TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kazokiškės jau rengiasi šiukšlių karui

2011 09 26 0:00
Felikso Žemulio nuotrauka

Dvokas ir šiukšlės gatvėse. Taip Lietuvos sostinė atrodys jau netrukus, jeigu bus uždarytas sąvartynas prie Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kaimo, kur jau 4 metus vežamos buitinės atliekos iš viso Vilniaus regiono. Šio kaimo gyventojai rengiasi blokuoti kelią į sąvartyną riedantiems šiukšliavežiams.

Komunalinės atliekos į Kazokiškes vežamos neteisėtai. Taip dar 2010 metų spalio 18 dieną nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), patenkindamas Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės ir netoli sąvartyno gyvenančio Gedimino Gruodžio apeliacinį skundą. Teismas panaikino Aplinkos ministerijos (AM) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) leidimą eksploatuoti Vilniaus regioninį atliekų sąvartyną.

Sprendimo vykdymą LVAT atidėjo vieniems metams, kad užtektų laiko ištaisyti jo nurodytas klaidas ir tvarkyti atliekas nepažeidžiant teisės aktų bei vietos žmonių teisių.

Teismo duotas laikas pasitaisyti jau beveik baigiasi, Kazokiškių ir aplinkinių kaimų gyventojai rengiasi nuo spalio 18 dienos užblokuoti kelią į sąvartyną. Tačiau, pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, AM nieko nepadarė, kad į Kazokiškių sąvartyną nebūtų vežamos nerūšiuotos komunalinės atliekos.

Tad iš vienos pusės - vietos gyventojų skundai bei protestai dėl neteisėto šiukšlyno jų pašonėje, kuris yra didžiausias Baltijos kraštuose, o iš kitos - uždarius šį sąvartyną, nebus kur dėti sostinės ir aplinkinių rajonų atliekų. Ką daryti?

Praėjusią savaitę ši problema svarstyta Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Po jo šio komiteto vadovas J.Šimėnas kreipėsi į Vyriausybę ir aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, prašydamas įvertinti susidariusią padėtį ir spręsti klausimą dėl asmeninės pareigūnų atsakomybės.

"Steigiant Vilniaus apskrities regioninį buitinių atliekų sąvartyną Kazokiškių kaime buvo deklaruojama, jog tai bus šiuolaikinis sąvartynas, kuriame bus deponuojamos tik netinkamos perdirbti rūšiuotos komunalinės atliekos. Tačiau per laikotarpį nuo sąvartyno pradžios mišriomis komunalinėmis atliekomis buvo užpildyta beveik visa sąvartyno teritorija", - primena laiške Vyriausybei ir ministrui G.Kazlauskui parlamentaras J.Šimėnas.

Namas be pamatų

J.Šimėno nuomone, ši situacija susidarė todėl, kad prieš kelerius metus AM nusprendė sukoncentruoti atliekų tvarkymą regionuose. Parlamentaro nuomone, tai buvo didelė klaida. Ligi tol atliekomis rūpinosi kiekviena savivaldybė savo teritorijoje: šiukšlės buvo rūšiuojamos, tos, kurių nebuvo galima perdirbti, išvežamos į savivaldybių įrengtus sąvartynus.

"Aplinkos ministerija šią tvarką sugriovė ir pradėjo globalizaciją - vietoj mažų sąvartynų, kurie nedaug kainavo, įsteigė keliolika milžiniškų regioninių sąvartynų, kurie sukelia daugybę problemų. Šie sąvartynai ne atpigino, kaip žadėta, o gerokai pabrangino atliekų tvarkymą, todėl organizacijoms ir žmonėms gerokai padidėjo mokesčiai.

Be to, atliekos tik surenkamos ir išvežamos į tuos sąvartynus, tačiau nesirūpinama, kad jų nesusidarytų, jos nerūšiuojamos, nepanaudojamos ir neperdirbamos", - vardijo valstybinės aplinkosaugos klaidas J.Šimėnas.

Europos Tarybos patvirtintoje atliekų direktyvoje nurodytas atliekų tvarkymo eiliškumas: jų susidarymo prevencija, surinkimas, rūšiavimas, panaudojimas, perdirbimas, pakartotinis panaudojimas to, kas liko ir tik kai jau nebeįmanoma perdirbti ar kitaip panaudoti - to likusio mažo kiekio išgabenimas į sąvartyną.

"Lietuvoje šios direktyvos nesilaikoma, kitaip tariant, namas pradėtas statyti ne nuo pamatų, o nuo stogo: rūšiavimo beveik nėra - rūšiuojama tik 8 proc. atliekų, pakartotiniam naudojimui surenkama irgi maža dalis (praktiškai tik alaus buteliai), perdirbimo irgi beveik nėra. Pramonės pajėgumų tam pakaktų, bet vietinė žaliava nesurenkama, perdirbėjams tenka jos gabentis iš užsienio. Beveik netvarkomos ir organinės, vadinamosios bioskaidžios atliekos.

O lėšų šiems darbams netrūko: per pastaruosius penkerius metus sąvartynams įrengti ir atliekų surinkimo technologijoms įgyvendinti skirta beveik 0,5 mlrd. litų iš europinių fondų ir biudžeto. Vėliau dar tiek pat skirta atliekų rūšiavimo ir naudojimo įrenginiams. Taigi - milijardas litų, tačiau europinė direktyva neįgyvendinama ir Lietuvai gresia Briuselio sankcijos, o svarbiausia - netrukus Vilniui vėl nebus kur dėti atliekų", - aiškino J.Šimėnas.

Dėl šių problemų jis kaltina aplinkos viceministrą Aleksandrą Spruogį ir VRAAD direktorių Rolandą Masilevičių, ragina Vyriausybę ir ministrą G.Kazlauską pagaliau parodyti ryžtą ir pareikalauti šių pareigūnų atsakomybės. "A.Spruogis už atliekų tvarkymą atsakingas jau 15 metų. Tai dėl jo veiklos šalyje susiklostė tokia padėtis. Jeigu aplinkos ministras nepareikalaus atsistatydinti A.Spruogio ir R.Masilevičiaus, inicijuosime parlamentinį tyrimą, po kurio asmeninės atsakomybės gali būti pareikalauta iš paties ministro", - dėstė J.Šimėnas.

Šios griežtos pozicijos pareikalauti asmeninės AM valdininkų atsakomybės Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje nepalaikė Prisikėlimo partijos, kuriai priklauso aplinkos ministras G.Kazlauskas, į Seimą deleguoti šio komiteto nariai Vincas Babilius ir Andrius Burba, todėl J.Šimėnas nusprendė pasirašyti laišką Vyriausybei ir aplinkos ministrui vienas.

Įstatymus galima apeiti

Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog AM valdininkai vis dėlto nesėdi rankas sudėję, kol ateis lemtingoji diena, kai Kazokiškių sąvartynas turės būti galutinai uždarytas. Jie darbuojasi, tačiau stengiasi ne sumažinti nerūšiuotų atliekų kiekį, o pasinaudoti teisinėmis ir neteisinėmis vingrybėmis, kad būtų išduotas naujas leidimas eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną.

Nei G.Kazlauskas, nei A.Spruogis ir net R.Masilevičius nesurado laiko atvykti į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį. Tačiau jame dalyvavę žemesnio rango AM tarnautojai atskleidė, kad VRAAD jau parengė minėto naujo leidimo projektą ir visuomenė iki rugsėjo 23 dienos turi teisę su juo susipažinti bei pateikti savo pastabas. AM valdininkai neabejoja, kad iki spalio 18 dienos leidimą išduoti spės ir nerūšiuotos atliekos į Kazokiškes bus vežamos kaip ir ligi šiol.

Kaip jiems tai pavyks padaryti? Juk LVAT nurodė, kad prieš išduodant leidimą eksploatuoti sąvartyną būtina įvertinti poveikį aplinkai (PAV), kaip tai nurodyta Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme?

Tačiau ne veltui sakoma, kad įstatymas ne stulpas: negali perlipti - apeik. Gudrų būdą minėtam įstatymui ir teismo sprendimui apeiti paaiškino pats A.Spruogis. Pasak jo, VRAAD priėmė atrankos išvadą, kad Kazokiškių sąvartyno eksploatavimui PAV neprivalomas.

"Aš pakraupusi. Tai ką veikia AM - tik ieško landų įstatymams apeiti? Kam priėmėme Poveikio aplinkai įstatymą, jei dabar sąvartyną eksploatuoti PAV nereikia? Parodykit man dar didesnės taršos objektą negu sąvartynas. Juk ten gyvena žmonės!" - piktinosi Seimo narė Aurelija Stancikienė.

Kazokiškių bendruomenės teises ginanti advokatė Ramunė Dulevičienė atkreipė dėmesį, kad A.Spruogio minėtoje atrankos išvadoje kalbama apie Kazokiškių sąvartyno modernizavimą, o ne apie jo eksploatavimą, todėl aplinkos sergėtojų aiškinimas, neva PAV nereikia, yra neteisingas. "Ministerija klaidina Seimą ir visuomenę", - sakė R.Dulevičienė.

Be to, reikalavimas atlikti PAV prieš eksploatuojant sąvartynus įrašytas ir leidimų (TIPK) išdavimo taisyklėse, kurias patvirtino aplinkos ministras.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui buvo pateiktas sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio raštas, kuriame informuojama, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VVSC) du kartus nederino VRAAD pateikto naujojo leidimo eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną.

Tačiau AM pareigūnai tvirtina, esą leidimo projektas suderintas, tai padaręs VVSC direktoriaus pavaduotojas Vytautas Andriuška. "Tai kaip yra iš tiesų? - stebėjosi J. Šimėnas. - Negi sveikatos viceministras nežino, ką už jo akių daro jo pavaldiniai? Ir kodėl kreiptasi ne į centro vadovą, o į jo pavaduotoją?"

Ministerijos čiuptuvuose

Dėl Kazokiškių sąvartyno vietos bendruomenė protestuoja jau beveik dešimt metų - nuo pat tada, kai jis buvo projektuojamas, o vėliau, nepaisant žmonių piketų ir daugybės teisės aktų bei paveldosaugos reikalavimų, pastatytas ir atidarytas. Pasak R.Dulevičienės, 2001 metais atliktas šio tada būsimo objekto PAV jau buvo pasenęs ir nebegaliojo atidarant sąvartyną 2007-aisiais, todėl leidimas jį eksploatuoti neturėjo būti išduotas. Tai ir akcentavo teismas.

"Tačiau ligi pat šių dienų vis dar neįvertintas to sąvartyno poveikis vietos žmonių sveikatai, nesilaikoma nustatytų 500 metrų sanitarinių zonų, tad Kazokiškių, Alesninkų ir kitų kaimų žmonės gyvena kaip ir sąvartyne. Kazokiškių bendruomenė ne kartą kreipėsi į šalies prezidentą, Seimo pirmininką, Vyriausybę, aplinkos ministrą ir kitus aukštus valstybės pareigūnus, bet paprastų žmonių nuomonė Lietuvoje yra absoliučiai ignoruojama, su jais nesiskaitoma", - įsitikinusi R.Dulevičienė.

Pasak J.Šimėno, AM mėgsta atsakomybę dėl Kazokiškių sąvartyno ir apskritai dėl atliekų tvarkymo suversti savivaldybėms, mat jos parengtuose įstatymuose nurodoma, kad už atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės.

"Tačiau ne kas kitas, o pati AM inicijavo regioninių atliekų centrų (RATC) steigimą ir jiems, o ne savivaldybėms, perveda europines ir biudžeto lėšas atliekoms tvarkyti. Kai klausiame AM, kodėl blogai tvarkomos atliekos, ji rodo į savivaldybes, esą jos atsakingos ir valdo RATC, bet savivaldybės tvirtina neturinčios nei pinigų, nei svertų tiems centrams suvaldyti", - dėstė parlamentaras.

Jo nuomone, reikėtų ištirti, kam ir kaip šie centrai iš tiesų naudoja atliekoms tvarkyti gaunamus pinigus. "Jei lėšos būtų skiriamos ne centrams, o savivaldybėms, gal atliekos būtų tvarkomos geriau. Tai įrodo Anykščių, Panevėžio ir kai kurių kitų savivaldybių pavyzdžiai - jos atsisakė AM padiktuotos regioninės atliekų tvarkymo sistemos ir pačios pasistatė bei eksploatuoja atliekų rūšiavimo linijas", - pasakojo J.Šimėnas.

Vieną tokių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai neseniai apžiūrėjo Anykščiuose. Šio rajono meras Sigutis Obelevičius džiaugėsi, kad per keletą mėnesių, kuriuos veikia ši linija, joje išrūšiuota ir antriniam naudojimui sugrąžinta jau daug tonų komunalinių atliekų. "Todėl į Utenos regioninį sąvartyną išvežame jau gerokai mažiau atliekų negu anksčiau. Jo šeimininkai pyksta ir jau grasina padidinti mums mokestį", - sakė S.Obelevičius.

Tuo metu Vilniuje einama kitu keliu: neseniai pranešta apie ketinimus statyti prie trečiosios šiluminės elektrinės Gariūnuose atliekų perdirbimo įmonę, kurioje iš nerūšiuotų atliekų būtų gaminama šilumos bei elektros energija. Teigiama, kad tuomet Kazokiškių problema pagaliau būtų išspręsta.

"Vietos žmonės priešinsis ir šiam projektui. Praeis ne vieni metai, kol atliekų aikštelė čia bus įrengta. Nematau kitos išeities, kaip skubiai decentralizuoti ydingą AM sukurtą regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir sukurti kitą, kur pagrindinis vaidmuo bei lėšos atliekoms tvarkyti iš tikrųjų, o ne tik teoriškai, tektų savivaldybėms. Be to, reikia pakeisti atliekų tvarkymo principus taip, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama atliekoms išvengti ir joms rūšiuoti bei perdirbti, o ne tik gabenti į sąvartynus, kaip tai daroma dabar", - teigė J.Šimėnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"