TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kelias į advokatūrą tampa vis lengvesnis

2014 02 26 6:00
Buvę teisėjai ir prokurorai vis dažniau vilki advokato mantiją. LŽ archyvo nuotrauka

Advokato nepriekaištingai reputacijai keliami mažesni reikalavimai nei kitoms valstybės reguliuojamoms teisininko profesijoms. Tačiau tarp itin reikšmingų profesijų vienos išskyrimas palengvina karjeros posūkius net ir susikompromitavusiems teisės sistemos darbuotojams. Truputį palaukę jie vėl gali į ją grįžti, tik jau vilkėdami advokato mantija.

Per pastarąjį dešimtmetį advokatų gretos gerokai pagausėjo. Pasak Lietuvos advokatūros sekretoriaus Ryčio Jokubausko, 2000-aisiais Lietuvoje dirbo 860 advokatų, o dabar šias paslaugas teikia net 1989 asmenys. „Advokato reputacijai keliami reikalavimai nustatyti įstatyme ir etikos kodekse“, - LŽ sakė R.Jokubauskas.

Tačiau Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas profesorius Ignas Vėgėlė primena, kad reikalavimai advokatams vis lengvinami. Anot jo, naujausios redakcijos Advokatūros įstatyme nuo praėjusių metų nebeliko reikalavimo, susijusio su tuo, kad būsimasis advokatas turėtų atitikti šiai profesijai taikomo etikos kodekso reikalavimus. „Tokie reikalavimai anksčiau buvo. Jie ir dabar tebėra užfiksuoti kitus teisininkus liečiančiuose įstatymuose“, - pažymėjo LŽ pašnekovas.

Vis žeminama reikalavimų kartelė

Teisėjai, prokurorai, advokatai, notarai, antstoliai – visi jie turi vadovautis savo profesijos etikos kodeksu. Jų etikos reikalavimai - labai panašūs. „Tačiau taip buvo tik iki praėjusių metų, kai buvo „patobulintas“ Advokatūros įstatymas“, - LŽ sakė prof. I.Vėgėlė. Minimame dokumente rašoma, kad tapti advokatu siekiantis asmuo privalo turėti universitetinį teisinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba būti atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką, išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą ir būti nepriekaištingos reputacijos.

Tačiau, pasak prof. I.Vėgėlės, pvz., Notariato įstatymo 3 straipsnyje rašoma, kad notaro pareigų negali eiti asmuo, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimų. Todėl Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas stebėjosi, kad toks reikalavimas išnyko iš Advokatūros įstatymo.

Toks vienos teisininkų sistemos grandies išskyrimas iš kitų sukelia visokių minčių. Prof. I.Vėgėlės nuomone, jeigu įstatymų leidėjai norėjo supaprastinti reikalavimus advokatams, tuo pat metu derėjo nuleisti kartelę ir teisėjams, prokurorams, notarams, antstoliams. „Ar Lietuvos advokatai jau pasižymėjo išskirtine reputacija, kad galime mažinti jiems keliamus reikalavimus?“ - svarstė Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas.

Profesorius akcentavo ir kitas advokatams padarytas nuolaidas, nuolat žeminamą reikalavimų kartelę. Anksčiau advokatu negalėjo tapti asmuo, kol nuo jo atleidimo iš pareigų už išvardytus pažeidimus nepraėjo penkeri metai. Kiek vėliau tas laikas sumažintas iki trejų metų. Dabar įstatyme jau nurodoma, kad pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu nepraėjo dveji metai nuo to laiko, kai jis atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato ar kt. pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Prof. I.Vėgėlės teigimu, reikalavimų būsimam advokatui mažinimas profesijos įvaizdžiui pranašumų nesuteikia. „Manau, kad visoms teisininko profesijoms turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai“, - įsitikinęs Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas.

Ne vienas daugelį metų veiklą vykdantis šalies advokatas kalba apie tai, kad dabartinė tvarka atveria galimybes lengviau tapti advokatais net ir susikompromitavusiems teisėjams arba prokurorams. „Ar kas nors vertino egzamino, kurį turi laikyti būsimasis advokatas, sudėtingumą? Juk jis toks paprastas, kad jį be vargo išlaikytų bet kuris šalies abiturientas“, - tvirtino pavardės atskleisti nenorėjęs pašnekovas. Jo nuomone, dabartinė priėmimo į advokatus sistema yra tarsi prieglobstis netinkamai atlikusiems savo pareigas teisininkams. „Paėmei kyšį, girtavai, susikompromitavai? Palauk truputį ir ramiausiai galėsi dirbti advokatu“, - LŽ teigė pašnekovas.

Anot prof. I.Vėgėlės, vienos teisininkų sistemos grandies išskyrimas iš kitų kelia visokių minčių./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Idėja – bendrasis egzaminas

Apie tai, kad dabartinis advokatų kvalifikacinis egzaminas nesudėtingas, užsimena ir įstatymų leidėjai. Teisingumo ministerija vengia komentuoti, kodėl Advokatūros įstatymas tapo paprastesnis, tačiau apie egzamino tobulinimą kalba išsamiai. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis asmenims, siekiantiems tapti teisėjais, prokurorais ir advokatais, siūlė laikyti bendrą kvalifikacinį egzaminą. „Bendrasis teisės kvalifikacinis egzaminas sukurtų prielaidas skirtingų sektorių teisininkams lengviau rasti bendrą kalbą, o korporacinės sistemos uždarumo panaikinimas prisidėtų prie sistemos skaidrumo bei atvirumo, skatintų visuomenės pasitikėjimą visa teisine sistema“, – pažymėjo J.Bernatonis. Skirtingi reikalavimai, anot ministro, tikrinant asmenų, siekiančių tapti prokurorais, advokatais ar teisėjais, teisinę kvalifikaciją kartais tampa kliūtimi šių asmenų „susikalbėjimui“ teismo procese.

„Diskusijos dėl bendro teisėjų, prokurorų ir advokatų egzamino vyksta keletą metų, ir dabar pasiektas tik pirminis susitarimas, kurį pavadinčiau idėjiniu susitarimu. Jeigu priimta bendrojo egzamino nuostata ras tolesnį pritarimą, laukia ilgas ir sudėtingas darbas, kad sumanyta „tiltų“ tarp skirtingos specifikos teisinių profesijų idėja būtų įgyvendinta“, – tvirtino Advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis.

Pritarimą teisingumo ministro inicijuotam bendrajam teisės kvalifikaciniam egzaminui išreiškia ir generalinis prokuroras Darius Valys. „Bendrojo egzamino idėjai galiu tik pritarti, tačiau ne todėl, kad taip bus tarsi palengvintas kelias pereiti iš vienos teisinės veiklos srities į kitą. Mano įsitikinimu, ją įgyvendinus, profesionalumo kartelė kartu su padidėjusia konkurencija bus iškelta aukščiau. Taip pat suvienodinti reikalavimai ir standartai visiems, kurie yra atsakingi už teisingumo siekius, turėtų pasitarnauti efektyvesniam visos teisinės sistemos darbui“, – sakė generalinis prokuroras.

Klystančių teisėjų daugėja

Į advokatūrą vis dažniau ima dairytis ir buvę teisėjai. Tai, kad daugiau teisėjų susikompromituoja ir turi ieškoti sau tinkamo prieglobsčio kitose veiklos srityse, LŽ patikino prezidentės Dalios Grybauskaitės Spaudos tarnybos darbuotojai. Anot jų, prezidentės principinė nuostata yra netoleruoti aplaidžiai dirbančių ir teisėjo vardą žeminančių teisėjų. Per pastarąją prezidentės kadenciją atleista 14 teisėjo vardą pažeminusių asmenų – tiek, kiek per visą nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetį.

„Prezidentės iniciatyva taip pat buvo sugriežtinti teisėjų atrankos ir vertinimo tvarka bei kriterijai, į teisėjų etiką vertinantį Teisėjų garbės teismą įtraukti visuomenės atstovai. Taip pat prezidentė prieš skirdama į pareigas teisėją su kiekvienu jų susitinka asmeniškai. Teismų sistemos skaidrinimas, nepriekaištingos teisėjų reputacijos ir aukščiausios kvalifikacijos reikalavimas yra vienas svarbiausių prezidentės veiklos prioritetų“, - tvirtinama prezidentės Spaudos tarnybos LŽ atsiųstame laiške.

Pavyzdžių daugiau negu reikia

Kad nagrinėjama situacija – reali, byloja ne vienas konkretus pavyzdys. Tiesą sakant, jų tiek daug, kad visų aprašyti neįmanoma. Tačiau abejotinos reputacijos teisėjams ir prokurorams kartais net nereikia laukti dvejų metų, kad galėtų tapti advokatais. Tai jie padaro iškart, jiems tereikia iš darbo pasitraukti savo noru, nors ir kokie šešėliai jiems būtų metami.

Advokatu nuo 2011-ųjų dirba buvęs vienas iš Kauno ekonominės policijos vadovų Arnoldas Blaževičius. Jis kolegų iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro buvo sekamas pusantrų metų ir pasodintas į teisiamųjų suolą dėl įtarimų korupciniais nusikaltimais. Tačiau liudininkams, tarp kurių buvo ir A.Blaževičiaus bei kitų byloje kaip įtariamųjų skelbtų aukštas pareigas ėjusių pareigūnų pavaldiniai, pakeitus parodymus, keturi iš penkių įtariamųjų išteisinti. Tarp jų – ir A.Blaževičius. Netrukus, kai byla buvo

baigta nagrinėti, jis tapo advokatu.

2012-ųjų pradžioje prezidentė D.Grybauskaitė, atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, pasirašė dekretus dėl keturių Kauno teisėjų atleidimo. Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus teigimu, tarp šių teisėjų buvo neformalūs kabinetiniai santykiai, teisėjai darė įtaką vienas kito sprendimams – buvo užfiksuoti jų pokalbiai, kuriuose jie kolegų prašo griežtai nebausti savo pažįstamų administracinių teisės pažeidimų bylose. Apie tai Teisėjų tarybą informavo Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas ir šio teismo pirmininko pavaduotojas Kęstutis Gudynas, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai Rimantas Bučma, Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius iš pareigų pasitraukė savo noru. Tai buvusiems teisėjams atvėrė kelius toliau siekti karjeros advokatūros sistemoje. K.Gudynas advokato praktika Kaune verčiasi nuo 2012-ųjų. Jo pavyzdžiu 2012-aisiais pasekė R.Bučma, o 2013 metais - ir G.Varanavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"