Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Keliautojams Rusija – vis nesvetingesnė

 
2016 11 26 6:00
Rusijos valdžios iniciatyva beveik kasmet keliautojams ir krovinių vežėjams parengiama vis naujų iššūkių. e1.ru nuotrauka

Rusija nenori būti patraukli nei keliautojams, nei vežėjams – planuojami vis nauji mokesčiai arba plečiama esamų bazė. Nors kaimynė tikina tai daranti vien iš pragmatinių paskatų, esą keliams tvarkyti kasmet reikia daugiau lėšų, Lietuvos verslininkai ir politikai įžvelgia kitokią potekstę.

Rusijos transporto ministerija paskelbė apie sumanymą plėsti važiavimo federaliniais keliais mokesčio, kuris renkamas per sistemą „Platon“, taikymą ir juo apmokestinti mašinas, sveriančias per 3,5 tonos. Netolimoje ateityje šį mokestį, matyt, privalės mokėti visų transporto priemonių valdytojai. Iki šiol juo buvo apmokestinamas transportas, kurio svoris viršija 12 tonų.

Pasitelkė mokslininkus

Kaip šiomis dienomis pranešė Rusijos žiniasklaida, šalyje kuriamas pretekstas „Platon“ mokestį taikyti kuo daugiau transporto priemonių. Tam pasitelkti net Aukštosios ekonomikos mokyklos mokslininkai. Esą jie turi įrodyti, ar iš tiesų tikslinga minėtu mokesčiu apmokestinti daugiau kaip 3,5 tonos sveriančias mašinas. Manoma, kad mokslininkų išvados bus palankios idėjos autoriams. Aukštosios ekonomikos mokyklos Transporto politikos ir ekonomikos instituto direktorius Michailas Blinkinas Rusijos žiniasklaidai patvirtino, kad būtų logiška apmokestinti visas federaliniais keliais riedančias transporto priemones, tarp jų – lengvuosius automobilius, neišskiriant nė elektromobilių.

Spėjama, jog planams plėsti mokėtojų būrį daro įtaką ir tai, kad sistemą „Platon“ valdo prezidento Vladimiro Putino artimo bičiulio Arkadijaus Rotenbergo sūnus Igoris ir „RT-invest“ fondas. Pernai jis surinko 22,9 mlrd. rublių (337 mln. eurų) pajamų.

Lietuvos vežėjų teigimu, mokesčio taikymą Rusija jau sugriežtino šių metų pavasarį – atsisakė vienkartinių kelionės lapų (iki tol juos buvo galima įsigyti iš „Platon“ sistemos administratorių). Valstybės Dūmai pakoregavus tvarką, nuo balandžio vidurio federalinės reikšmės keliais sunkesnėms kaip 12 tonų transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik jų valdytojams užsiregistravus „Platon“ sistemoje ir sumokėjus už važiavimą mokamais kelias.

Tiems, kurie nesumoka mokesčio, skiriama bauda iki 5 tūkst. rublių (maždaug 73 eurai), už pakartotinį nusižengimą – 10 tūkst. rublių (apie 147 eurus). Ar visi vežėjai yra susimokėję, tikrinama 481 vaizdo kontrolės poste. Tą patį daro 200 automobilių, turinčių filmavimo kameras.

Būtų stiprus smūgis

Krovinių gabenimu Lietuvoje, Rusijoje ir kitose šalyse užsiimančio Transporto paslaugų centro direktorius Giedrius Lubas pabrėžė, kad verslo sąlygos Rusijoje mūsų vežėjams ir taip nuolat prastėja, o nauji Maskvos planai jas dar labiau pablogins. „Nuo kitų metų įvedama išankstinio elektroninio krovinių deklaravimo tvarka, kuria galėsime naudotis tik per partnerius Rusijoje“, – sakė jis. Ir pridūrė, kad tokia pagalba tikriausiai kainuos.

Verslininkas įsitikinęs, jog Rusijai galutinai nusprendus važiavimo federaliniais keliais mokesčiu apmokestinti automobilius, kurių svoris viršija 3,5 tonos, lietuvių vežėjams šioje šalyje bus suduotas stiprus smūgis. „Kai kurių įmonių būtent ne itin didelės keliamosios galios automobiliai gabena didžiąją dalį krovinių“, – pažymėjo G. Lubas. Jis Rusijos valdžios užmojuose įžvelgia vien savų vežėjų protegavimą.

Vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Vytautas Kleinauskas patvirtino, kad kai kurie Lietuvos vežėjai krovinius gabena ir lengvesnėmis nei 12 tonų transporto priemonėmis. Jeigu Rusija įgyvendins savo sumanymą, jiems teks susidurti su tokiais pat sunkumais, kokių patiria didžiųjų krovinių vežėjai, – už važiavimą Rusijos keliais reikės mokėti du mokesčius. Vieną – už naudojimosi keliais laiką, kuris yra Lietuvoje galiojančių vinječių atitikmuo, kitą – mokamą per „Platon“ sistemą.

„Būtų logiška, kad įvedus „Platon“ mokestį visoms komercinėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė viršija 3,5 tonos, kitas mokestis būtų panaikintas. Vis dėlto tikėtis pigesnio važiavimo Rusijos keliais nevertėtų“, – kalbėjo „Linavos“ atstovas. Jis patikino, kad kol kas oficialios informacijos apie naująjį mokestį negauta.

Papildomos kliūtys

Rusijos valdžios iniciatyva beveik kasmet keliautojams ir krovinių vežėjams parengiama vis naujų iššūkių. Nuo šio rudens Rusija nei įsileidžia per Baltarusiją į Rusiją vykstančių keliautojų iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, nei išleidžia. Tik laiko klausimas, kada bus pradėta neįleisti ir krovinių sausumos keliais į Rusiją vežančių vilkikų iš trečiųjų šalių, tarp jų ir ES.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad Rusijos transporto ministerija parengė teisės aktus, pagal kuriuos nuo kitų metų vidurio numatoma apmokestinti visus valstybės sieną kertančius automobilius ir geležinkeliu vežamus krovinius. Automobiliai būtų apmokestinami atsižvelgiant į jų kategoriją ir svorį, geležinkeliu gabenami kroviniai – pagal jų svorį.

Pranešama, kad surinkti pinigai bus skirti pasienio punktams modernizuoti. Pasak Rusijos transporto ministro pavaduotojo Aleksejaus Cydenovo, tam reikėtų maždaug 250 mlrd. Rusijos rublių (3,63 mlrd. eurų), mat šiuo metu tik apie 20 proc. iš 314 esamų kontrolės punktų atitinka reikalavimus.

Lemia politiniai siekiai

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys parlamentaras Audronius Ažubalis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog nereikėtų pernelyg stebėtis Rusijos elgesiu, nes šios šalies ekonomika išgyvena ne geriausius laikus. Kai valstybei stinga pinigų, ji visaip siekia surinkti kuo daugiau mokesčių. Kartu bandoma apsaugoti savo rinką, ypač paslaugų sritį, kad joje sumažėtų užsienio bendrovių vaidmuo.

„Lietuvos vežėjai net Rusijoje sudaro didelę konkurenciją jos vežėjams. Itin sėkmingai veikia „Linava“. Todėl ir norima sumažinti tiek mūsų šalies, tiek kitų gretimų valstybių verslo įtaką“, – tvirtino A. Ažubalis. Jo manymu, ir šiuo atveju Rusija pirmiausia siekia įgyvendinti savo geopolitinius tikslus – su jai neparankiomis šalimis turėti kuo mažiau ekonominių reikalų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"