TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Kelių erelio" priesaika prezidentūroje

2010 03 09 0:00
Prezidentė D.Grybauskaitė I.Jarukaitį skyrė LVAT teisėju, nepaisydama devynių administracinių teisės pažeidimų.
Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė "kelių erelio" titulo nusipelniusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjo Irmanto Jarukaičio priesaiką.

Per pastaruosius šešerius metus pasiekęs rekordą - padaręs net devynis administracinius teisės pažeidimus, dvi galiojančias administracines nuobaudas turintis 37 metų teisininkas prieš skiriant jį teisėju sulaukė kritikos Teisėjų taryboje. Tarybos nariai suabejojo, ar tiek daug pažeidimų padaręs, iš jų penkis už greičio viršijimą, bei turintis dvi galiojančias nuobaudas I.Jarukaitis gali būti skiriamas į aukščiausios instancijos administracinį teismą.

I.Jarukaitis per kelerius metus sugebėjo tiek kartų viršyti greitį, kiek nesugebėjo visas Lietuvos teisėjų korpusas. Teisėjų taryba 2009 metais yra gavusi informacijos vos apie vieno teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą dėl greičio viršijimo.

Valdininkas tapo teisėju

Socialinių mokslų daktaras I.Jarukaitis iki šiol teisėju nėra dirbęs. 1997 metais Vilniaus universitete baigęs Teisės fakultetą jis pradėjo dirbti vyriausiuoju specialistu Europos teisės departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o nuo 2002 metų vadovauja Žmogaus teisių ir tarptautinės teisės skyriui bei dirba Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vienos katedrų asistentu, yra viso labo tik lektorius.

I.Jarukaitis į teisėjus pateko pasinaudojęs mokslininkams skirta galimybe be konkurso pretenduoti į teisėjus. Tai antras kartas, kai niekada teisėju, advokatu ar prokuroru nedirbęs asmuo iškart tapo LVAT teisėju. 2008 metais tuometis prezidentas Valdas Adamkus LVAT teisėja paskyrė socialinių mokslų daktarę Skirgailę Žalimienę, kuri Vilniaus universitete dėstė Europos Sąjungos (ES) materialinę teisę ir dirbo Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotoja. Spėjama, kad valdininkų S.Žalimienės ir I.Jarukaičio karjerai įtakos turėjo jos vyro, konservatorių veikėjo teisės daktaro Dainiaus Žalimo, aktyvumas ir užkulisinė veikla prezidentūroje bei kituose valdžios kabinetuose.

ES teisės žinovas

"Skirdama Vyriausiojo administracinio teismo teisėju žmogų, neturintį teisėjo patirties, bet didelį teisės specialistą ir ES teisės žinovą, siekiu atnaujinti mūsų teismus, pakeisti požiūrį į teismo darbą ir čia priimamus sprendimus", - vakar patetiškai kalbėjo prezidentė D.Grybauskaitė, priimdama I.Jarukaičio priesaiką.

Pasak prezidentės, LVAT - vienas aukščiausiųjų teismų, sprendžiančių sudėtingiausias ir svarbiausias bylas tarp žmogaus ir valstybės, todėl šiandien teismų sistemai yra reikalingi jauni, iniciatyvūs, kompetentingi ES teisės žinovai, teisingumo ieškančiam žmogui gebantys atrasti reikalingą netradicinį, bet kartu išmintingą požiūrį į įstatymą.

Laikinai LVAT pirmininko pareigas einantis Ričardas Piličiauskas anksčiau yra sakęs, kad bylų, kuriose reikia tiesiogiai taikyti ES teisę, pastaruoju metu padaugėjo trečdaliu, o sudėtingų bylų, susijusių su ES teise, praėjusiais metais buvo 87-ios.

Keis Konstituciją?

Prezidentės pasirinkta I.Jarukaičio kandidatūra jau sulaukė neigiamos visuomenės ir Seimo reakcijos. Parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Konstantas Ramelis parengė Teismų įstatymo pataisą, kad į aukščiausio rango teisėjus be konkurencijos negalėtų pretenduoti žmonės, "eksternu apsigynę su teisėjo darbu nieko bendra neturinčias disertacijas ir keletą metų padirbėję ketvirčiu ar puse etato lektoriais", kaip "didelis teisės specialistas" I.Jarukaitis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras mano, kad reikėtų keisti Konstituciją toje vietoje, kur kalbama apie aukščiausios instancijos teismų teisėjų skyrimą.

"LVAT teisėjai dabar yra vienasmeniškai skiriami valstybės vadovų, - paaiškino S.Šedbaras. - O aš manau, kad šito teismo, kuris priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus, teisėjai turėtų taip pat būti legitimuojami ir Seimo, ir tautos atstovybės. Panašiai, kaip Aukščiausiojo Teismo ar apeliacinio teismo teisėjai skiriami Seimo arba jam pritarus. Vien valstybės vadovo nuomonės neturėtų pakakti. Reikia keisti Konstituciją, ir manau, kad tai įmanoma. Teisėjų skyrimas - ne politinis, o teisinis klausimas, jam daug kas pritartų, kadangi LVAT teisėjas turi labai dideles teises."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"