TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kelias į laisvę - stogais ir per kitų galvas

2010 10 23 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Žmogus gimęs būti laisvas, todėl sėdinčiųjų už grotų bandymai pabėgti - nuolatinis pareigūnų galvos skausmas. Daugumą bėglių pavyksta sulaikyti, tačiau kai kurie ilgiems mėnesiams, metams, o kartais ir visam laikui dingsta iš akiračio.

Pabėgimas - dažnas reiškinys. Sprunkama iš visur - įkalinimo įstaigų, areštinių, kai kas įsigudrina ištrūkti net iš tyrėjų kabineto, stryktelėjęs pro langą. Pasak pareigūnų, daugelis bėglių anksčiau ar vėliau sulaikomi. Tačiau pasitaiko ir išimčių.

Nusikaltimus padariusių asmenų paprastai ieškoma iki 15 metų. Suėjus senaties terminui paieška nutraukiama.

Sėkmės akimirka

Policija nuo balandžio tebeieško 21 metų šilutiškio Roko Gavučio. Jis įsigudrino pasprukti tiesiog iš Šilutės rajono teismo apylinkės pastato, kur tą dieną buvo paskirtas suėmimas.

Narkotikų laikymu įtariamas jaunas vyras į teismą atvestas surakintas antrankiais. Tačiau tai jam nesutrukdė pabėgti. Vedamas iš posėdžių salės teismo vestibiulyje suimtasis pamatė atsitiktinį žmogų, eidamas pro jį šį stumtelėjo link konvojuojančio pareigūno, o pats it zuikis spruko lauk pro pagrindines duris. Nors policininkai iš karto puolė vytis, bėglys tarsi prasmego skradžiai žemę. Pareigūnus stebina tai, kad R.Gavutis nebuvo rimtas nusikaltėlis, turintis pakankamai lėšų ir gerų ryšių. Tačiau jokių jo pėdsakų pareigūnams nepavyko aptikti iki šiol.

Skriste perskrido prarają

Įkalinimo įstaigose esantys asmenys paprastai pabėgimui rengiasi iš anksto. Pavyzdžiu gali būti visai neseniai Alytaus pataisos namų darbuotojų aptiktas po rūsio grindimis pradėtas kasti tunelis. Tiesa, pareigūnai teigė, kad kaliniams pabėgti vis dėlto nebūtų pavykę. Esą bandymas galėjo baigtis tragiškai, mat po rūsio grindimis būta smėlėto grunto, kuris neišvengiamai būtų palaidojęs kasėjus. Taip jau yra atsitikę prieš trisdešimt metų, kai žuvo trys kaliniai. Panašių tunelio kasimo atvejų yra pasitaikę ir kitose įkalinimo įstaigose, tačiau visi šie bandymai baigėsi nesėkme.

Legendiniu pareigūnai vadina nuteistojo Vyginto Baltrūno pabėgimą iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2008 metais. V.Baltrūnas buvo nuteistas kalėti 16 metų už nužudymą, tačiau jis paspruko praėjus vos savaitei po nuosprendžio.

Tądien kaliniai buvo išvesti pasivaikščioti. Grįžtant iš kiemelio vienam kaliniui netikėtai nukrito šlepetė, šis pasilenkė jos pakelti. Pareigūnai neabejoja, kad ši scena ir pabėgimas buvo surežisuoti iš anksto. Iš pažiūros menku epizodu trumpam pavyko atitraukti prižiūrėtojų dėmesį. Tuo pasinaudojęs V.Baltrūnas per priežiūros postą metėsi ant administracijos pastato stogo. Jam nebuvo sunku tai padaryti, nes pasivaikščiojimų kiemelis yra antrame pastato aukšte.

Bėglį vytis puolę prižiūrėtojai tiesiog nustėro išvydę kaip kalinys nė nestabtelėjęs įsibėgėjo ir liuoktelėjo ant gretimo, kiek žemesnio, namo stogo. Atrodė, kad šešių metrų prarają tarp namų, kurių vieno aukštis siekia kone dešimt metrų, nuteistasis skriste perskrido. Nuo stogo liuoktelėjęs ant šaligatvio jis dingo pareigūnams iš akių.

"Olimpietis" buvo surastas po kelių parų prie Kauno esančiame miške. Paaiškėjo, kad šokdamas nuo stogo kalinys susitrupino abu kulnikaulius, tačiau remdamasis vien kojų pirštais dar sugebėjo įveikti keliasdešimt kilometrų.

Prieš sprinterius - grotos

Kalėjimų departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Gintaras Zaveckis LŽ sakė, kad tik 2009 metais nebuvo bandymų pabėgti, o šiemet jų jau užfiksuota du.

Vienas - iš Panevėžio moterų pataisos namų. Tądien, pasak pareigūnų, snigo taip tirštai, kad budėtojai iš apžvalgos bokštelio nepastebėjo ant dirbtuvių stogo užsiropštusios nuteistosios. Ši nušoko į gatvę ir pasislėpė. Tačiau ji labai greitai surasta viename netoli pataisos namų esančių daugiabučių. Moteris prisipažino bėgusi tik todėl, kad jai žūtbūt reikėjo "dozės".

Daugelis bandžiusiųjų pasprukti rasti ir sulaikyti per kelias pirmąsias paras po pabėgimo. Pasak G.Zaveckio, tokiems nevykėliams pabėgėliams teismas paprastai prideda laiko už grotų. "Kiekvieną tokį atvejį kruopščiai ištiriame. Būna, kad tenka nubausti ir pareigūnus, kurie padarė ne viską, ką privalėjo. Tačiau atvejo, kad pareigūnai būtų padėję kažkam pabėgti, dar nebuvo", - teigė G.Zaveckis.

Tačiau, anot pareigūnų, tokius išskirtinius pabėgimo būdus, kaip tunelių kasimas ar šokinėjimas nuo vieno pastato ant kito, bėgliai renkasi retai. Dažniau griebiamasi paprastesnių metodų, neretai sprunkama pasivaikščiojimo metu. Pasivaikščiojimo kiemeliai paprastai iš viršaus uždengiami vieliniu tinklu, jį išardę išradingesnieji deda į kojas. Policijos departamento Viešosios policijos valdybos pareigūnas Rolandas Štaupas, atsakingas už areštinių darbą, LŽ patikino, kad vieliniai tinklai jau keičiami į metalines grotas. "Kai kur jau pakeitėme, kai kur dar keisime. Metalo grotų suimtieji tikrai neįveiks", - sakė R.Štaupas.

Užpuolė pareigūnus

Vienas pabėgimas iš areštinės ne juokais sukrėtė Lietuvą ir ilgam buvo pasėjęs paniką tarp gyventojų. 2008 metų rugpjūčio 17-osios vakare iš Šakių areštinės paspruko septynis kartus teistas 27 metų Harius Stakauskas. Šis atvejis išskirtinis, nes pabėgimui itin kruopščiai rengtasi, be to, buvo užpulti policijos pareigūnai. Iki tol ir po to tokių atsitikimų nepasitaikė.

Broliai Rolandas ir Harius Stakauskai bei jų sėbras Aleksandras Ščerbovas apie pusę metų šiurpino kelių rajonų gyventojus, kol juos pavyko sulaikyti. Trijulei buvo pateikti kaltinimai dėl žaginimo, neteisėto laisvės atėmimo, plėšimų ir kitų nusikaltimų.

Šakių areštinėje laikomi suimtieji pabėgimui pasirinko sekmadienio vakarą. Kitą dieną juos turėjo vežti į Kauno apygardos teismą apklausti. Tą vakarą jie sukėlė tariamą gaisrą kameroje. Atskubėjusius du pareigūnus užpuolė visi trys. Netrukus dviem pareigūnams į pagalbą atbėgo trečiasis. Vienas policininkas panaudojo tarnybinį ginklą. Ryžtingi pareigūnų veiksmai suardė suimtųjų planus. Pasprukti pavyko tik H.Stakauskui, o policininkų šūvių sužeistas jo brolis Rolandas ir A.Ščerbovas grąžinti į kamerą.

Policija užkietėjusio recidyvisto ieškojo dvylika dienų. Visą tą laiką aplinkinių rajonų gyventojai vengė vakarais išeiti iš namų. Pagaliau rugpjūčio 29-ąją jis buvo sulaikytas prie Vilniaus tikrinant lengvuosius automobilius.

Ginkluoti ir pavojingi

Kai kurių pasprukusiųjų kartais tenka ieškoti mėnesius ar net metus, o surasti jie nelengvai pasiduoda pareigūnams. Antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" vadas Viktoras Grabauskas prisimena atvejus, kai policija, aptikusi besislapstančiųjų pėdsakus, negalėjo išsiversti be rinktinės pagalbos. "Aras" paprastai kviečiamas tuomet, kai įtariama, kad įtariamasis ginkluotas ir pavojingas.

Viena įsimintiniausių operacijų pareigūnai vadina užsakomojo žudiko Alvydo Juodrio sulaikymą. Nusikaltėlis, turėjęs Beno pravardę, buvo įtariamas vykdęs užsakomąsias žmogžudystes ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Policija žudiko pėdomis sekė trejus metus, kol 1998-aisiais susekė, kad jo žmona nuomoja butą Klaipėdoje. "Aro" pareigūnams šturmuojant butą Benas atsišaudė prisidengdamas dukterimi tarsi gyvu skydu. Šturmo metu buvo sužeistas vienas policininkas ir pats žudikas. Supratęs, kad nepabėgs, A.Juodris nusišovė.

"Aro" pareigūnai prisimena ir įkaitų vadavimo operaciją 2001-ųjų spalį, kai bandė sulaikyti Virginijų Savickį ir Romą Zamolskį.

Šie du nusikaltėliai 2000-ųjų balandį Vilniuje prie parduotuvės "Maxima bazė" buvo peršovę inkasatorių ir pagrobę 70 tūkst. litų. R.Zamolskis nusikaltimo padarymo metu jau buvo ieškomas kaip iki tol padaręs nemažai nusikaltimų ir laikytas Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, iš kurios sugebėjo pasprukti.

Po inkasatorių apiplėšimo sėbrai spėjo padaryti dar kelis nusikaltimus. R.Zamolskio ir V.Savickio pėdsakus pavyko aptikti Panevėžyje. Sulaikymo metu V.Savickis įbėgo į pirmą pasitaikiusį butą daugiaaukštyje. Jame buvusius senelę su anūku jis paėmė įkaitais. Įkaitų vadavimo operacijos metu V.Savickis nukautas. Policininkų šūvių sužeistam R.Zamolskiui pavyko pabėgti, jis tebeieškomas iki šiol. Yra manančiųjų, kad nusikaltėlio jau nebėra tarp gyvųjų.

Ieškomiausiųjų sąrašas

Policijos sudarytame sąraše kai kurie asmenys figūruoja metų metus. Pavyzdžiui, nuo 2000-ųjų ieškomas vilnietis, buvęs istorijos mokytojas Eligijus Šmidtas. Nelegalios pogrindinės organizacijos "Juodvarniai" narys įtariamas pasikėsinimu į pareigūną. Sustabdžius automobilį, kuriuo važiavo E.Šmidtas su dar keliais asmenimis, pareigūnams įtarimą sukėlė jame buvę plastikiniai indai ir kastuvas. E.Šmidto kišenėje aptikus ginklą, apieškomasis šovė į pareigūną. Policininko gyvybę išgelbėjo kišenėje ant krūtinės buvusi kortų kaladė, į kurią ir įstrigo kulka. Apie įtariamąjį E.Šmidtą policija neturi jokių žinių iki šiol.

Dvejus metus ieškomas ir Trakų rajone sugyventinę nušovęs bei jos motiną ir dukrą sužeidęs Algirdas Aleksa. Policija turėjo duomenų, kad po įvykdyto nusikaltimo jis dar užsuko į savo sodybą tame pačiame Trakų rajone, tačiau nepasiėmė nei pinigų, nei dokumentų. Kelias savaites trukusios paieškos rezultatų nedavė.

Bėglius gelbsti senatis

Tik besislapsčiusio Henriko Daktaro paieška policijai neatrodo kuo nors ypatinga, nors ji itin pritraukė visuomenės dėmesį. "Henytės paieškai nė metų neprireikė. Kitų nusikaltėlių tenka ieškoti gerokai ilgiau. Štai prieš kelias savaites sulaikėme Darių Narvilą, kurio ieškojome aštuonerius metus. Jis įtariamas 160 tūkst. litų pasisavinimu", - LŽ sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis.

Nusikaltimus padariusių asmenų neieškoma visą amžinybę. Maksimalus paieškos terminas - 15 metų. Jei nusikaltimas menkesnis, ir terminas nustatomas trumpesnis. Suėjus senaties terminui paieška nutraukiama.

Įstatymas numato ir išimtis, kai senaties terminas negali būti taikomas - tai nusikaltimai žmogiškumui ir genocidas. Šiuo požiūriu abejonių teisininkams kelia Sausio 13-osios byla. Asmenys šioje byloje kaltinami nužudymais, tačiau vis garsiau kalbama, kad nusikaltimus reikėtų perkvalifikuoti į karo nusikaltimus, t. y. nusikaltimus žmogiškumui, kuriems senaties terminas netaikomas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"