TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Keisti Neries krantinės vingiai

2016 04 21 6:00
Iš ko buvo perkamos Neries krantinės atkarpos remontui ir didžiajam modernizavimui netrukus toliau bus įsigyjamos reikalingos medžiagos, Vilniaus savivaldybė laiko paslaptyje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus meras Remigijus Šimašius giriasi, kad vienas svarbiausių per metus jo nuveiktų darbų – pradėta Neries krantinės rekonstrukcija. Kalbant apie šį projektą kukliai nutylima, kad pirmieji krantinių remonto darbai buvo atlikti negavus reikalingų leidimų, o statybinės medžiagos perkamos iš savivaldybės pasirinktos bendrovės be konkurso.

„30 metų neremontuotos Neries krantinės tvarkymo darbai įsibėgėjo: prie Karaliaus Mindaugo tilto dešiniajame krante visiškai suremontuota apie 500 metrų dangos. Išardžius daugiau kaip 2300 ištrupėjusių senų plokščių, iš krantinės buvo išvežta apie 1600 tonų statybinio laužo ir paklota apie 30 tūkst. naujų plokščių ir trinkelių“, – nurodoma šią savaitę paskelbtoje 2015 metų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ataskaitoje.

Vidiniuose Vilniaus savivaldybės dokumentuose šis praėjusį rugsėjį įgyvendintas projektas vadinamas kitaip: Neries krantinės ties Žvejų gatve remonto ir avarinės būklės likvidavimo darbai. Argumentuodama, kad tvarkyti 500 metrų krantinės atkarpą reikėjo dėl jos avarinės būklės, savivaldybė darbus pradėjo neprašydama tam reikalingų leidimų, nederindama su atsakingomis institucijomis. Labai skubintą projektą įgyvendinti buvo pavesta miesto bendrovei „Grinda“, paprastai atliekančiai einamuosius miesto gatvių remonto darbus. Neįvardijama savivaldybės komisija, apklaususi kelias su „Grinda“ sutartis turinčias įmones, be konkurso atrinko medžiagų tiekėją. Jam patikėta pristatyti ne tik 500 metrų ruožui reikalingas trinkeles, bet ir visai krantinei – per šiuos metus ketinama sutvarkyti septynis kilometrus – atnaujinti skirtas medžiagas.

Žilvino Šilgalio manymu, įgyvendindama krantinių rekonstrukciją ne dalimis, bet visą iš karto, Vilniaus savivaldybė galėjo sutaupyti, nes per viešųjų pirkimų konkursus galima išsiderėti palankesnes sąlygas ir geresnes kainas.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Projektuotojai atsisakė

Sostinės Neries krantinių atgaivinimo idėja – ne šios Vilniaus valdžios sumanymas. Dar praėjusių metų pradžioje ankstesnės kadencijos savivaldybės taryba pritarė miesto įmonės „Vilniaus planas“ nuo 2012-ųjų rengtam itin ambicingam krantinių atnaujinimo projektui, pagal kurį keturiais etapais siūlyta atnaujinti bei modernizuoti centrinę krantinių teritoriją abipus Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto bei pertvarkyti dešinįjį Neries krantą nuo Žaliojo iki Liubarto tilto.

Tuo metu skaičiuota, kad pirmajam Neries krantinės atnaujinimo etapui prireiks 5,8 mln. eurų, kitiems trims – apie 22 mln. eurų. Po diskusijų su visuomene tuometiniai Vilniaus vadovai ketino teikti paraišką gauti europinį finansavimą, tačiau 2015 metų pavasarį savivaldybių rinkimų rezultatai šį klausimą nulėmė kitaip.

Kaip LŽ sakė įmonės „Vilniaus planas“ architektė, Neries krantinių modernizavimo projekto vadovė Lolita Vileikienė, atėjus naujajai sostinės valdžiai, specialistų grupės parengtas projektas buvo peržiūrėtas ir labai supaprastintas. Pagal naująjį variantą „Vilniaus planas“ rengia techninį 7 kilometrų ilgio krantinių sutvarkymo projektą. Tačiau prieš tai, praėjusių metų rudenį, Vilniaus savivaldybė bandė įteigti, kad ši įmonė apsiimtų prižiūrėti nedidelės, vos 500 metrų, krantinės atkarpos prie karaliaus Mindaugo tilto remontą.

„Viską raginta daryti staigiai, bet taip neįmanoma – yra procedūros, įvairūs derinimai. Todėl „Vilniaus planas“ apsiėmė integruoti įvykdytą dangų remontą į rengiamą naują projektą, tačiau prie jo paties kišti nagus atsisakė“, – aiškino architektė.

Leidimų nederino

Neries krantinės atnaujinimo projekto įgyvendinimo grupės vadovas architektas Martynas Marozas LŽ nurodė, kad 500 metrų ruožo dangos tvarkymo darbai buvo pradėti praėjusių metų rugsėjo 30 dieną, baigti gruodžio pradžioje. Architekto teigimu, tvarkyti kelis šimtus metrų krantinės teko paaiškėjus ją esant avarinės būklės. Ji esą buvo matyti ir plika akimi, tačiau situaciją dar įvertino bendrovė „Grinda“ bei savivaldybės specialistai. Paaiškėjo, kad būtent toje atkarpoje krantinę dengiančios plokštės „sukritusios, apaugusios žole, didžioji dalis betoninių plokščių sutrupėjusios, viršutinis sluoksnis nudūlėjęs, armatūros strypai išlindę į paviršių“ ir panašiai.

Neries krantinės atnaujinimas pateikiamas kaip vienas svarbiausių Remigijaus Šimašiaus vadovaujamos savivaldybės darbų.Romo Jurgaičio nuotrauka

Nustačius, kad krantinė – avarinė, jos tvarkymo imtasi pritarus tik įvairiems savivaldybės padaliniams, bet ne šiuos procesus kontroliuojančioms institucijoms. „Kada yra būtina skubiai atlikti statybos (paprastojo ar kapitalinio remonto) darbus, reikalingus avarijos grėsmei pašalinti, remiantis Statybos techninių reglamentų sąvadu, statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas – nėra būtinas. <...> Taip pat remiantis Paveldo tvarkybos dokumentu, būtini skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus“, – praėjusių metų spalio 27 dieną rašė Vilniaus savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža, atsakydamas į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) Vilniaus skyriaus paklausimą.

VTPSI net du kartus – praėjusį spalį ir šių metų vasario 15 dieną – nesėkmingai bandė išreikalauti, kad Vilniaus savivaldybė pateiktų informaciją apie vykdomą krantinės dalies remontą: išduotus statybą leidžiančius dokumentus, duomenis apie užsakovą, rangovą, objekto pripažinimo avariniu aktą ir panašiai. Dalis prašomų duomenų šią instituciją pasiekė tik šių metų kovo 21 dieną, kai remonto darbai jau seniai buvo užbaigti.

Tiekėjas – be konkurso

500 metrų krantinės atkarpos sutvarkymas Vilniaus savivaldybės buvo įvardytas kaip „nedidelės apimties darbai“. Kiek jie kainavo, M. Marozas taip ir nenurodė. Jis tik informavo, kad šių metų savivaldybės biudžete visiems krantinės remonto darbams atlikti numatyta skirti 2 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje oficialiai platintoje savivaldybės informacijoje teigta, kad Neries krantinės atnaujinimo projektas kainuos kiek daugiau nei 10 mln. eurų.

Iš ko krantinės atkarpos remontui buvo perkamos ir didžiajam modernizavimui netrukus toliau bus įsigyjamos reikalingos medžiagos, Vilniaus savivaldybė taip pat laiko paslaptyje. „Savivaldybės sutartyje su „Grinda“ numatyta, kad medžiagas perka pati įmonė. Savivaldybė atskirų sutarčių su medžiagų tiekėjais neturi“, – nurodė M. Marozas.

Iš tiesų situacija yra kiek kitokia. LŽ pavyko išsiaiškinti, kad rekonstrukcijai įgyvendinti reikiamų medžiagų tiekėjas, kuriam teks nemaža dalis iš projekto, vertinamo nuo 2 iki 10 mln. eurų, yra sostinėje registruota bendrovė „Vilniaus azuritas“, prekiaujanti klinkerio ir keramikos gaminiais. Ši įmonė pati trinkelių negamina: jas perka iš bendrovės „Perdanga“ Vilniaus filialo. Abiem šioms įmonėms vadovaujantis Romuladas Šlajus LŽ patvirtino, kad su Vilniaus savivaldybe jau sutarta dėl didelės apimties užsakymo, o priimant sprendimus dalyvavo ne tik „Grindos“, bet ir pačios savivaldybės atstovai.

„Pas mus yra sutartis dėl medžiagų tiekimo „Grindai“. Buvo savivaldybės komisija, dalyvavo projekto vyriausiasis architektas, jie patvirtino, kad turi būti būtent tokia trinkelių forma ir spalva. Sutartis sudaryta dėl medžiagų tiekimo visai krantinei sutvarkyti“, – aiškino verslininkas.

LŽ pavyko išsiaiškinti, kad rekonstrukcijai įgyvendinti reikiamų medžiagų tiekėjas, kuriam teks nemaža dalis iš projekto, vertinamo nuo 2 iki 10 mln. eurų, yra sostinėje registruota bendrovė „Vilniaus azuritas“.Romo Jurgaičio nuotrauka

Kelia abejonių

Vilniaus savivaldybės opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis stebėjosi, kodėl miestas nedidelę krantinės atkarpą tvarkyti ėmė tokiais abejotinais metodais. „Savivaldybės specialistai kalbėjo, esą rekonstrukciją norėta pradėti kuo greičiau. Bet ar tam reikėjo skaidyti projektą į nedidelės vertės atkarpas? Paprastai, kai vykdomi nedidelės apimties darbai, pati savivaldybė sprendžia, iš ko pirkti. Įvykdomos žodinės apklausos, kurios neprilygsta viešųjų pirkimų konkursui, jose, žinoma, negali dalyvauti visi tiekėjai. Vadinasi, tokiu būdu atsiranda galimybė pirkti medžiagas iš ten, iš kur kažkam labai norisi“, – svarstė miesto politikas.

Ž. Šilgalio manymu, įgyvendindama krantinių rekonstrukciją ne dalimis, bet visą iš karto, Vilniaus savivaldybė galėjo sutaupyti, nes per viešųjų pirkimų konkursus galima išsiderėti tiek palankesnes sąlygas, tiek geresnes kainas. „Galbūt projektas skubintas, nes Vilniaus meras savo metinių proga siekė parodyti, kad moka ne tik gražiai šypsotis, bet ir įgyvendinti darbus. Vis dėlto tie darbai neturėtų būti tokie kreivi“, – teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"