, miestui reikėtų pusės milijardo litų. "Tiek lėšų niekas neskiria", - pabrėžė Z.Girčys. Anot valdininko, jei būtų sulaukta reikiamų investicijų, pinigams panaudoti užtektų pusmečio. Z.Girčio teigimu, iki 2010 metų Kaune numatoma remontuoti tik labiausiai apleistas gatves. Kiek bus išasfaltuota naujų gatvių, kol kas niekas negali pasakyti. "Sudaryta programa, kuria vadovaujamės. Kartais randasi pakeitimų, tačiau nedidelių", - tvirtino komunalininkas.

Pažymėtina, kad šiemet Kauno miesto savivaldybės administracija net nespėjo panaudoti visų jai skirtų lėšų, todėl bus skelbiamas papildomas darbų pirkimo konkursas maždaug už 3 mln. litų.

Šaligatviams tiesti planuojama sudaryti atskirą programą. Iki šiol šiai sričiai buvo skirta per mažai dėmesio, nes nuolat stigo lėšų, o naujos gatvės tiesiamos iškart su šaligatviais.

Nors daugiausia neasfaltuotų gatvių Kaune yra Aleksoto mikrorajone, nemažai darbų būtina atlikti ir Vilijampolėje, kur pagrindinių gatvių asfalto danga nekeista 20-30 metų.

Nevienodos sumos

"Kiekvienais metais gatvėms asfaltuoti, tvarkyti, žvyruoti ir kitiems darbams atlikti gauname skirtingas pinigų sumas", - teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Valius Knokneris.

Šiemet iš Kelių direkcijos gauta apie 34 mln. litų paramos. Dar vieną milijoną litų iš savo biudžeto skyrė pati Kauno savivaldybė. Be to, miesto tarybos nariai gatvėms remontuoti nusprendė imti 2,9 mln. litų paskolą iš banko.

Didžioji dalis sumos - 18 mln. litų - atiteko Vilijampolės tiltui sutvarkyti. V.Knokneris patvirtino, kad, mieste vykdant svarbesnius projektus, lėšų įprastiems darbams nebeužtenka. Tačiau jis viliasi, kad naujoji šalies Vyriausybė Kaunui ir kitąmet skirs bent 30 mln. litų gatvėms tvarkyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"