TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kembridžas, Teksasas, Vilnius

2013 10 29 6:00
Nemažą vadovo patirtį turintis prof. E.Juzeliūnas, prioritetu pasirinkęs mokslinį tiriamąjį darbą, į savo projektus sugebėjo pritraukti pasaulinius lyderius. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tokiu maršrutu dažniausiai driekiasi prof. Eimučio Juzeliūno darbo kelionės pastaraisiais metais. Lietuvos mokslininkas vadovauja jau antram Europos Komisijos (EK) finansuojamam projektui, skirtam naujų medžiagų paieškai alternatyviai energetikai ir įgyvendinamam Teksaso (JAV) bei Kembridžo (Jungtinė Karalystė) universitetuose.

Su Kembridžo universitetu Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius habil dr. E.Juzeliūnas pradėjo bendradarbiauti nuo 2009 metų, kai laimėjo EK finansavimą pirmam projektui silicio elektrocheminio modifikavimo saulės energetikai srityje. Penkiasdešimt penkerių metų mokslininkas yra dirbęs Pensilvanijos ir Vanderbilto universitetuose JAV, Vokietijos tyrimų centre DECHEMA ir aukštųjų technologijų kompanijoje "FIT Messtechnik GmbH". Ten įgyvendintiems projektams finansavimas laimėtas taip pat įveikus didžiulę tarptautinę konkurenciją. Vis dėlto prof. E.Juzeliūnas niekada nenorėjo pasilikti užsienyje, o svetur įgytą patirtį tikisi panaudoti Lietuvoje. Pavyzdžiui, FTMC Chemijos institute įdiegti naujas tyrimų kryptis. Joms buvo skirtas ir mokslininko pranešimas "Silicio elektrochemija energijos taikymams", skaitytas neseniai Vilniuje vykusioje tarptautinėje chemijos konferencijoje.

Mokslas ir vadyba

Prof. E.Juzeliūnas beveik devynerius metus vadovavo Chemijos institutui. Trečią kadenciją eidamas direktoriaus pareigas, 2008 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas prioritetu pasirinko mokslinį tiriamąjį darbą. Kai 2010 metais Chemijos institutas buvo reorganizuotas į FTMC padalinį, mokslininkas jau bendradarbiavo su Kembridžo universitetu. Labai pravertė ir sukaupta tyrimų organizavimo patirtis, kai dirbo Chemijos instituto direktoriaus pavaduotoju ir direktoriumi, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencijos pirmininko pavaduotoju ir pirmininku.

"Administracinis darbas atima vis dėlto daug laiko ir tikrai neprisideda prie mokslininko kvalifikacijos, - sakė prof. E.Juzeliūnas. - Norėjau pasitobulinti pasauliniame centre. Toks yra Kembridžas, vienas geriausių pasaulyje universitetų, o tyrėjai, su kuriais dirbu, - savo srities pasauliniai lyderiai. Dvejus metus įgyvendinome projektą iš saulės energetikos srities, tiksliau, iš silicio elektrochemijos. Tyrėme, kaip būtų galima padidinti saulės elementų našumą. Kai ką patentavome, o vėliau ir komercializavome per vieną Brazilijos įmonę. Saulės energetika pastaruoju metu labai sparčiai plėtojama, ir mūsų darbai nėra tik mokslinės publikacijos, bet ir patentai, uždirbami pinigai. Dabar Europoje įsibėgėjančios programos 'Horizontas 2020" tikslas suteikti mokslui daugiau verslumo, kad jis duotų konkrečios naudos. Jei dominuoja akademiškumas kaip kai kurių mokslo institutų Lietuvoje, kyla klausimas, kuo skiriamės nuo universitetų, nes iš esmės atliekame jų funkcijas. Valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtų finansuoti vien fundamentinius tyrimus. Juo labiau kad kartais jie tik vadinami fundamentiniais, nes niekur netaikomi, o tikras fundamentalumas dar abejotinas."

"Lamborghini" kieme

2012 metais grįžęs į Lietuvą, prof. E.Juzeliūnas kartu su Kembridžo ir Teksaso universitetų mokslininkais laimėjo antrą projektą, finansuojamą EK pagal vieną pažangiausių Marie Curie programą. Ji apima mokslinius tyrimus ir vadinamosiose trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, Australijoje, JAV, kad ten įgyta nauja kompetencija tyrėjai galėtų praturtinti Europą.

"Dažnai vykstu į Ameriką, tačiau dabar jau baigiame viską, ką norėjome sužinoti ir atlikti Teksaso universitete. Toliau tęsiame darbus Kembridže. Tokį, sakyčiau, mokslo verslo projektą galima palyginti su laboratorija, išbarstyta po įvairias pasaulio valstybes, ir jį valdyti, generuoti idėjas, viską organizuoti, suderinti, nėra lengva", - pripažino projektui vadovaujantis Lietuvos mokslininkas, Kembridžo universitete einantis vizituojančio profesoriaus pareigas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) absolventų diplomų įteikimo šventėje prof. E.Juzeliūnas su žmona Katerina ir sūnumis: iš kairės Laimis, VU Fizikos fakulteto IV kurso studentas, ir Povilas, VU MIF absolventas. /Asmeninio archyvo nuotraukos

Įgyvendinamo projekto nauda akivaizdi visiems dalyviams. Sėkmės atveju jis atvers naujas kryptis, pasak prof. E.Juzeliūno, ir FTMC Chemijos institutui, kuriame daugelis kol kas dirba tradicinėse ir stagnacija gresiančiose srityse, nors už ES pinigus, ypač pastaraisiais metais, pripirkta nemažai modernios įrangos.

"Kartais juokauju, kad nuperka "Lamborghini" , tačiau nežino, kur važiuoti, tad važinėja po kiemą. Negana to, tam "Lamborghini" trūksta pinigų tepalui ir benzinui, - apgailestavo mokslininkas. - Kai tokia padėtis, būtina formuluoti naujas kryptis, mėginti kurti naujus dalykus. Juo labiau kad yra dar žmonių, ateina šiek tiek jaunų - galima dirbti. Svarbiausia, kad čia galima pasiūlyti naujų mokslinių tyrimų, kurie duos rezultatų ateityje."

Kadaise Chemijos institutas, kaip pasakojo prof. E.Juzeliūnas, buvo pirmaujantis galvanotechnikos srityje visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje ir Rytų bloko šalyse. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, turimų technologijų pagrindu prisikūrė privačių įmonių, o ką daryti likučiui?! Tada svarstyta, kad viena tyrimų sričių galėtų būti metalo korozija, sunaikinanti maždaug 3-4 proc. BVP bet kurioje valstybėje bet kokiomis sąlygomis. Prof. E.Juzeliūno įkurtas metalo korozijos tyrimų skyrius išplėtojo darbus, tačiau tokia iniciatyva buvo gera tik tuo metu. Vėliau suprasta, kad tyrimai jau atgyvenę ir daugiau nieko naujo nebus galima sukurti. Reikia iš esmės naujų krypčių. Tokia galėjo būti silicio elektrochemija.

Išplaukus į tarptautinius vandenis

"Kiekvienas mokslininkas, jei mato perspektyvą, galvoja, ieško, domisi, ką galėtų naujo nuveikti ir kuo daugiau pasiekti savo srityje. Labai svarbu ir partneriai. Tačiau pasaulinius lyderius reikia sudominti savo kompetencija, moksline informacija ir kūryba, nes pagrindinis tikslas yra sukurti ką nors nauja, patentuoti ar bent publikuoti, - pabrėžė tarptautinių projektų vadovas. - Tuo momentu, kai pradedame, turime būti pirmi, nes jei būsime antri - negalėsime patentuoti. Pavyzdžiui, mūsų grupės Kembridžo universitete sukurtą silicio elektrochemijos koncepciją saulės energetikai jau kartoja, lipa ant kulnų, truputį kitaip modifikuodami, kinai, o amerikiečiai įgyvendino mūsų atsisakytus kaip neperspektyvius projekto aspektus ir dabar tą koncepciją plėtoja toliau."

Skaitant pranešimą neseniai vykusioje tarptautinėje chemijos konferencijoje Vilniuje.

Tokių individualių projektų vykdytojų nedažnai atsiranda iš Lietuvos. Vienas dalykas, pasak prof. E.Juzeliūno, tūnoti užsidarius tarp savų ir visai kas kita - išplaukti į tarptautinius vandenis. Žinoma, tai nelengva ir šiek tiek rizikinga, bet kiekvienas pasirenka, kas jam patinka. Kokių savybių reikia tokiems sprendimams? Jos išsiugdomos ne iš karto. Prof. E.Juzeliūno pirmieji projektai, finansuoti iš Alexanderio von Humboldto fondo, buvo įgyvendinami Vokietijoje. Dvejus metus mokslininkas su šeima gyveno Frankfurte. Vėliau du projektus įgyvendino Amerikoje. Iš viso susidarytų beveik dešimt tokių tarptautinių projektų. Pernai mokslininkas buvo įvertintas prestižiniu "Pasaulio lietuvio" apdovanojimu.

"Tarptautiškumas man visada buvo aktualus. Manau, kad daug kam jis turėtų būti viena didžiausių vertybių, - kalbėjo tyrėjas, laisvai bendraujantis anglų, vokiečių, rusų kalbomis. - Labai gerai suprantu tuos, kurie išvyksta dirbti į užsienį. Jie iš tikrųjų ieško įvertinimo, aktualių sričių, nori būti išgirsti, ką nors daugiau nuveikti. Per konferencijas dažnai sutinku tokių žmonių. Tačiau pats niekada nenorėjau išvykti visam laikui. Norėjau pasitobulinti ir pasitobulinęs ką nors nauja, įdomaus sukurti. Jaučiau šiokią tokią stagnaciją, o Kembridžas įkvėpė. Ten kasdien kokie nors seminarai, diskusijos, pasaulinio garso svečiai, galų gale devynios dešimtys Nobelio premijos laureatų per visą istoriją, kai Lietuvoje - nė vieno. Vien Kembridžo universiteto metinis operacinis biudžetas yra apie 5 mlrd. litų. Jis prilygsta visos Lietuvos švietimo sistemos, įskaitant ir aukštąjį mokslą, biudžeto išlaidoms. Ten kitas mastas, kita kultūra, ir tai skatina veikti. Vis dėlto Lietuvoje turiu labai geras sąlygas, ir darbą, ir pragyvenimą, aukštesnį nei vidurkis, ir šeimą, kuriai gerai sekasi, todėl išvažiuoti nėra jokios prasmės."

Mokslininko žmona Katerina Juzeliūnienė dirba gydytoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centre Vilniuje. Sūnus Povilas studijuoja informatikos magistrantūrą Kopenhagos universitete Danijoje. Kitas sūnus, Laimis, baigė fizikos studijas Vilniaus universitete ir dabar atlieka podiplominę stažuotę sostinėje įsikūrusiame "Barclays" informacinių technologijų centre. Prof. E.Juzeliūnas įsitikinęs, kad Lietuvoje taip pat galima daug padaryti. Pavyzdžiui, FTMC suburta grupė iš kvalifikuotų žmonių jau atlieka įdomius tyrimus ir yra pajėgi kai ką naujo sukurti. Kita vertus, tarptautinių projektų su Kembridžo universitetu gali būti ir daugiau, jei pavyks tai, kas suplanuota.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"