TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kepenų vėžys: mitai ir tikrovė

2010 06 23 0:00
Vladimiras Kačanovas su dukra ir žmona Tatjana.
Šeimos archyvo nuotrauka

Lietuvos gyventojų žinios apie kepenų vėžį labai kuklios: vyrauja klaidinga nuomonė, kad kepenų vėžys - besaikio alkoholio vartojimo pasekmė. Tačiau naujausiais tyrimais nustatyta, kad kepenų vėžį dažnai sukelia hepatitų B ir C komplikacijos. O hepatitą C ir B galima "pasigauti" kad ir odontologo kėdėje ar grožio salone darant manikiūrą.

Pasaulyje kepenų vėžys - šeštas pagal dažnumą tarp onkologinių susirgimų, trečia dažniausia mirties nuo vėžio priežastis. Kasmet pasaulyje pirminiu kepenų vėžiu suserga apie 700 tūkst. gyventojų. Jis labiausiai paplitęs besivystančiose Azijos, Afrikos šalyse, kur sergamumas šia vėžio forma 6-7 kartus didesnis nei Europoje. Tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebėta, jog išsivysčiusiose Vakarų šalyse sergamumas pirminiu kepenų vėžiu padidėjo 2-3 kartus. Lietuvoje sergamumas panašus kaip ir Europoje: pirminiu kepenų vėžiu kasmet suserga 110-170 žmonių.

Civilizuotose šalyse apie 50-70 proc. visų vėžio atvejų priežastis - C virusinis hepatitas, o Azijoje ir Afrikoje - 70 proc. pirminio kepenų vėžio atvejų priežastimi nustatomas B hepatitas. Iš esmės 80 proc. visų pirminio kepenų vėžio atvejų pasaulyje sukelia virusinis hepatitas, taigi tik dėl 10 proc. atvejų kaltas alkoholio vartojimas. Visos šios priežastys sukelia kepenų cirozę. Tik 10 proc. atvejų pirminis kepenų vėžys vystosi cirozės nepažeistose kepenyse. Esant C hepatito sukeltai cirozei pirminio kepenų vėžio išsivystymo rizika yra didžiulė: suserga po 5 proc. kasmet, t. y. per 10 metų rizika susirgti kepenų vėžiu siekia 50 procentų.

Statistiniai duomenys rodo, kad pirminiu kepenų vėžiu dažniau serga vyrai negu moterys. 2008 metais pirminiu kepenų vėžiu Lietuvoje susirgo 61 vyras ir 50 moterų. Mokslininkai mano, kad tarp vyrų ir moterų yra tam tikrų genetiškai determinuotų lėtinio kepenų uždegimo skirtumų.

Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Onkologijos skyriaus vadovės onkologės chemoterapeutės Rasos Jančiauskienės, pirminis kepenų vėžys beveik visada vystosi cirozės pažeistose kepenyse, todėl šiuos pacientus dažnai vargina būtent cirozės simptomai. Paties vėžio užuomazgas cirozės fone įtarti nėra lengva. Tačiau kur kas svarbiau žinoti būdus, kaip išvengti cirozės ir drauge vėžio. Vienas veiksmingiausių būdų - pasiskiepyti. Šiandien beveik visi kūdikiai nemokamai skiepijami nuo hepatito B. Būtinai nuo hepatito B turėtų pasiskiepyti medikai ir visi, kurie turi kontaktų su krauju (chirurgai, odontologai, bendros praktikos slaugytojos ir t. t.). "Lietuvoje medikams skiepytis nuo hepatito B kol kas nėra privaloma, - teigia R.Jančiauskienė. - Todėl neretai nuo pacientų užsikrėtę B ar C virusiniu hepatitu medikai tebedirba gydomąjį darbą ir, deja, toliau platina šiuos itin grėsmingus virusus. Atsargiems reikėtų būti darantis tatuiruotes, naudojantis grožio salonų paslaugomis. Netgi manikiūro procedūra gali baigtis liūdnai, jei įrankiai bus nepakankamai sterilizuoti."

Klastinga liga aukų nesirenka

Sakoma, kad liga visada ateina ne laiku. Kepenų vėžys apverčia ne tik susirgusiojo gyvenimą - jo artimieji taip pat turi išmokti gyventi naujomis sąlygomis. Pasak medikų, pacientai, išgirdę kepenų vėžio diagnozę, reaguoja labai skirtingai: vieni susitaiko su likimu ir nuleidžia rankas, kiti kovoja už kiekvieną gyvenimo valandą. Paprastai užsispyrusieji ir valingieji laimi daugiau. Kaip vieną pavyzdžių medikai prisimena Vladimirą Kačanovą - pacientą, kuriam buvo diagnozuotas piktybinis navikas kepenyse. Gydytojų prognozės teigė, kad vyrui liko gyventi 2 mėnesiai, tačiau Vladimiras dėl savo atkaklumo, šeimos ir bičiulių palaikymo dar gyveno daugiau negu 2 metus. Kaip pasakoja Vladimiro žmoną Tatjana, jos vyras net ir sirgdamas mirtina liga iki paskutinės dienos dirbo, keliavo ir rūpinosi šeima, tikėjo, kad pavyks pasveikti. Ir nors liga užklupo netikėtai, begalinis noras gyventi padarė stebuklą, nustebinusį medikus.

Visą gyvenimą dirbęs vadovaujamą darbą Kauno radijo gamykloje, Vladimiras buvo mylintis trijų vaikų tėvas, puikus vyras ir geraširdis bičiulis. Jis gyveno sveikai, buvo sveiko gyvenimo būdo propaguotojas ir, nors tai nebūdinga vyrams, nuolat tikrindavosi sveikatą. Tačiau vieną dieną savijauta ėmė blogėti: dingo apetitas, nuolat vargino silpnumas, pradėjo kristi kūno svoris. Atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad kraujyje labai mažas hemoglobino ir trombocitų kiekis. Nuodugnus kraujo tyrimas atskleidė šokiruojamą diagnozę - kepenų vėžys. Prieš daugelį metų operacijos metu Vladimirui buvo perpiltas hepatitu C užkrėstas kraujas, ilgainiui tai komplikavosi į kepenų vėžį. Medikai akimirksniu sugriovė mitą, kad kepenų vėžys - užkietėjusių alkoholikų liga. Vladimiras niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, sveikai maitinosi ir gyveno tvarkingai, jo kepenys buvo visiškai sveikos.

Skaudi žinia kaip perkūnas iš giedro dangaus driokstelėjo praėjus vos porai dienų po jubiliejaus - šešiasdeštmečio - paminėjimo. Iš prigimties stiprios dvasios, geležinės valios vyras nesutriko ir nenuleido rankų, kartu su žmona Tatjana ir vaikais nutarė kovoti su klastinga liga ir ją įveikti. "Jis labai mylėjo šeimą, labai norėjo gyventi, o tai padėjo daryti stebuklus, - pasakoja ponia Tatjana. - Nors nebūdamas medikas, Vladimiras greitai sužinojo viską apie kepenų vėžį ir jo gydymo galimybes. Jis susisiekdavo su Amerikos, Izraelio, Vokietijos ir kitų šalių klinikomis, kuriose buvo sėkmingai kovojama su šia liga."

Viltis ir atkaklumas daro stebuklus

Vladimiras rankų nenuleido, šalia jo visada buvo mylinti šeima ir pasišventę gydytojai. KMUK onkologas chemoterapeutas Audrius Ivanauskas ilgainiui tapo šeimos draugu - jo pagalbos ligonis sulaukdavo bet kuriuo metu, kai tik reikėdavo. Nuoširdus medikų palaikymas teikė stiprybės ir vilties. Tuo metu jau savo verslą turintis ir dažnai į Maskvą važinėjantis vyras susipažino su jaunu ir perspektyviu hepatologu Pavelu Bogomolovu. Prie Maskvos apskrities mokslinių tyrimų instituto jie kartu įkūrė hepatologijos skyrių, kuriam ir šiandien vadovauja daug savo srityje pasiekęs P.Bogamolovas. Pažintis buvo lemtinga ir Vladimiras pradėjo gydymą. Netrukus jis sužinojo, kad kad Krasnodare sėkmingai su kepenų vėžiu kovoja gydytoja Irina Davidenko. Daktarė sugebėjo pasiekti, kad jos krašte kepenų vėžiu sergantys pacientai būtų įtraukti į naujos kartos vaistų klinikinių tyrimų programą. Ligoniai, dalyvaujantys šioje programoje, gaudavo tinkamą gydymą. Vladimiras nuvažiavo į Krasnodarą, ten sužinojo viską apie tinkamus vaistus ir gydymą jais, bet negalėjo dalyvauti programoje, kadangi buvo kitos šalies pilietis. Lietuvoje tuo metu šie vaistai nebuvo registruoti ir gauti jų buvo neįmanoma. Bet tik ne Vladimirui - jo užsispyrimas vertė kalnus. "Tiek Lietuvoje, tiek Maskvoje gydytojai ir sveikatos valdininkai, matydami vyro atkalumą ir ryžtą pasveikti, negalėdavo neigiamai atsakyti į pagalbos prašymus, - pasakoja ponia Tatjana. - Maždaug po dviejų mėnesių Vladimiras gavo naujausios kartos vaistų, tinkamų kepenų vėžiui gydyti. Tai leido jam gyventi pilnavertį gyvenimą dar 8 mėnesius."

Paskutinis bandymas kabintis į gyvenimą buvo Vokietijoje atlikta Transarterinė chemoembolizacija (TACE). TACE - tai procedūra, kurios metu sutrikdomas naviko aprūpinimas krauju, tiesiai į naviką suleidžiami priešvėžiniai vaistai. Tokiu būdu didesnė vaistų koncentracija navike išlieka ilgesnį laikotarpį ir neleidžia piktybinėms vėžio ląstelėms daugintis. Tai stabilizavo naviko augimą, bet - sveikų ląstelių sąskaita. Ir kai procedūra buvo pakartota dar kartą, sveikų kepenų ląstelių liko visai nedaug.

Pasak Tatjanos, jos vyras vartodamas reikalingus medikamentus ir laikydamasis gydytojų rekomendacijų ne tik nebuvo našta kitiems - jis gyveno ir dirbo įprastinį darbą, dėl savo žinių ir patirties plėtojo verslą, kuris leido aprūpinti šeimą. Dirbo, keliavo, atostogavo ir svajojo. Viena jo svajonių buvo sulaukti tos dienos, kai dukra baigs mokyklą - ir sulaukė. Norėjo, kad dukrai pasisektų įstoti į Vilniaus universitetą - ir šis noras išsipildė. Dar norėjo pamatyti anūkus - deja, šito nespėjo...

"Niekas negalėjom net pagalvoti, kad vyro organizme tūno mieganti bomba - hepatitas C, kuris vėliau komplikuosis į kepenų vėžį, - apgailestauja ponia Tatjana. - Mūsų bėda ta, kad per vėlai buvo nustatyta diagnozė, per vėlai gavome reikalingų vaistų. Jeigu viskas būtų suspėta anksčiau, vyras būtų gyvenęs." Ji pabrėžia, kad gydytojų pastangos ir šiuolaikiniai medicinos pasiekimai daro stebuklus, bet tik tada, kai pats ligonis nenuleidžia rankų, tvirtai tiki, kad gali pasveikti ir turi tvirtą palaikymo komandą - šeimą, artimuosius ir draugus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"