TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kauno politikai kaunasi dėl dyzelino

2012 06 05 7:33

Dalis Kauno miesto tarybos narių savivaldybės valdomos UAB "Kauno autobusai" generalinį direktorių Mindaugą Grigelį įtaria mažų mažiausia neūkiškumu, o galbūt ir pinigų grobstymu. Pretekstas tokiems įtarimams - esą neskaidrus konkursas dyzelinui pirkti.

Po geros savaitės baigiasi UAB "Kauno autobusai" skelbtas atviras konkursas dyzelinui pirkti. Bendrovė pageidauja per metus nusipirkti 3 tūkst. tonų šių degalų. Konkurso nugalėtoju bus paskelbtas tas paslaugos teikėjas, kuris pasiūlys ne tik mažiausią kainą, bet ir sutiks su nemenkais "Kauno autobusų" reikalavimais - tiekti degalus į skolą. Nors bendrovės vadovai teigia esantys priversti to reikalauti dėl Kauno miesto savivaldybės kaltės, akivaizdu, kad sutikti "užšaldyti" milijonines lėšas gali ne kiekvienas, net ir degalų prekyba užsiimantis tiekėjas.

Išskirtiniai pageidavimai

Viešųjų pirkimų praktikoje įprasta, kad perkančioji organizacija prekę ar paslaugą paprastai įsigyja iš to tiekėjo, kuris pasiūlo mažiausią kainą. Tačiau mažiausia kaina dar negarantuoja kokybės. "Kauno autobusų" paskelbtame konkurse komiška situacija užprogramuota jo paties sąlygose. Bendrovė reikalauja, kad tiekėjas pateiktų degalus į kreditą, kol kredito suma pasieks 4 mln. litų. Iki šios sumos delspinigiai nebūtų skaičiuojami. Kredito sumai viršijus numatytą ribą, sąskaitų mokėjimas būtų atidedamas 90 dienų. Likusi kredito suma - 4 mln. litų - būtų mokama pagal tarpusavyje suderintą grafiką, bet ne anksčiau kaip per 6 mėn. nuo dyzelino tiekimo pabaigos.

"Tai klasikinė schema, pagal ją "Kauno autobusai" dyzeliną perka jau ne vienus metus iš tų pačių bendrovių, kurioms ir yra specialiai sukurtos tokios griežtos sąlygos. Kita vertus, schema leidžia degalus įsigyti gerokai aukštesne nei rinkos kaina, eliminuoti nepageidaujamus tiekėjus arba tuos, kurie negali bendrovės kredituoti", - teigė Artūras Orlauskas. Jis yra vienas iš Kauno politikų, sukilusių prieš "Kauno autobusus". A.Orlauskas įsitikinęs, kad savivaldybei pavaldžios bendrovės vadovų veiksmuose akivaizdūs galimos korupcijos elementai.

Politikas svarstė, kad kredituojamą sumą grąžinant pagal suderintą grafiką, tiekėjui, su kuriuo iš anksto susitarta, šis grafikas gali būti palankus, o jei laimės nepageidaujamas tiekėjas, kredituojama suma ir nepalankus jos dengimo grafikas gali lemti jo bankrotą. "Kadangi pirkimo sąlygose reikalaujama kredituoti didele suma ir ją įšaldyti neapibrėžtam terminui, sudaromas pagrindas tiekėjui siūlyti gerokai didesnę nei rinkos degalų kainą, o perkančiajai organizacijai tokią kainą priimti ir gerokai didesne kaina pasirašyti degalų tiekimo sutartį", - aiškino A.Orlauskas. Jo teigimu, "Kauno autobusų"  vadovai jau daug metų tvarkosi neūkiškai, o pati bendrovė netrukus esą gali bankrutuoti.

"Kodėl, tarkime, privataus kapitalo bendrovė "Kautra" yra pelninga ir pamažu plečia veiklą, o Kauno savivaldybei priklausantis autobusų parkas kasmet skaičiuoja vis didesnius nuostolius?" - retoriškai klausė A.Orlauskas. Jis tikino, kad šios bendrovės veikla - ne tik jo, bet ir kitų miesto tarybos narių galvos skausmas. Mat "Kauno autobusai" norėtų didinti bilietų kainas.

Akivaizdu ir kitkas - "užšaldyti" 4 mln. litų pusmečiui, o galbūt ir ilgesniam laikui ne kiekvienai bendrovei pagal kišenę. Mat 4 mln. litų - maždaug tokia suma, kurią 2010 metais "Kauno autobusai" už dyzeliną paklodavo per keturis mėnesius. 2011 metais, pakilus dyzelino kainoms, tokios sumos užteko tik vienam ketvirčiui. LŽ konsultavę ekonomistai teigė, kad tokiu atveju kauniečiams tiekti dyzeliną galėtų ryžtis nebent bendrovė, kurios metinė apyvarta yra ne mažesnė nei 400 mln. litų, arba sutartyje su konkursą laimėjusiu tiekėju yra sąlygos, nenumatytos konkurso sąlygose.

Pirmenybė - šiauliečiams

Tokiems įtarimams A.Orlauskas sakosi turintis pagrindo, mat pastaruoju metu "Kauno autobusams" dyzeliną tiekė dvi bendrovės - Kaune, Gedimino gatvėje, registruota ir šiuo metu tik 8 darbuotojus turinti UAB "Ekolita" bei Šiauliuose registruota UAB "Skulas". Ši bendrovė turi ir nuosavų degalinių tinklą, joje pluša per 70 darbuotojų. UAB "Ekolita" pagrindinė veikla - pavojingų ir probleminių atliekų surinkimas, valymo darbai, o didmeninė prekyba dyzelinu tėra šalutinė veikla.

UAB "Kauno autobusai" vyriausiosios buhalterės Ritos Džiaugytės teigimu, 2010 metais iš UAB "Ekolita" buvo nupirkta 1,246 mln. litrų dyzelino už 4,12 mln. litų (su pridėtinės vertės mokesčiu). UAB "Skulas" 2010-2011 metais pateikė net 6,362 mln. litrų dyzelino beveik už 24,12 mln. litų (su pridėtinės vertės mokesčiu).

"Kauno autobusai" dar 2008 metais buvo sudarę sutartį su "Ekolita", laimėjusia konkursą dyzelinui tiekti. Sutarties vertė, kaip skelbiama viešųjų pirkimų portale, - net 16 mln. litų, tačiau kiek bus perkama degalų, nenurodoma. 2009 metų pabaigoje "Kauno autobusai" buvo paskelbę naują atvirą konkursą pirkti 3,5 tūkst. tonų dyzelino, jame dalyvavo trys bendrovės - jau minėtos "Ekolita" ir "Skulas" bei Mažeikiuose registruota "Tomega", prekiaujanti ne tik didmena, bet taip pat turinti degalinių tinklą. Konkurso nugalėtoju paskelbtas "Skulas", o kitų dviejų bendrovių siūlymai atmesti, mat neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

"Kauno autobusų" sprendimą pripažinti nugalėtoju "Skulą" 2010 metais "Ekolita" apskundė teismui. Užsitęsę teismo procesai sutartį su "Skulu" dėl dyzelino tiekimo leido pasirašyti tik praėjusių metų kovą - buvo pripažinta, kad konkursas vyko skaidriai. "Skulas" įsipareigojo per metus dyzelino patiekti už daugiau kaip 15 mln. litų. 2010 metais, kol vyko teismų procesai, dyzeliną, kaip jau minėta, "Kauno autobusams" tiekė ir "Ekolita", ir "Skulas".

Konkursų sąlygos - panašios

Kauno politikai nuogąstauja, kad šiemet paskelbto konkurso sąlygos esą pritaikytos kuriai nors konkrečiai bendrovei - turinčiai didelę apyvartą, besiverčiančiai tik didmenine ir mažmenine prekyba degalais. Būtent tokios yra "Skulas" ir "Tomega". Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenys rodo, kad šiais metais konkursą dyzelinui pirkti paskelbę "Kauno autobusai" naujai dviračio neišradinėjo. 2008 metų pabaigoje skelbdama analogišką konkursą bendrovė reikalavo, kad tiekėjas dyzeliną tiektų į kreditą, kol jo suma pasiekia 2 mln. litų. Iki šios sumos delspinigiai neskaičiuojami. Dyzelino patiekus daugiau kaip už 2 mln. litų, pagal konkurso sąlygas sąskaitų mokėjimas atidedamas 60 dienų. Beveik analogiškos sąlygos numatytos ir šiųmečiame konkurse.

"Kauno autobusų" generalinis direktorius M.Grigelis LŽ teigė, kad analogiškos sąlygos numatomos ir bendrovei įsigyjant atsargines dalis autobusams.

"Tarnybos specialistai, nematydami visų konkurso dokumentų, apibendrintai negali komentuoti. Jų nuomone, 4 mln. litų kreditą suteikti gali tik didelės įmonės, sugebančios ilgesnį laiką negauti atsiskaitymo. Kita vertus, jei konkurse dalyvavo bent trys tiekėjai, laikoma, kad konkurencija yra", - atsakė VPT direktoriaus patarėja Aušra Pocienė, LŽ paklausus, ar "Kauno autobusų" skelbto konkurso sąlygos dyzelinui pirkti neužkerta kelio tiekėjams, negalintiems bendrovės kredituoti milijoninėmis lėšomis.

Priekaištus atmeta

UAB "Kauno autobusai" generalinis direktorius M.Grigelis sakė nežinantis priežasčių, kodėl miesto politikai ėmė svaidyti kritikos ir nepasitikėjimo strėles į jo vadovaujamą bendrovę. "Tegul pasiūlo kitą išeitį arba sumoka, kiek savivaldybė yra skolinga bendrovei", - pareiškė jis.

12 metų bendrovei vadovaujantis M.Grigelis teigė, kad per pastaruosius penkerius metus Kauno miesto savivaldybė bendrovei liko skolinga milijonines sumas už lengvatinius bilietus, įvairias kitas lengvatas - mieste veikia nemažai nuostolingų autobusų maršrutų, kurie yra būtini gyventojams, tačiau bendrovei pelno neduoda. M.Grigelio teigimu, 2007-aisiais savivaldybė buvo įsiskolinusi tik 4,5 mln. litų, o praėjusių metų pabaigoje skola sudarė jau net 20,5 mln. litų.

"Ne vienas raštas, primenantis apie skolą, buvo nusiųstas į savivaldybę, tačiau grįždavo raminantys atsakymai - tai peržiūrės biudžetą, tai dalį skolos grąžins", - tikino M.Grigelis.

Praėjusiais metais "Kauno autobusų" veiklos sąnaudos sudarė 43,5 mln. litų. Net trečdalį šios sumos - lėšos, būtinos degalams įsigyti. M.Grigelis neslėpė, kad savivaldybės skola - lyg nepajudinamas akmuo, mat jos dalis - 10 mln. litų - yra perduota bankui pagal faktoringo sutartį. Kitaip tariant, šia suma bendrovė gali naudotis - pateiktas sąskaitas bankui įsipareigojusi apmokėti savivaldybė.

Nors "Kauno autobusų" vadovas tikino, kad ši faktoringo sutartis - savotiškas išsigelbėjimas bendrovei, jis neslėpė, kad ji tapo ir našta. "Jei savivaldybė šią sumą būtų pervedusi į mūsų sąskaita, pinigais galėtume naudotis be jokių nuostolių. Tuo tarpu už faktoringo sutartį mokėti palūkanas bankui priversti mes patys. O tai per metus - beveik trečdalis milijono litų", - aiškino M.Grigelis.

Kodėl savivaldybė pati nesiskolina lėšų skolai atiduoti, M.Grigelis sakė nežinantis. Direktorius pabrėžė, kad nesėkme baigėsi banko, kuris sutiktų pasirašyti naują, dar 10 mln. litų faktoringo sutartį, paieškos.

"Dabar mums lieka vienintelė išeitis - skelbti konkursą dyzelinui įsigyti tokiomis sąlygomis, kurios mums palankiausios. Neneigsiu, tiekėjų siūlomos kainos gali būti didesnės, negu yra didmeninėje prekyboje, tačiau neturėdami pakankamai lėšų būtiniausiai prekei įsigyti turime pakloti tiek, kiek prašo pardavėjas. Kita vertus, jei politikai dėl konkurso sąlygų mane įtaria galima korupcija arba net pinigų grobstymu, kodėl tokiu atveju pamirštama, kad ir konkursuose dalyvaujančios bendrovės gali tarpusavyje susitarti ir siūlyti nerealias kainas - juk bus nupirkta prekė už mažiausią kainą", - kalbėjo M.Grigelis.

Beje, Kauno politikų priekaištai, kad "Kauno autobusai" dyzeliną įsigyja už nepagrįstai didelę kainą, nėra niekuo pagrįsti. Bendrovės vyriausiosios buhalterės teigimu, 2011 metais iš UAB "Skulas" buvo įsigyta 3,9 mln. litrų dyzelino už daugiau kaip 15,8 mln. litų (su pridėtinės vertės mokesčiu). Vidutinė vieno litro kaina - 4,05 lito. Praėjusiais metais bendrovės "Orlen Lietuva" parduodamo dyzelino kaina svyravo maždaug nuo 3,7 iki 4,2 lito be pridėtinės vertės mokesčio. Tad vargu ar galima įtarti, kad "Kauno autobusai" degalus pirko nepagrįstai didelėmis kainomis.

LŽ paklaustas, gal Kauno politikai, be rimtų argumentų puldami bendrovę, patys ką nors proteguoja, M.Grigelis teigė nenorintis galvoti apie tokias prielaidas. "Paskelbėme tokias sąlygas, kokios tinka mums. Jei jos kam nors netinka, tai jau ne mūsų rūpestis. Svarbiausia, kad nenusižengiame įstatymams, konkurso sąlygos neprieštarauja ir Viešųjų pirkimų įstatymui," - reziumavo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"