TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kauno mokyklos nori autonomijos

2007 04 24 0:00
Ministerijos ir Kauno švietimo startegų konfliktas labiausiai neparankus miesto moksleiviams.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Dėl esą vangiai vykdomų reformų Švietimo ir mokslo ministerija grasina nutraukti Kauno švietimo įstaigų finansavimą. Miesto pedagogų profsąjunga reikalauja suteikti joms galimybę daryti reformas savarankiškai.

Kauno pedagogų profesinė sąjunga kreipėsi į Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM), Kauno tarybą, mieste išrinktus Seimo narius ir paprašė spręsti kilusį konfliktą.

Kreipimesi pabrėžiama, kad Švietimo įstatymas numato mokyklų įvairovę, o dabartinis Kauno ugdymo įstaigų tinklas sudarytas atsižvelgiant į miestiečių poreikius, tad papildomo finansavimo joms nereikia. "Ministerijos nurodymai - ne dešimt Dievo įsakymų, o pati ministerija - ne šventa karvė, kurios reikėtų aklai klausyti", - įsitikinę miesto pedagogai.

Ministrės kritika

Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė dar prieš pusmetį atkreipė Kauno švietimo strategų dėmesį į, anot jos, vangiai mieste vykdomą švietimo įstaigų reformą. Esą vidurinės mokyklos nereorganizuojamos į pagrindines arba gimnazijas, pastarosios niekaip "neišsigrynina" ir toliau formuoja penktas klases. R.Žakaitienė kritikavo kauniečius, kad jie nesiima pertvarkos, todėl 2006-2008 metų mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis sąrašuose šio miesto mokyklų nėra.

LŽ kalbinta ŠMM Bendrojo ugdymo departamento Švietimo organizavimo skyriaus vedėja Regina Klepačienė teigė, jog problemų Kaune nestinga. "Savivaldybė nevykdo plano, kurį pati palaimino, tad ministerija negali patvirtinti investicinių lėšų, numatytų miesto mokyklų tobulinimo programai", - paaiškino situaciją R.Klepačienė.

Tempai lėtesni

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas tvirtino, kad švietimo reforma Kaune vykdoma, tačiau ne tokiais tempais, kokių pageidauja ministerija.

Ilgametę pedagoginio darbo patirtį turinčios Kauno Šv. Mato vidurinės mokyklos direktorė Janina Zaparackienė mano, jog aklai vadovautis ŠMM nurodymais negalima. Pasak jos, pertvarkyti reikėtų tik reformų dar nepradėjusias mokyklas. "Laikytis įstatymo labai svarbu, tik jis turi būti "protingas". Kitaip įstatymą koreguoja gyvenimas. Gimnazijų galbūt ir reikia, bet bijau, kad jos nevirstų mados reikalu, tėvų užgaida", - kalbėjo J.Zaparackienė. Jos teigimu, reformos nelabai ką pakeičia, mat ir mokytojai, ir mokymo programos lieka tos pačios.

Kenčia vaikai

"Ministerija baudžia miestą, o kenčia vaikai, nes negauna Europos Sąjungos skiriamų pinigų", - sakė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė. Ji vardijo vidurinių mokyklų pranašumus. "Dideliuose miestuose tokios mokyklos patogesnės, jose moksleiviams saugiau, čia geresnis psichologinis-socialinis klimatas. Tėvams irgi patogu, kai vienoje mokykloje mokosi keli skirtingo amžiaus vaikai. Vidurinės mokyklos yra arčiau gyvenamosios vietos, tad nekyla ir susisiekimo problemų, nes mieste juk nėra geltonųjų autobusų", - pabrėžė J.Voloskevičienė, dirbanti lituaniste Kauno Vaižganto vidurinėje mokykloje. Pasak jos, akivaizdu, kad Kauno mokyklų rezultatai palyginti su šalies vidurkiu dabar geresni.

Pagal ŠMM parengtą planą iki 2012-ųjų Lietuvoje turi nelikti vidurinių mokyklų. Jas pakeis pagrindinės mokyklos ir gimnazijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"