TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kelių chuliganams - popierinės baudos

2010 04 28 0:00
Nemokantieji baudų valstybei rodo špygą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nedrausmingi vairuotojai šaiposi iš bedantės lietuviškos teisinės sistemos ir už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (KET) nemoka baudų. Tokių yra šimtai, jų skolos skaičiuojamos milijonais litų. Specialistai peikia baudų rinkimo mechanizmą ir siūlo remtis užsienio patirtimi. Ten skolininkams net draudžiama tuoktis ir išvykti iš šalies.

Ar galima civilizuotoje valstybėje nemokėti dešimtis tūkstančių litų siekiančių baudų už KET pažeidimus ir toliau sėkmingai važinėti? Pasirodo, galima. Reikia tik niekur legaliai nedirbti, negauti oficialaus atlyginimo ir neturėti savo vardu jokio turto. Tada nei policija, nei teismai, nei antstoliai negalės išreikalauti nė cento. Blogiausia, kas gali nutikti piktybiškiems skolininkams, - viešieji darbai arba trumpa "reabilitacija" areštinėje. Tiesa, šis variantas nuostolingas ne jiems, o pačiai valstybei, nes į daboklę uždaryti asmenys išlaikomi už mokesčių mokėtų pinigus.

Skolingi milijonus.

Lietuvoje baudos KET pažeidėjams yra vienos griežčiausių Europoje. Grėsmė už greičio viršijimą ar kitą nusižengimą prarasti nemažai pinigų atbaido dalį vairuotojų nuo avantiūrų kelyje. Tačiau piktybiški kelių chuliganai nebijo Temidės - iš KET pažeidėjų sugebama išsireikalauti tik šiek tiek daugiau kaip pusę skirtų baudų pinigų. Dažniausiai valstybei lieka skolingi didelėmis, 1500-5000 litų, baudomis nubausti vairuotojai.

Pernai už eismo taisyklių pažeidimus policijos pareigūnai surašė automobilininkams beveik pusę milijono protokolų, o baudų skyrė už beveik 43 mln. litų. Tačiau į valstybės biudžetą nedrausmingi vairuotojai sumokėjo kone perpus mažiau - 25 mln. litų.

Didelės baudos už pavojingiausius KET pažeidimus dažniausiai ir lieka tik "popierinės sankcijos". Statistika liudija, kad net du iš trijų pažeidėjų išsisuka nuo atsakomybės, nes niekur nedirba, neturi jokio turto arba tiesiog sugeba pasinaudoti įstatymų spragomis.

Naujų baudų nebijo

Laiku baudų nesusimokėję vairuotojai patenka į antstolių akiratį. Šie neslepia, kad išieškoti tūkstantines sumas iš KET pažeidėjų nelengva, o kai kuriais atvejais iš viso neįmanoma. Sudėtingiausiais "klientais" antstoliai vadina piktybiškus kelių chuliganus. Tokie turi "užsidirbę" 10 ar daugiau nuobaudų, o vidutinė iš jų išieškomų baudų suma viršija 40 tūkst. litų. Šioje srityje esama net tam tikrų rekordininkų. Jiems už pakartotinius eismo taisyklių pažeidimus skirta baudų už 60 tūkst. litų.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė LŽ patvirtino, kad piktybiškų skolininkų nemažėja, o kuo baudos didesnės ir kuo daugiau jų paskirta, tuo rečiau pažeidėjai susimoka. "Tokių vairuotojų buvo ir anksčiau, ir dabar netrūksta. Tai dažniausiai bedarbiai, kurie neturi jokio turto ir oficialaus pajamų šaltinio, tačiau stebuklingai sugeba rasti lėšų degalams. Net kito žmogaus vardu automobilį įstengia įsigyti. Teisiškai išieškoti baudų iš tokių vairuotojų beveik nėra galimybių. Vienintelė alternatyva - kreiptis į teismą dėl piniginės baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu. Jei pažeidėjas nesutinka dirbti viešųjų darbų, teismas jam gali skirti nebent areštą. Tačiau tai žalinga valstybei, nes sulaikytųjų išlaikymas gula ant visų mokesčių mokėtojų pečių", - aiškino I.Karalienė.

Solidžiomis baudomis nubausti vairuotojai ilgainiui ima jaustis nebaudžiami, o vėliau visiškai ignoruoja bet kokias taisykles ir kartoja pavojingus pažeidimus. Kai sumos pasiekia dešimtis tūkstančių litų, pasak I.Karalienės, dažnas visiškai nebesitiki jų sumokėti. "Naujos baudos skolininkų nebegąsdina, nes jiems jau nebesvarbu, ar viena bus mažiau, ar daugiau", - pridūrė pašnekovė.

Drastiška, bet efektyvu

Tai, kad Lietuvoje baudų surinkimo sistema šlubuoja, pripažįsta tiek jas skiriantys policijos pareigūnai ir teismai, tiek baudų išieškojimu užsiimantys antstoliai. Dėl neefektyvios įstatymų bazės valstybė kasmet netenka keliasdešimties milijonų litų.

Specialistai pripažįsta, kad šią problemą galima bandyti spręsti naudojantis kitų šalių praktika. Užsienyje baudų nesusimokėję KET pažeidėjai susiduria su dideliais sunkumais. "Valstybės, griežtai žiūrinčios į baudų nemokančius vairuotojus, taiko vadinamąjį apsunkintos buities principą, dėl kurio skolininkams gerokai apkarsta kasdieniai rūpesčiai. Jei neklystu, Latvijoje skolų turintys gyventojai negali gauti santuokos liudijimo ar paskolos iš banko. Dar griežtesnes sankcijas taiko Moldovos valdžia. Ji piktybiškiems skolininkams tam tikrą laikotarpį draudžia išvykti iš šalies. Tai išties efektyvu, nors ir drastiška. Lietuvos valdžios atstovai kol kas garsiai nekalba apie panašią praktiką, nors, neabejoju, įteisinus tam tikrus apribojimus baudų surinkimas Lietuvoje tikrai pagerėtų, o valstybės ižde atsirastų papildomų milijonų", - dėstė I.Karalienė.

Sprendimas pasitvirtino

Kaimynai latviai skolų valstybei nemokantiems vairuotojams "uždėjo apynasrį", todėl baudų surinkimas už KET pažeidimus šoktelėjo iki 94 procentų. Tai vienas geriausių rodiklių Europoje. Pasak Latvijos transporto priemonių sertifikavimo ir kontrolės inspekcijos viršininko Janio Liepinio, baudų administravimas buvo patikėtas techninių apžiūrų centrams ir pinigų surinkimo problemos beveik neliko. Dabar šie centrai naudojasi tam tikra administracinių teisės pažeidimų registro dalimi ir mato, ar automobilio techninės apžiūros atlikti atvykęs žmogus nėra skolingas valstybei.

Mašinos patikra nepradedama tol, kol vairuotojas nesumoka skolos. Kadangi Latvijoje visų senesnių nei trejų metų automobilių techninę apžiūrą privaloma atlikti kasmet, legaliai važinėti gali tik tie vairuotojai, kurie būna susimokėję paskirtas baudas.

Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos "Transeksta" direktorius Gintautas Šlėderis LŽ patvirtino, kad panašią metodiką būtų galima taikyti ir Lietuvoje. "Technologinė bazė ir informacinė sistema yra, reikia tik politinės galios nepalikti piktybiškai nemokančiųjų baudų likimo valiai", - sakė G.Šlėderis. Jo manymu, pakeitus kai kuriuos teisės aktus ir suteikus techninių apžiūrų centrams atitinkamus įgaliojimus, surinkti baudų pinigus Lietuvoje sektųsi kur kas geriau.

Reikia tobulinti sistemą

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas nesiryžo prognozuoti, ar pritaikius latvišką pavyzdį Lietuvoje vairuotojai noriau mokėtų baudas. Tačiau pareigūnas sutinka, kad lietuviškas baudų surinkimo modelis nėra tobulas, o skolininkai turi galimybę išsisukti. "Keisti sistemą tikrai reikia, nes šiandien ji ne itin veiksminga. Piktybiškai baudų nemokantys vairuotojai tai žino ir naudojasi tuo. Ši problema senoka. Keisti teisės aktus - ne policijos kompetencija, tačiau finansų ekspertai galėtų sukurti racionalesnį baudų surinkimo mechanizmą. Sunku pasakyti, ar latviškas pavyzdys mums tiktų, bet pati idėja, manau, nėra bloga. Svarbiausia, kad įdiegus naujovę kelių chuliganai suvoktų, jog nesumokėję jiems paskirtų baudų susidurs su aibe kitų sunkumų", - kalbėjo D.Šalomskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"