TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kelias ieškant teisybės: nuo Trakų iki Strasbūro

2007 02 12 0:00
Pristatant knygą "Kareivis ieško teisybės" autografų buvo prašoma ir jos herojaus Romualdo Lanko.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Išvadas dėl savivaldos rinkimų paskelbęs Konstitucinis Teismas jokio perversmo, kaip ir pranašavo premjeras Gediminas Kirkilas, nepadarė. Ši istorija - apie piliečio Romualdo Lanko teisybės paieškas, mėginant įveikti parlamento, Prezidentūros ir teismų biurokratiją.

Piliečių klausimas, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, leidžiantis tik partiniams kandidatams ir jų sąrašams dalyvauti savivaldos rinkimuose neprieštarauja Konstitucijai, praėjusią savaitę buvo nagrinėjamas Konstituciniame Teisme (KT). Sulaukta ir išvados: prieštarauja. Kaip jau skelbta, savivaldos rinkimų ši išvada neatšaukė.

Šioje istorijoje buvo ir kitų įdomių vingių. Tiek ministro pirmininko Gedimino Kirkilo komentaras, tiek Seimo pirmininko Viktoro Muntiano žodžiai dėl rinkimų problemos, švelniai tariant, padvelkė anais laikais, kai valdžia visuomet būdavo teisi.

Žodžiai grįžta bumerangu

Premjeras praėjusią savaitę sakė, kad piliečiai, iškėlę klausimą dėl nepartinių kandidatavimo į savivaldą prieš pat rinkimus, pasielgė neatsakingai. Jis retoriškai klausė: "Kodėl tai jų nedomino anksčiau? Kas nors nežinojo, kokia rinkimų sistema? Politinė sistema yra politinio apsisprendimo reikalas. Aš nesutinku su tuo, kad tai pažeidžia piliečių teises. Piliečiai gali dalyvauti visų partijų sąrašuose."

Seimo pirmininkas bent prisipažino palaikąs nepartinių asmenų norą dalyvauti rinkimuose, tik irgi spėjo papriekaištauti, kad apie tokius savo siekius jie turėjo pareikšti gerokai anksčiau. "Visi, kurie tą klausimą kelia, kurie nepatenkinti situacija, galėjo tą padaryti kur kas anksčiau - iki rinkimų kampanijos pradžios", - įsitikinęs Seimo pirmininkas.

LŽ siūlo valdžios atstovams atgaivinti atmintį ir prisiminti, kokį kelią nuėjo vieno piliečio - Romualdo Lanko - iniciatyva pakeisti savivaldos rinkimų sistemą. Tas kelias prasidėjo ne šių rinkimų išvakarėse, o 2001-ųjų gruodį.

Kreipėsi grupė piliečių

2001 metų gruodžio 3 dieną prezidento priimamajame bei Seimo kanceliarijos priimamojo raštinėje buvo įregistruotas grupės Lentvario piliečių kreipimasis dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo. Jame piliečiai konstatavo, kad dabartinis Savivaldybių rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes apriboja nepartinių piliečių teises būti išrinktiems į savivaldybių tarybas. Žmonių įsitikinimu, būtina taisyti įstatymą taip, kad kiekvienas pilietis galėtų būti renkamas ir per partijas, ir iškeldamas savo kandidatūrą savarankiškai. Kreipimesi pažymėta, kad atėjo laikas savivaldybių merus ir seniūnus rinkti tiesioginiais rinkimais. Kaip valdžios institucijos sprendė piliečių pateiktą siūlymą? Niekaip. Prezidentūra net nesiteikė atsakyti. Tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pasiūlymą perdavė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Šis gana operatyviai gruodžio 10-ąją pateikė savo išvadą - klausimo nesvarstyti. Kodėl? "Svarstomu projektu nekeičiama įstatymu nustatyta proporcinė savivaldybių tarybų rinkimų sistema", - toks buvo atsakymas.

Pilietis Lankas prie šio svarbaus klausimo sugrįžo 2004-aisiais. Jis pateikė Seimui svarstyti įstatymo pataisą. Atsakymo nesulaukė. 2005-ųjų balandį pilietis vėl kreipėsi į Prezidentūrą dėl įstatymo pataisos. Šį kartą atsakymą gavo: "Prezidentas teigiamai vertina Seimo ketinimus dar per pavasario sesiją kompleksiškai svarstyti esminius vietos savivaldos modelio klausimus", - rašė prezidento patarėjas Sigitas Šiupšinskas.

Pasiūlymus atmetė

2005-aisiais Lankas dar kartą šiuo klausimu kreipėsi į Seimą ir Seimo Peticijų komisiją. Šį kartą gautame atsakyme įžvelgė prošvaisčių: jo paklausimas įregistruotas ir priimtas nagrinėti. Tačiau Peticijų komisija, vadovaujama Mildos Petrauskienės, nusprendė atmesti Lanko pateiktą siūlymą. Argumentai verti dėmesio. Štai vienas jų: "Tarptautinės teisės dokumentai nenumato imperatyvaus reikalavimo numatyti savarankiškos asmens teisės išsikelti kandidatu, jeigu yra numatoma partijų lygios teisės kelti kandidatų sąrašus." Ir dar paaiškinta, kad "Lietuvos Vyriausybės 2004-2008 metų programoje nėra numatyta keisti dabartinės rinkimų į savivaldybes sistemos."

Tad Seimo posėdyje 2005 metų birželio 16-ąją piliečio Lanko peticija buvo atmesta. Tiesa, posėdyje dalyvavo tik 30 Seimo narių, balsavo 29. Už tai, kad peticija būtų atmesta, balsavo 24, prieš - 2, susilaikė - 3. Priminsime: Kirkilas posėdyje nedalyvavo, o Muntianas balsavo už tai, kad siūlymas būtų atmestas.

Prezidentas - Konstitucijos garantas

"Bent tris kartus šiuo klausimu kreipiausi į prezidentą. Paskutinį kartą - 2006-ųjų spalį. Prašiau, kad prezidentas pats inicijuotų antikonstitucinio įstatymo pataisymą, tačiau jis nieko nesiėmė. Man atrodo, kad prezidentas, būdamas Konstitucijos garantas, turėjo to imtis. Man buvo atsiųstas nekonkretus atsakymas apie nieką", - sakė Lankas, apėjęs visas aukščiausiosios valdžios institucijas. Po to jis kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą. Pareiškėjas Lankas atsakovais nurodė Respublikos prezidentą ir Seimą. Ieškinio esmė: Savivaldybių rinkimų sistema prieštarauja Konstitucijai ir varžo piliečio teisę būti išrinktam, jeigu jis ir nepriklauso partijai. Konstitucijos 35 straipsnis kaip tik ir skelbia, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti jokiai politinei partijai.

Administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius priėmė nutartį - atsisakė priimti Lanko pareiškimą. Atmetė prašymą, ir tiek. Mat nepriėmus pareiškėjo skundo atsirado pagrindas atmesti jo prašymą dėl teismo kreipimosi į KT.

Tačiau kitų aktyvių piliečių prašymas pasiekė KT.

Sąraše vietos nėra

Prieš ketverius metus aktyvus visuomenės narys Lankas išmėgino galimybę patekti į savivaldos rinkimų kandidatų sąrašą. Būdamas konservatorių rėmėjas jis ir kreipėsi į partijos Trakų skyrių. Į sąrašus jo neįtraukė. Prieš šiuos rinkimus istorija pasikartojo. Trakų skyriaus konservatoriai apkaltino Lanką bendravimu su kitų partijų atstovais ne tik Trakuose, bet ir Seime.

"Argi svarbu, su kuo kalbiesi apie visuomenei svarbius klausimus? Man rūpi Trakų gamta, kultūros paveldas. Visomis išgalėmis kovoju su valdančiųjų interesais užgrobti paežeres, pasiskirstyti partijų būstines miesto centre, iš savivaldybei priklausančių avarinių namų iškraustant socialiai remtinus žmones. Trakų konservatoriai dažnai balsuodavo pritardami valdančiajai koalicijai. Tad mano pozicija pasirodė jiems netinkama, ir jie vėl atsisakė įrašyti mane į sąrašus. O Trakų gyventojai pageidauja, kad dalyvaučiau rinkimuose", - pasiguodė Lankas, apie susidariusią situaciją laišku informavęs Tėvynės Sąjungos vykdomąjį sekretorių Arvydą Vidžiūną.

Kareivis tikslą pasiekė

Ši papasakota istorija - ne pirmoji Lanko pastanga ieškoti teisybės, mėginant įveikti valdžios institucijų biurokratines kliūtis ir būti išgirstam. Jo pirmasis žygis buvo įstatymo pataisa, numatanti tarnybos sovietinėje kariuomenėje laiką įskaičiuoti į bendrą darbo stažą. Jis nuėjo visą teisinės kovos kelią iki Strasbūro ir pasiekė, ko norėjo. Taip padarė gerą darbą valstybei bei 300 tūkstančių to paties likimo sovietinių rekrūtų. Mat buvę sovietiniai kareivėliai dabar gauna keliolika litų didesnę pensiją už tarnybos armijoje metus.

Lankas daug kartų susidūrė su teismų abejingumu ir net vengimu atsakyti į jo keliamus konstitucinius klausimus. Ir tada, ir dabar Apygardos teismas nerado reikalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Seimas, išgirdęs, kad Lankas ketina ieškoti teisybės Strasbūre, priėmė svarstyti teiktą įstatymo pataisą ir pagaliau ją, gerokai apkarpytą, priėmė. Apie teisybės ieškotojo kantrų žygį ir žmogaus teisių bylos medžiagą galime paskaityti praėjusią savaitę pristatytoje Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio knygelėje "Kareivis ieško teisybės". Dalyvavęs pristatant knygą profesorius sakė, kad ne jis esąs pagrindinis autorius. "Tai - Romualdo Lanko nuopelnas", - sakė Landsbergis. Jis pasidžiaugė atkaklaus teisybės ieškotojo užsispyrimu pasiekti tikslą. "Praktinio socialinio teisingumo prasme pažengėme į priekį. Buvę sovietiniai rekrūtai gavo į pensinį stažą įskaitomo laikotarpio pripažinimą. Kuris nors būsimas Seimas, laisvesnis nuo senųjų ideologinių apnašų, gal suredaguos ir žodyną, ir logiką. Savo ruožtu Lietuvos piliečio Lanko kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre atskleidė dalykų, taisytinų ir Europos mastu", - sakė profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"