TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kelininkų galybė - nepajudinama

2009 03 24 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, žadėjęs užbaigti vadinamojo kelininkų klano viešpatavimo laikus, dabar koalicijos partnerius ragina šiai sričiai skirti dalį verslui gelbėti numatytų milijonų.

Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis koalicijos partnerius ragina, skirstant verslo skatinimo planui numatytas lėšas, nepamiršti ir šalies transporto sektoriaus, plėtojančio infrastruktūros projektus.

"Dabartiniame ekonomikos skatinimo plane daugiausia dėmesio skiriama statybų, pramonės sektoriams ir prekių eksportui, nuošalyje paliekant paslaugų sektorių. Transporto sektorius yra didžiausias paslaugų eksportuotojas, generuojantis apie 60 proc. visų paslaugų eksporto", - tikina ministras.

Tuo pat metu E.Masiulis nurodo, kad šiemet vien kelių priežiūros ir plėtros sektoriui finansavimas sumažėjo 26 proc. (473 mln. litų), ir tai pajuto visos kelius prižiūrinčios, juos tiesiančios įmonės.

Dar sausį E.Masiulio perimta Susisiekimo ministerija svarstė galimybę atidėti dalies Europos Sąjungos (ES) remiamų transporto projektų įgyvendinimą, kad likusiems būtų galima skirti maksimaliai galimą 85 proc. ES struktūrinių fondų paramą. Tai numatyta ir patikslintame 2007-2013 metų transporto projektų įgyvendinimo plane. Tuo metu ministras kalbėjo, kad tokie žingsniai leistų sumažinti iš šalies biudžeto skiriamų lėšų dalį net iki 150 mln. litų.

Didins finansavimą?

Kaip žinoma, šiems metams Vyriausybė kelių priežiūrai ir plėtrai iš valstybės biudžeto nutarė skirti 1,340 mlrd. litų - 26 proc. mažiau nei pernai. Dar 395 mln. litų keliams šiemet planuojama gauti iš ES struktūrinių fondų.

Apie taupymą iškart po paskyrimo ministru kalbėjęs E.Masiulis dabar praneša, kad ministerija jau kuria planą, kaip didinti Lietuvos finansavimo dalį investicijų projektuose, įgyvendinant kuo daugiau ES lėšomis remiamų darbų. Kaip praneša prie Susisiekimo ministerijos veikianti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), skaičiuojama, kad ES paramos suma galėtų augti nuo 395 mln. iki 570 mln. litų. Analogiškai turėtų didėti ir iš šalies biudžeto numatoma lėšų dalis.

Būtent tokį pageidavimą - kad netrukus perskirstant valstybės biudžetą kelininkams būtų numatytas didesnis finansavimas, dar šių metų pradžioje pareiškė 28 kelininkų bendroves vienijančios asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius Sigitas Bublys. Kitaip, jo teigimu, bendrovių laukia neramūs laikai: apie kelininkų bankrotus esą dar nekalbama, tačiau manoma, kad asociacijos įmonėse gali būti atleista apie 14-15 proc. darbuotojų.

Pozicija keičiasi

Ne paslaptis, kad didžiąją dalį keliams remontuoti ir tiesti skiriamų pinigų Lietuvoje pasidalija 4-5 didžiausios kelininkų bendrovės, laiminčios pagrindinius LAKD bei savivaldybių skelbiamus projektus.

Dar vasario pabaigoje E.Masiulis kalbėjo, kad Susisiekimo ministerija šioje srityje numato ryžtingų pokyčių. "Nenormalu, kad tik keturios kompanijos dalyvauja vykdant visus užsakymus. Gal jos ir geriausios, bet konkursų sąlygos turėtų būti skaidrios ir sudaryti galimybes juose dalyvauti visiems. Dabar jie organizuojami iš esmės konkretiems dalyviams. Mano užduotis, kad valstybiniuose konkursuose visi turėtų vienodas galimybes dalyvauti ir kad būtų laužomos dabar susiformavusios monopolijos", - aiškino ministras.

Kaip praėjusią savaitę LŽ patikino Susisiekimo ministerijoje, pokyčiai šioje srityje jau planuojami. Siekiant didesnės konkurencijos, peržiūrimos viešųjų pirkimų konkursų sąlygos, svarstoma galimybė smulkinti konkursus. Be to, siekdamas didesnio skaidrumo, E.Masiulis pavedė viešai skelbti informaciją apie planuojamus viešuosius pirkimus. "Artimiausiu metu ši informacija bus pasiekiama ministerijos ir kontroliuojamų įmonių tinklalapiuose", - pranešė ministerija.

Iš tiesų informacija apie savivaldybių bei LAKD rengiamus viešuosius pirkimus ir dabar nesunkiai pasiekiama. Tačiau tai nesprendžia pagrindinės problemos - kelių remontų rinkos monopolizavimo.

Išrinktųjų grupė

Kaip skelbia Susisiekimo ministerija, valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje šiuo metu darbuojasi 43 įmonės. 28 iš jų vienija asociacija "Lietuvos keliai", aktyviai ginanti savo narių interesus.

Tačiau, kaip rodo LAKD tinklalapyje skelbiami duomenys, didžiausius valstybinius užsakymus dažniausiai laimi tos pačios 4-5 įmonės, veikiančios geografiniu ir antrinių bendrovių principu.

Nesunku pastebėti, kad dažniausiai konkursus laimi bendrovės "Kauno tiltai", "Panevėžio keliai", "Šiaulių plentas", "Alkesta" ir "Fegda". Išimtimi galima laikyti nebent bendrą Lietuvos ir Suomijos įmonę "Lemminkainen Lietuva", sunkiai bandžiusią prasiskinti kelią mūsų šalyje, bet dabar įėjusią į pajėgiausių bendrovių būrį.

Kaip LŽ informavo LAKD, vien 2008 metais jie pasirašė 820 sutarčių atlikti darbus valstybinės reikšmės keliuose. Kaip rodo direkcijos pateiktas sąrašas, tik iš didžiųjų 2007-2008 metais vykdytų projektų "Šiaulių plentui" atiteko daugiau kaip 18 mln. litų, "Kauno tiltams" - 122 mln. litų, "Panevėžio keliams" - 49 mln. litų, "Fegdai" - 16 mln. litų, "Lemminkainen Lietuva" - 22 mln. litų.

Atskirai vertinami šių bendrovių darbai vykdant žvyrkelių asfaltavimo programą ir dalyvaujant savivaldybių skelbiamuose konkursuose. Šiuo atveju galima pastebėti, kad "Lemminkainen Lietuva" dažniausiai dirba Klaipėdos rajone, "Šiaulių plentas" - Žemaitijoje, "Alkesta" - Dzūkijoje bei Suvalkijoje, "Panevėžio keliai" - Aukštaitijoje. Pastaroji bendrovė, kaip ir "Kauno tiltai" bei vilniškė "Fegda", kaunasi dėl užsakymų sostinėje bei Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistralėje.

LAKD duomenimis, panašus bendrovių jėgų išsidėstymas išliks ir šiais metais. Iš iki šiol paskelbtų keleto valstybinių kelių remonto konkursų du jau laimėjo "Lemminkainen Lietuva" (vieną - su "Panevėžio kelių" valdoma bendrove "Žemaitijos keliai"), du - "Kauno tiltai", po vieną - konsorciumas iš "Fegdos", "Lemminkainen Lietuva" bei "Alkestos" ir "Panevėžio keliai".

Giminiški ryšiai

Neigdama, kad didžiuosius konkursus laimi tos pačios konkrečios bendrovės, LAKD tvirtina, kad pernai darbus valstybinės reikšmės keliuose atliko ir kitos bendrovės, tarp jų - "Eurovia Lietuva", "Ukmergės keliai", "Kelda", "Tilsta", "Taurakelis", "Parama".

Atidžiau pasidomėjus konkursų laimėtojų ryšiais, situacija atrodo visai kita. Viena didžiausių kelių remontu užsiimančių bendrovių, iki šiol karaliavusių automagistralėje Vilnius-Klaipėda, - "Kauno tiltai" - priklauso kelių ir tiltų statybos grupei "Tiltra group". Pagrindiniai šio koncerno akcininkai - investicijų plėtojimo bendrovė "Invalda", turinti 44,78 proc. akcijų, ir vis labiau veiklą Lietuvoje plečianti vadinamajai "Vilniaus prekybos" grupei priklausanti "NDX energija" ("Leo LT" akcininkė), turinti apie 20 proc. akcijų. Ši įmonių grupė, be "Kauno tiltų", valdo ir kitas bendroves, dažnai savarankiškai dalyvaujančias kelių darbų konkursuose, - "Taurakelį", "Kėdainių automobilių kelius", "Keldą".

Nuo kauniečių neatsilieka privačių akcininkų kontroliuojami "Panevėžio keliai", vadovaujantys ne tik daugelio politinių partijų malonę pelniusiam Panevėžio statybos trestui, bet ir kelininkų bendrovėms "Ukmergės keliai", "Aukštaitijos traktas", valdomoms kartu su Alytaus "Alkesta". Pastaroji, taip pat priklausanti privatiems akcininkams, savo ruožtu turi įtakos kelininkų bendrovei "Parama", o vilniškė "Fegda" rankose laiko "Vilniaus kelių statybą".

Ne mažiau ryšių - ir garsios bendrovės "Haner" įsigytame konsorciume "Avestis", valdančiame "Šiaulių plento" grupę. Jai priklauso ne tik nuolatiniai valstybinių konkursų laimėtojai "Šiaulių plentas" bei "Žemaitijos keliai", bet ir mažesnės bendrovės "Šiaulių kelias", "Mažeikių automobilių keliai", "Žemda", "Vilniaus tiltai", Kelių remonto grupė.

Akivaizdžią didžiųjų bendrovių sąsajų schemą dar 2007-ųjų vasarą atskleidė Lietuvos konkurencijos taryba. Po atlikto tyrimo ji neleido didinti koncentracijos konsorciume "Tiltra", kurį dar 2000 metais įsteigė "Šiaulių plentas", "Kauno tiltai" bei "Alkesta".

Kaip nurodė Konkurencijos taryba, konsorciume veikti ketinusios "Alkesta", "Šiaulių plentas" ir "Kauno tiltai", be smulkesnių bendrovių, valdo ir po 24,9 proc. bendrovės "Kelprojektas", užimančios apie 60 proc. kelių, tiltų, gatvių, geležinkelių, pastatų projektavimo rinkos Lietuvoje, akcijų. Kaip pažymėjo tyrėjai, būtent kolektyvinis "Kelprojekto" akcijų valdymas, veikiant toje pačioje rinkoje, patvirtina galimybę, kad stambiausi rinkos dalyviai gali koordinuoti savo veiksmus dalyvaudami valstybės konkursuose.

"Galima teigti, kad dėl tokios koncentracijos yra sudarytos sąlygos itin riboti konkurenciją automagistralių, kelių tiesimo ir remonto, tiltų ir kitų stambių objektų statybos bei kitų susijusių paslaugų rinkoje. Dėl šių ryšių nagrinėjamos rinkos struktūra nėra skaidri, nes negalima aiškiai įvardyti rinkos dalyvių ir konkurentų", - pažymėjo Konkurencijos taryba.

Balsas tyruose

Apie tai, kad kelių priežiūros konkursus bendrovės laimi pagal išankstinį kelininkų susitarimą, tais pačiais 2007-aisiais prabilo ir Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos skyriaus patarėjas Paulius Girčys, susipažinęs su kelerių metų statistika apie viešuosius pirkimus pagal Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programą.

"Galima daryti prielaidą, kad yra susidariusi tam tikra privilegijuotų generalinių rangovų grupė", - tuo metu aiškino jis.

Jau ne pirmus metus dėmesį į susiklosčiusią situaciją bando atkreipti ir Viešųjų pirkimų administravimo, konsultavimo ir audito centras. Jo interneto svetainėje tais pačiais 2007-aisiais skelbta, kad dešimtis milijonų litų siekiančiuose LAKD skelbiamuose kelių statybos konkursuose dažnai dalyvauja tik po vieną įmonę, be to, pastebimas įmonių pasiskirstymas pagal atitinkamus regionus.

"Pažymėtina, kad analogiškas tų pačių įmonių dalyvavimo konkursuose pasiskirstymas teritoriniu principu dominuoja praktiškai visuose LAKD skelbiamuose konkursuose ir tai yra dar vienas faktas, kuris suteikia pagrindą manyti, kad galbūt egzistuoja susitarimai tarp šiuose konkursuose dalyvaujančių įmonių", - pažymima bendrovės interneto svetainėje.

Ilgus metus Susisiekimo ministerijai vadovavęs socialdemokratas Zigmantas Balčytis LŽ tikino, kad diskusija dėl kelių konkursų laimėtojų yra amžina. "Kadangi kalbama apie valstybinės reikšmės kelius, keliamos tokios konkursų sąlygos, kad juose negalėtų dalyvauti bendrovės, įkuriamos išvakarėse, neturinčios nei patirties, nei technikos. Jei konkursus ir laimi tos pačios bendrovės, jos yra susipirkusios techniką, turi kvalifikuotų žmonių. Tai - didelis turtas, ir ne kiekviena bendrovė gali sau tai leisti", - aiškino eksministras.

Z.Balčyčio teigimu, naujasis susisiekimo ministras jau turėjo laiko pradėti šalinti įžvelgtus trūkumus. "Tai yra jo darbas, tegul šalina trūkumus, kuriuos mato. Jis jau dirba 100 dienų, turėjo priimti sprendimus, kad abejonių nebeliktų", - ironizavo socialdemokratas.

Valstybinės įmonės - neįgalios?

Kalbant apie Lietuvoje įsigalėjusius kelininkus, dažnai tarsi pamirštamas faktas, kad valstybė savo rankose turi net 11 pačios valdomų tos pakraipos įmonių, teoriškai turinčių atlikti kelių remonto darbus.

Ilgame sąraše - "Automagistralė", "Alytaus regiono keliai", "Kauno regiono keliai", "Klaipėdos regiono keliai", "Marijampolės regiono keliai", "Panevėžio regiono keliai", "Šiaulių regiono keliai", "Tauragės regiono keliai", "Telšių regiono keliai", "Utenos regiono keliai" ir "Vilniaus regiono keliai".

Šiuo metu valstybinės įmonės dažniausiai veikia tik tam tikros savivaldybės ribose ir paprastai atlieka smulkius gatvių remonto, šaligatvių tiesimo, aplinkos priežiūros ir kitus darbus. Tuo pat metu - beveik visos negauna pelno.

LAKD vadovas Virgaudas Puodžiukas jau ne kartą tikino, esą viena iš priežasčių, kodėl valstybinės kelių įmonės nelaimi konkursų, yra ta, kad privačios bendrovės sutinka dirbti už mažesnę kainą. "Tačiau ekstremaliose situacijose vėliau įsitikinama, kad jos neužtikrina darbų kokybės", - prasitarė didžiųjų konkursų rengėjų vadovas.

Naujasis susisiekimo ministras E.Masiulis tik paskirtas žadėjo spręsti šią problemą. Kaip savo siekiamybę ministro poste jis įvardijo ne ką kita, o valstybės valdomų regioninių kelių priežiūros įmonių privatizaciją.

"Rengdami Vyriausybės programą, diskutuojame apie galimybę valstybines kelių priežiūros įmones privatizuoti. Mes jau turime pasiūlymų, kaip optimizuoti jų valdymą, - jie guli ant mano darbo stalo. Pasiūlymus įgyvendinus, per metus būtų galima sutaupyti 3-5 mln. litų", - kalbėjo E.Masiulis.

Planų privatizuoti valstybines kelių įmones būta ir anksčiau. Prieš pat socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei baigiant darbą, pasklido informacija, kad valstybines įmones 25 metams ketinama išnuomoti privačiai bendrovei - greičiausiai koncernui SBA. Po sandorio kitos kelių tiesimo įmonės galėjo prarasti teisę dalyvauti koncesininkui priklausančių kelių remonto konkursuose.

Kalbėdamas apie valstybinių įmonių privatizavimą E.Masiulis ne kartą pabrėžė, kad šis procesas būtų atliekamas skaidriai. Kaip - kol kas negalėtų pasakyti, nes tai esanti tik "politinė nuostata".

Tačiau, prieš kelias savaites bendraudamas su kelininkais, susisiekimo ministras pakeitė poziciją. Pasak jo, kalbėti apie valstybinių įmonių privatizavimą dabar ne laikas. Naujuose planuose - tik galimas valstybinių įmonių stambinimas.

Galima tik spėlioti, ar tokiai pozicijai įtakos galėtų turėti privačių ekspertų skaičiavimai, kad valstybines įmones pardavus ar išnuomojus bei užtikrinus jų sėkmingą dalyvavimą konkursuose, dabar veikiančios kelininkų įmonės prarastų iki pusės savo pelno.

Partijos - ant kabliuko

Iki šiol kelių bendrovių pelnas naudos davė ne tik jų savininkams, bet ir svarbiausius sprendimus priimantiems politikams. Net užklupti krizės kelininkai rado galimybių dosniai paremti Seimo rinkimams besirengiančias partijas.

Štai Tėvynės sąjungai praėjusių metų IV ketvirtį "Šiaulių plento grupė" paaukojo 39 tūkst. litų, "Kauno keliai" - 39 tūkst. litų, "Eurovia Lietuva" - 13 tūkst. litų. Dar 39 tūkst. litų konservatoriams 2008-ųjų Seimo rinkimams pervedė asociacija "Lietuvos keliai", vienijanti kelininkų organizacijas, o 5 tūkst. litų skyrė bendrovės "Alkesta" savininkų valdoma kelių bendrovė "Parama".

Liberalų sąjūdį IV ketvirtį 39 tūkst. litų parėmė bendrovė "Fegda", rinkimų kampanijai atseikėjusi dar 10 tūkst. litų. Rinkimams Liberalų sąjūdžiui dar 10 tūkst. litų skyrė "Šiaulių plento grupė", 5 tūkst. litų - "Panevėžio keliai", tokią pat sumą - pastarosios kelininkų bendrovės valdomas Panevėžio statybos trestas.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) rinkimams kelininkų pinigų negavo, tačiau dosnia parama galėjo džiaugtis 2008-ųjų III ketvirtį. Tuo metu liberalcentristams 34 tūkst. litų skyrė "Panevėžio keliai", dar 15 tūkst. litų - jų valdomas Panevėžio statybos trestas, 38 tūkst. litų - "Fegda", 39 tūkst. litų - "Šiaulių plento grupė".

Ta pati "Šiaulių plento grupė" po 39 tūkst. litų paskutinį praėjusių metų ketvirtį atseikėjo ir Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), "Tvarkai ir teisingumui" (TT) bei Darbo partijai.

"Tvarkiečiai" po 10 tūkst. litų gavo ir iš "Panevėžio kelių" bei Panevėžio statybos tresto. Anksčiau tais pačiais metais 39 tūkst. litų TT pamalonino taip pat "Panevėžio kelių" valdoma bendrovė "Ukmergės keliai", o LSDP 38 tūkst. litų pagerbė "Fegda".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"