TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kauno senamiestis - interesų kryžkelėje

2007 06 01 0:00
LŽ archyvo nuotr.

Nesutariant dėl Kauno senamiesčio dabartinės padėties ir ateities perspektyvų vertingiausia laikinosios sostinės erdvė toliau nyksta. Miesto valdžia tvirtina tegalinti būti verslo ir bendruomenės partnerė, tačiau tokia pozicija vargu ar tenkina kauniečius.

Paskendusi mintyse apie būsimą areną Nemuno saloje, nerandanti lėšų nustekentai Laisvės alėjai Kauno valdžia visai nekreipia dėmesio į senamiestyje vykstančius procesus. Iki šiol apie apverktiną šios miesto dalies būklę kalbėjo architektai, vietos bendruomenė ir šiaip pilietiškai nusiteikę kauniečiai. Net ir politikai vis kūrė senamiesčio atgaivinimo idėjas, bet veltui.

Strateginiame miesto plane 2006-2015 metams numatoma investuoti į Santakos parką ir Kauno pilį, kalbama ir apie transporto sistemos pertvarkymą, tačiau apie baigiantį sugriūti senamiestį net neužsimenama.

Meras kalba abstrakčiai

Kauno meras Andrius Kupčinskas pripažįsta, kad savivaldybė nedaug ką gali padaryti. "Senamiestyje valdome mažai turto, tad realiai pakeisti jo vaizdą vargu ar galime. Čia būtinos sutelktos bendruomenės ir verslo atstovų pajėgos. Galime pasiūlyti bendradarbiavimą, lengvatų prekybininkams. Mano ir vicemerų galvose kilsiančios idėjos tikrai bus sudėliotos į bendrą senamiesčio plėtros viziją", - miglotai kalbėjo meras.

Tiesa, jis pabrėžė, jog miesto valdžia būtinai kreipsis į Vyriausybę, kad Kauno pilis būtų įtraukta į Lietuvos tūkstantmečio programą. A.Kupčinskas pridūrė turįs ir asmeninę senamiesčio viziją, esą ši miesto dalis galėtų tapti šeimų poilsio vieta, kur vyktų amatininkų mugės. Mero nuomone, Nemuno krantinė nuo Vytauto bažnyčios galėtų tapti įsimylėjėlių pasivaikščiojimų vieta.

Tampa nepatraukli?

Apie senamiesčio bėdas kalbintas Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas Mečislovas Randomanskas teigė, kad šia teritorija tiesiog per ilgai nesirūpinta, todėl ji tapo neįvertinta ir nepatraukli. Kainos kyla, verslininkai traukiasi, senamiestis griūva. Taip šiandien trumpai galima apibūdinti susiklosčiusią padėtį.

"Miestas iki šiol neatliko namų darbų - nesutvarkė infrastruktūros, kitų elementarių dalykų. Verslas iš senamiesčio bėga todėl, kad neturi iš ko gyventi", - aiškino M.Randomanskas. Vis dėlto KPPAR prezidentas užsiminė, kad naujoji miesto valdžia teikia vilčių.

Nekilnojamojo turto ekspertai senamiestį pataria rinktis tik ilgalaikėms investicijoms. Nuomotis patalpas čia galima, tačiau derėtų pagalvoti, ar apsimoka, mat senamiestis traukos centru tampa vos kelias dienas per didžiąsias šventes.

Vien pastaraisiais metais patalpų nuoma šioje Kauno dalyje atpigo kone trečdaliu, juoba kai senamiestyje įsikūrę verslininkai skausmingai pajuto "Akropolio" kaimynystę.

Daugelis jų atsisako planų toliau dirbti senamiestyje, nors taip mano ne visi. Rotušės aikštėje jau 14 metų veikiančios populiarios kavinės savininkas Ąžuolas Gaižutis tvirtina visomis šaknimis įaugęs į šią miesto dalį. "Esama tendencijos, kad prekybos taškai bėga paskui naujus verslo projektus, susižavi galbūt didesne lankytojų trauka "maksimose", "urmuose" ar kituose objektuose. Tačiau verslas iš senamiesčio niekada nepasitrauks visiškai", - įsitikinęs A.Gaižutis. Jis viliasi, kad niekada deramo dėmesio senamiesčio problemoms nerodžiusi miesto valdžia galbūt vieną dieną atsikvošės. "Norisi tikėtis, kad jie ko nors imsis. Nekalbu apie didelio masto darbus, kurie tikrai reikalingi. Bent jau fasadus sutvarkytų. Pažiūrėkite, kiek apleistų, suklypusių, sudegintų, nuniokotų pastatų. Taip niekur nėra, niekur! Juk ne po karo gyvename", - nuoskaudos neslėpė vyras. Kai kurie senamiesčio kvartalai atrodo kaip po bombardavimo, o griūvantys namai kelia grėsmę praeivių gyvybei. Nemažai pastatų priklauso Turto fondui, tačiau jų pirkėjų neatsiranda ir vargu ar artimiausiu metu atsiras. Mat parengti detaliųjų planų beveik neįmanoma.

Kita probleminių pastatų dalis - privati nuosavybė, dažniausiai priklausanti nekilnojamojo turto perpardavinėtojams, laukiantiems, kol pakils kainos.

Prarastas emocinis ryšys

Žinoma poetė, humanitarinių mokslų daktarė Erika Drungytė, prieš kelerius metus su bendraminčiais įkūrusi Senamiesčio klubą, teigė, kad imtis šios iniciatyvos žūtbūt reikėjo. Esą grėsmė akivaizdi, o niekas nieko nedaro. "Miestas privalo turėti poziciją, suvokti, kas yra reprezentacinės vietos. Juk atvykusiems žmonėms mūsų senamiestis atrodo emociškai jaukus. Todėl jie tik kraipo galvas, kodėl miestas taip abejingai žiūri į vertingiausią savo dalį. Jį reikia valyti, plauti, rodyti, stengtis bet kokiu būdu pritraukti verslą, kurti jam išskirtines sąlygas", - kalbėjo E.Drungytė.

Ji pabrėžė, kad Senamiesčio klubas kaip tik ir ėmėsi kurti tradicijas, matė tarsi respubliką mieste, koks yra Užupis Vilniuje.

E.Drungytė pripažino, kad po kelerių metų entuziazmas išblėso. "Kauno žmonės irgi labai kalti. Nemyli jie miesto. Gal dėl sąmoningumo stokos. Daugelio dalykų, kurie yra čia, niekur nerasi, kad ir Santakos. Bet ar daug rasime žmonių, kurie sakytų: nevažiuokime į prekybos centrą, vakarą praleisime senamiestyje," - samprotavo ji. Veiklą sustabdžiusio Senamiesčio klubo prezidentei E.Drungytei baisiausia, kad miestas neturi strategijos.

Stratego akimis

Kauno savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius LŽ pasakojo, kad artimiausi jo planai susiję su erdvėmis, kurias valdo savivaldybė. "Tai Santakos parkas, kurio detalusis planas neatitinka ateities vizijos, ir teritorija prie vadinamojo "Lituanikos" centro, kur bus statoma požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Bendra strategija rasis tik tuomet, kai bus parengtas specialus planas. Negalime dažyti fasadų, atnaujinti senų pastatų, tačiau galime atlikti fasadų tyrimus, savivaldybė turi propaguoti aktyvios veiklos politiką. Žinoma, apribojimai, kurie krinta ant verslininkų pečių, yra per griežti. Veiklą senamiestyje galima apibrėžti dviem žodžiais: saugojimas ir naudojimas, ir būtent naudojimui turi būti teikiama pirmenybė," - kalbėjo S.Lukošius.

Jis tikino, kad miesto valdininkai verslininkams gali tapti pagalbininkais investuojant pinigus, kalbantis su paminklosaugininkais.

Miesto strategu vadinamas S.Lukošius sakė, kad kol investicijos yra tik pavienės, baisi senamiesčio būklė negerėja. Be to, būtina suformuoti detaliuosius planus, tik tada griūvančius pastatus bus galima parduoti aukcionuose.

S.Lukošius sakė negalintis sutikti su kai kurių verslininkų požiūriu, kad miestas dėl gausybės problemų nėra patrauklus. "Jokiu būdu. Tai visiška netiesa. Manau, didele perspektyva galėtų tapti Kėdainių tilto studija. Jei bus pradėtos statybos kitoje Santakos pusėje, senamiestis pagaliau išsivaduos iš vienos didžiausių problemų - jis nebebus akligatvis", - pabrėžė jis.

Požiūrį reikia keisti iš esmės

Jau kitą savaitę keli žinomiausi Kauno architektai žada pristatyti dešiniojo Neries kranto užstatymo vizijas. Manoma, kad maždaug 20 hektarų apleistas tuščias plotas, esantis Vilijampolėje tiesiai prieš Kauno pilį, ne tik gali tapti kone brangiausia miesto vieta, bet ir išlaisvinti izoliuotą Kauno senamiestį, atgaivinti istorinę miesto dalį.

Teigiama, kad investicijos į projektą sieks apie milijardą litų. Tačiau iki šiol bet kokie panašūs žinomų miesto architektų bandymai miesto galvų pritarimo nesulaukdavo.

Kauno technologijos universiteto profesorius Jurgis Bučas vadovauja senamiesčio reglamento kūrimo grupei. "Šiuo metu jau baigiame darbą, ruošiami sprendimai. Daugiausia dėmesio skirsime socialinėms bėdoms. Kol nepasieksime, kad senamiestis nebūtų negyvenamas muziejus, nieko nebus. Požiūrį reikia keisti iš esmės. Valstybės lėšų nėra, žmonės neturtingi, tad jei neatrišime rankų verslui, ateities nebus", - sakė vienas žinomiausių šios srities ekspertų.

Anot J.Bučo, dabartinę Kauno senamiesčio padėtį galima įvertinti vienu žodžiu: bloga. "Mes jį saugome kaip fizinį kūną, o neskiriame jokio dėmesio tam, kas jį išlaiko. Senamiestis yra tarsi mūsų dėmesio pakraštyje, todėl nereikalingas nei verslui, nei turizmui." Pasak profesoriaus, tam, kad senamiestis funkcionuotų kaip miestas mieste, būtina plėtoti aplinkines teritorijas. Projektas Vilijampolėje, jo nuomone, čia itin praverstų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"