Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Keli „valstiečiai“ žvalgosi prieglobsčio kitur

 
2017 06 22 9:00
Raimundas Martinėlis: “Gyvenimas yra margas. Todėl niekada negali žinoti, kaip susiklostys reikalai.” Alinos Ožič nuotrauka

Valdančiojoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje – prastos nuotaikos. Stringant reformoms, krintant partijos reitingams ir didėjant ideologinei takoskyrai, migruojančių frakcijos atstovų pavyzdys tampa vis patrauklesnis. Artimiausiu metu ją gali palikti trys ar keturi nariai.

LVŽS frakcijos narių nedžiugina artėjanti Seimo pavasario sesijos pabaiga ir būsimo atokvėpio nuojauta. Per neoficialius pokalbius pripažįstama, kad jau kurį laiką partijos lyderio ir frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio žodis nėra toks autoritetingas kaip anksčiau, todėl vis sunkiau sekasi derinti nuomones bei priimti sprendimus. Gal todėl ir pats R. Karbauskis Seime matomas vis rečiau. Užsimenama, kad pykčio frakcijoje kyla dėl vis dar nematomų Vyriausybės darbo vaisių, nors Sauliaus Skvernelio pažadais kol kas esą tikima.

Dar vienas nepasitenkinimo šaltinis – LVŽS reitingų smukimas. Baiminamasi, kad šios politinės jėgos neištiktų Arūno Valinsko suburtos Tautos prisikėlimo partijos likimas. 2009-aisiais, praėjus geram pusmečiui po rinkimų, „prisikėlėliai“ prarado reitingus, susipyko ir suskilo. Be to, užkrečiamas gali būti ir praėjusią savaitę LVŽS frakciją palikusios Dovilės Šakalienės pavyzdys.

Zonduoja situaciją

Anot „Lietuvos žinių“ šaltinių, kai kurie LVŽS frakcijos nariai jau ėmė žvalgytis, kur galėtų prisiglausti palikę „valstiečius“. Kaip patraukliausia minima didžiausia opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Kai kurie „valstiečiai“ su jos vadovais esą jau sukirto rankomis ir rudens sesiją pradės konservatorių gretose. Kitiems patrauklesnė būtų Mišri Seimo narių grupė, kur nuo sausio dirba pirmas LVŽS frakcijos „migrantas“ Bronislovas Matelis.

TS-LKD lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis neslėpė, kad tam tikri pokalbiai, anot jo, pačių „valstiečių“ iniciatyva vyksta. „Tačiau mes patys tikrai nė vieno neviliojame. Mūsų durys – atviros, esame nusiteikę geranoriškai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Be to, jei kartais prasidėtų LVŽS frakcijos griūtis, politiko žodžiais, laimėtų tie, kurie į TS-LKD frakciją suskubtų pirmieji. Tokiu atveju jiems būtų galima pasiūlyti kokį nors postą Seimo komitete ar komisijoje, vėliau – rinkimų apygardą.

TS-LKD frakcijos pagausėjimas konservatoriams būtų naudingas – G. Landsbergis galėtų tapti opozicijos lyderiu. Šiam postui gauti jam trūksta vos vieno ar dviejų balsų.

Priimtų ne visus

Vienas tų LVŽS frakcijos narių, kurie, anot „Lietuvos žinių“ šaltinių, galėtų pereiti pas konservatorius, yra Raimundas Martinėlis. „Gyvenimas yra margas. Todėl niekada negali žinoti, kaip susiklostys reikalai“, – dėl ateities planų tiesiai neatsakė politikas. Seimo rinkimuose jis dalyvavo kaip savarankiškas kandidatas. „Esu nepriklausomas nuo bet kokių partinių reikalų“, – sakė R. Martinėlis.

Šiuo metu Rokiškyje, savo rinkimų apygardoje, jis kuria pilietinį judėjimą ir apie jokią partiją negalvoja. R. Martinėlis prisipažino esąs labiau liberalių pažiūrų, tačiau gerų idėjų mato ir pas konservatorius, ir pas socialdemokratus.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas prisipažino girdėjęs, kad tarp „valstiečių“ yra nepatenkintųjų. „Bet mes nė su vienu nekalbame. Tiesą sakant, net nežinau, ar tuos, kurie nepatenkinti, norime priimti. Automatiškai tokie dalykai tikrai negalėtų įvykti, turėtume kalbėtis rimtai“, – teigė liberalas. Dėl D. Šakalienės viskas vyko greičiau, nes, pasak E. Gentvilo, dar kadencijos pradžioje buvo priimtas sprendimas siūlyti jai prisidėti prie Liberalų sąjūdžio frakcijos.

Normalus procesas

LVŽS frakcijos narys Povilas Urbšys tikino, kad padėtis joje normali. „Taip, yra skirtingų nuomonių, bet tai neperauga į konfliktus, kurie būtų traktuojami kaip skilimas. Kol kas skilimo požymių nematau“, – „Lietuvos žinioms“ teigė politikas.

Kita vertus, jo nuomone, kai kurių frakcijos kolegų ketinimai kelti sparnus taip pat yra normalus procesas. „Tvarių frakcijų Seime nebūna. Juolab kad LVŽS frakcija suformuota ne pagal partinį, o pagal vertybinį, kompetencijų principą. Didelė dalis jos narių partijai nepriklauso“, – priminė P. Urbšys.

Jis spėjo, kad perbėgėlių problema gali paaštrėti artėjant Seimo rinkimams. Tuomet tie, kurie pas „valstiečius“ atėjo esą dėl politinės naudos, „gali norėti persigrupuoti į kitas frakcijas, kurios užtikrintų jiems tam tikrą politinį stabilumą“.

Iki šiol LVŽS frakciją paliko du asmenys – B. Matelis ir D. Šakalienė, o Greta Kildišienė dėl skandalo atsisakė Seimo nario mandato. Pasak P. Urbšio, į krintančius partijos reitingus frakcijos nariai reaguoja skirtingai. „Vieni mano, kad taip ir turi būti, ir aš su tuo sutinku, nes reformos visada sukelia susipriešinimą visuomenėje, ypač kai problemos įsisenėjusios. Kiti dėl tų reitingų išgyvena“, – pasakojo P. Urbšys. Tačiau, pasak jo, darant reformas reikia laikytis savo rinkimų programos. „Mes savo tapatybę rinkėjams suformavome kaip socialiai jautrios ir tradicinių vertybių besilaikančios jėgos. Ir jei kai kuriais klausimais traukiamės nuo programos ir savo tapatybę mėginame liberalizuoti, bet kokiu atveju tai yra problema“, – kalbėjo politikas. Esą jei LVŽS pasiduos liberalizmui, rinkėjai „valstiečius“ nubaus labiau nei konservatorius ir socialdemokratus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"