TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Keliasdešimt jaunatviškų Lietuvos atspindžių

2011 08 31 0:00
Alinos Ožič nuotrauka

Dėl mylimo žmogaus ar noro išmokti mamos gimtąją kalbą, įgyti draugų ar jų aplankyti, geriau pažinti Lietuvą ar dėl mokslinių interesų į kasmetinius lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams, rengiamus Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Lituanistikos fakultete, šiemet suvažiavo 52 studentai iš 21 valstybės.

Rugpjūčio 1-26 dienomis vykusių kursų dalyviai - doktorantai, magistrantai, bakalaurantai beveik iš visos Europos, Turkijos, JAV, Izraelio, Kinijos, Korėjos, Rusijos ir Uzbekistano, studijuojantys ekonomiką, mediciną, teisę, tarptautinius santykius, žurnalistiką, filologiją ar kitus dalykus. Kaip pasakojo kursams vadovaujanti VPU Lietuvių kalbos didaktikos katedros dėstytoja Vilma Leonavičienė, studentai atvyksta pagal įvairius projektus. ERASMUS programos dalyviai po vasaros kursų, jau pramokę šiek tiek lietuviškai ir pajutę socialinį, politinį, kultūrinį gyvenimą, lieka vieną ar du semestrus tęsti studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose. Studentai, atvykę pagal dvišales sutartis, po mėnesio grįžta namo, o jų tikslai įvairūs. Pavyzdžiui, vyriausias kursų dalyvis Arie Yarivas iš Izraelio tyrinėja karaimų istoriją ir kultūrą. Kinai Lei Lei ir Tangas Zijianas studijuoja lietuvių kalbą Pekino užsienio studijų universitete. Dar yra pagal inovacijos projektą atvykusių baltistikos centrų studentų iš Vroclavo, Talino, Rygos ir Kaliningrado.

Anksčiau kiekvienas projektas būdavo vykdomas atskirai, tačiau šiemet nuspręsta, kad iš tokių įvairių kraštų atvykusiems studentams kur kas smagiau kartu pažinti Lietuvą. Be to, puiki galimybė pajusti pačių kultūrinius interesų skirtumus. Atsižvelgiant į studentų tikslus, sudarytos keturių lygių studijų programos.

Skirtingais keliais

LŽ kalbintas Yulianas Klimentovas Andonovas iš Bulgarijos pasakojo, kad jo mama - lietuvė. Tėvai susipažino per ekskursiją Maskvoje, įsimylėjo, dar kurį laiką susirašinėjo ir galiausiai susituokę nusprendė apsigyventi Bulgarijoje. Su mama nuo mažens nekalbėjo lietuviškai, tačiau kai užaugo, pajuto gėdą, kad neišmoko mamos gimtosios kalbos. Taikomąją lingvistiką studijuojantis Yulianas tvirtino, kad jam labai patinka Lietuva. Gali būti, kad ir ateitis bus kaip nors susijusi su mamos gimtuoju kraštu. Norėtų gyventi Lietuvoje, tačiau kol kas dar nėra visko konkrečiai suplanavęs.

Rachael Sheldon iš Jungtinės Karalystės prisipažino, kad yra susižadėjusi su lietuviu. Susitiko prieš trejus metus studijuodami Kembridžo universitete. Sužadėtinio Tado šeima nekalba angliškai, todėl Rachael nusprendė lankyti vasaros kursus, kad pramoktų lietuviškai. Jau dabar visai kitoks bendravimas, nors sukūrę šeimą gyvens tikriausiai Anglijoje. Ten, pasak lingvistiką studijuojančios Rachael, daugiau galimybių įsidarbinti. Jei gautų darbą Lietuvoje, mielai liktų Vilniuje.

Vokietis Tobiasas Niehausas iš Bremeno studijuoja verslo administravimą ir vadybą, todėl jam atrodo svarbu pažinti visas ES šalis, taip pat ir naująsias nares. Baltijos kraštai, Tobiaso manymu, labai skiriasi nuo kitų Rytų Europos valstybių. Kur kas daugiau pažengusios ir labiau panašios, tarkim, kultūros požiūriu, į Vokietiją. ERASMUS programos studentas šį rudenį vieną semestrą studijuos Mykolo Romerio universitete. Lietuviškai pramoko, kad galėtų šiek tiek susikalbėti kasdieniame gyvenime. Tobiasas neskuba susidaryti nuomonės apie lietuvius, tačiau jau spėjo pastebėti, kad žmonės gatvėse kartais nėra itin draugiški ir atviri svetimtaučiams. Neatrodo, kad lietuviai džiaugtųsi atvykėliais, o šie galėtų čia tikrai jaukiai jaustis. Ypač vyresni žmonės labiau uždari ir įtarūs. Gal todėl, kad nemoka užsienio kalbų. Nors ir jaunimas ne visada kalba angliškai.

Valensijos universiteto struktūrinės inžinerijos doktorantas Estabanas Camacho Torregrosa sakė, kad jo atostogos paprastai būna rugpjūtį ir gauta stipendija studijuoti vasaros kursuose suteikė puikią progą naudingai praleisti laiką - sužinoti daugiau apie Lietuvą, pramokti lietuviškai ir praplėsti profesinį akiratį Rytų Europos patirtimi. Estebanas daktaro darbe nagrinėja medžiagų atsparumą šalčio ir šilumos pokyčiams. Rezultatai, pasak doktoranto, būtų naudingi statant namus ar tiltus ir tokioje labiau į šiaurę esančioje šalyje kaip Lietuva.

Paklaustas apie lietuvius Valensijoje, ispanas nusijuokė žinąs, kad daug jų skina apelsinus. Tiesa ir ta, pasak Estebano, kad lietuviai bei kiti imigrantai iš Rytų Europos palaiko Ispanijos ekonomiką, nes imasi darbų, kurių daugelis ispanų nenori dirbti. Studentas paneigė dar iš anksčiau likusią nuomonę, kad lietuviai Ispanijoje garsėja nusikaltimais. Pasak jo, tarp imigrantų didesniu nusikalstamumu išsiskiria rumunai, lotynų amerikiečiai ar bulgarai.

Iš Rytų Europos šalių Estebanas jau yra aplankęs Vengriją, Rumuniją, Lenkiją, Serbiją, Kroatiją. Baltijos valstybėse dar nebuvęs, todėl iš Vilniaus keliaus į Rygą ir Taliną. Sugrįš ir į Lietuvą, nes labai patiko ir jau turi čia draugų iš anksčiau.

Graikė Kyriaki Theodosiadou iš mažo miestelio netoli Salonikų dirba šiuolaikinės ir senosios graikų kalbos, istorijos ir literatūros mokytoja. Mergina, visų vadinama tiesiog Kiki, neslėpė, kad jai šie kursai - puiki galimybė susipažinti su įdomiais žmonėmis, pamatyti kitokį gyvenimą ir įgyti naujos patirties.

Kiki taip pat neketina visam laikui atsisveikinti su Lietuva. Jai labai gražus pasirodė mūsų kraštas, ypač patiko Vilnius. Pasitaikius progai neatsisakytų čia padirbėti.

"Labai gražus istorinis miestas, Vilniaus universiteto ansamblis", - sakė ir belgas Fransas Robertas. Jis tik antras Luveno katalikiškojo universiteto studentas, pasirinkęs vasaros studijas Lietuvoje. Istoriką Fransą taip pat domina naujos ES narės, kitokia posovietinių šalių patirtis, kultūriniai skirtumai.

Užsieniečių akimis

Ilgametė ERASMUS intensyvių kalbos kursų (EILC) organizatorė V.Leonavičienė neseniai išrinkta Lietuvos ERASMUS studentų ambasadore ES. Europos Komisijos pirmą kartą surengtame konkurse, skirtame ERASMUS programos 25-mečiui, dalyvavo 86 kandidatai iš 33 valstybių. "Pradėjome nuo nedidelių dalykų, tačiau jau turime nemažą įdirbį kasmet organizuodami vasaros kursus užsieniečiams turbūt nuo 1994 metų. VPU Lituanistikos fakultete prieš dvejus metus įsteigtas Lietuvių kalbos ir kultūros centras suteikia dar daugiau galimybių ir pajėgų dirbti šį darbą, - pasakojo EILC vadovė. - Tačiau ne tik įgyvendiname švietimo mainų paramos fondo ERASMUS programą. Dabar gal net svarbiausia užduotis - megzti kontaktus su įvairių kraštų Baltistikos centrais, taip pat ir su migruojančiais lietuviais, kad būtų galima padėti jų šeimoms mokytis lietuviškai."

V.Leonavičienės vadovaujamoje komandoje - lietuvių kalbos dėstytojai Loreta Andziulienė, Elena Rinkauskaitė, Agnė Misiūnaitė, Rokas Liutkevičius, Tatjana Vologdina, Živilė Anušauskaitė. A.Misiūnaitė su Kristijonu Dalšėda dar atsakingi už istorijos žinias ir kultūrinę programą, kad patrauktų studentus ir paskatintų labiau domėtis Lietuva.

Vienas toks reginys kaip tik ir buvo konferencija, skirta Lietuvos istorijai ir dabarčiai, pamatytai studentų akimis. Parinktos temos, kurios būtų įdomios užsieniečiams, o medžiagos pranešimams jie turėjo susirasti patys, žinoma, konsultuodamiesi su dėstytojais. Tokie pranešimai kaupiami ir jau planuojamas įdomus projektas "Lietuvos istorija užsieniečių studentų akimis".

Pavyzdžiui, graikė K.Theodosiadou parengė labai išsamų ir jaudinantį pranešimą apie Lietuvos rezistenciją, žymiausius partizanus. Pasak studentės, nebuvo sunku rasti medžiagos. Daug padėjo VPU dėstytoja A.Misiūnaitė. Jos pasiūlymu, pranešimo pabaigoje nuskambėjo ir partizanų dainos "Jei ne auksinės vasaros", atliekamos Aido Giniočio su Indre Dirgėlaite, įrašas. Kiki prisipažino, kad tragiškos partizanų gyvenimo istorijos, poezija ir dainos padėjo geriau suvokti ir pajausti lietuvių rezistenciją sovietinės okupacijos metais, nes prieš atvykdama į Lietuvą žinojo tik tiek, kad šalis priklausė Sovietų Sąjungai.

Istorikas F.Robertas rengė pranešimą apie Lietuvos prezidentus, tačiau buvo sąžiningas: ėmėsi šios temos, nes ji pasirodė lengvesnė. Labiau norėjo patyrinėti Vilniaus požemius. Sumanymo teko atsisakyti, kai sužinojo, jog už galimybę juos pamatyti grupei teks suploti daugiau nei 200 litų.

Struktūrinės inžinerijos doktorantas E.Camacho Torregrosa pasirinko savo studijoms artimiausią temą ir pamėgino atsakyti, koks buvo sovietmečio poveikis Lietuvos architektūrai. Jo mintims turbūt niekas negalėtų prieštarauti. Kaip ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje statyti vienodos konstrukcijos plytiniai, vėliau - blokiniai namai. Šildymas buvo pigus, todėl negalvota apie efektyvumą ar kokybę. Dabar namų sienos įtrūkinėjusios, balkonai apgriuvę, laiptinės aptriušusios. Nepriklausomoje Lietuvoje aktuali pasidarė ir šildymo problema.

Vokietis T.Niehausas pasistengė surinkti kuo daugiau informacijos apie gražiausias lietuviškas šventes - nuo Sostinės dienų, Poetinio Druskininkų rudens ar daugybės džiazo ir kitokios muzikos festivalių iki istorinių Gedimino šventės bei Apuolės festivalio ir galiausiai - lietuviškų Kalėdų. Sudarė ne tik Lietuvos švenčių kalendorių, bet ir žemėlapį!

Tatianos Polyak iš Rusijos vadovaujama grupė pasakojo apie Lietuvos auksą - gintarą. Rumunė Ana Madalina Ion kaip atskirą socialinį, politinį ir kultūrinį centrą pristatė Užupio respubliką Vilniuje.

Turko Yucelio Yusufo, italo Arnone Antonio, prancūzo Jerry Morlau ir lenkų Rafalo Kontratowicziaus bei Magdalenos Kozak manymu, lietuvius garsina pirmiausia Žalgirio mūšis, Lietuvos ir Lenkijos valstybė, Europos centras, miškai, gintaras, linas, alus ir, žinoma, merginos. Neapsieita be ironijos - daugybės įvairiomis pozomis, matyt, iš interneto paimtų panelių nuotraukų. O krepšinis? Nepamiršo ir jo. Taip pat žinojo, kad krepšinis - antroji Lietuvos religija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"