Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Keršto šaukianti Lietuvos visuomenė – sovietmečio palikimas?

 
2017 03 20 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Po kiekvieno Lietuvą sukrėtusio nusikaltimo žmonės šaukiasi keršto: socialiniai tinklai, interneto komentarai ir televizijos laidos dūsta nuo reiškiamos neapykantos, virtualaus susidorojimo ir raginimų grąžinti mirties bausmę. Emocijos liejasi per kraštus, o tylūs balsai, kviečiantys nusiraminti ir blaiviai žvelgti į situaciją,  yra ignoruojami.

Specialistai tikina, kad tokia audringa reakcija – visuomenės bandymas nusimesti atsakomybę, mėginimas įrodyti, kad nusikaltėliai nėra mūsų sociumo dalis, mūsų kaimynai, draugai ar bendraklasiai. Reaguojame audringai ir neadekvačiai, nes kitaip reaguoti tiesiog nemokame. Tai rodo, kad žmonėms tokia informacija sukelia emocijas, kurių šaknys – pačiame žmoguje.

Visuomenė kratosi atsakomybės

Linas Slušnys: „Nenoriu liūdinti, bet manau, kad žiaurių nusikaltimų ateityje daugės. Dirbu tokioje sferoje ir matau – auginame agresyvius vaikus.“

Psichoterapeutas, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, kad neapykanta kitokiam, keršto troškimas ir aštrūs komentarai atsiranda iš nežinojimo. Visuomenė susidūrusi su trauminiu įvykiu, žiauru nusikaltimu ar veiksmu, kurio negali paaiškinti, instinktyviai siekia nuo to atsiriboti.

Linas Slušnys. Asmeninio albumo nuotrauka
Linas Slušnys. Asmeninio albumo nuotrauka

„Tai psichologinis žmogaus poreikis nusimesti atsakomybę, galvoti, kad esi geresnis ir to nepadarei. Dingsta kritinis mąstymas, emocijos ima viršų, nematome visumos ir užstringame ties vienu įvykiu“ , – sako L. Slušnys.

Visuomenės noras grąžinti mirties bausmę yra bandymas įrodyti sau ir kitiems, kad tai išspręstų nusikalstamumo problemą.

„Viešos egzekucijos poreikis teikia pasitenkinimą, kad mes kažką padarėme. Nenoriu liūdinti, bet manau, kad žiaurių nusikaltimų ateityje daugės. Dirbu tokioje sferoje ir matau – auginame agresyvius vaikus. Svarbu suprasti, kad nusikaltimų – mažėja, bet jie darosi žiauresni. Tai rodo, kad mes neturime sveikos visuomenės“, – pasakoja psichoterapeutas.

Viešojoje erdvėje girdimas reikalavimas grąžinti mirties bausmę, be kitų dalykų, yra ir nenoras žvelgti giliau. Visuomenė nenori suprasti ir įsigilinti į priežastis, kodėl atsitinka tai, kas atsitinka. Žmonės linkę „pasipudruoti“ ir perkelti kaltę konkretiems individams.

Emocinis bukumas – sovietinis palikimas

Esame emociškai buki ir nieko nedarome, kad tai pasikeistų. Emocinis bukumas nėra susijęs su išsilavinimu ar jo stygiumi. „Mes nemokame spręsti konfliktų, vengiame gilintis, nekreipiame dėmesio į skaudžius dalykus. Gyvename ir nedarome nieko, kad tai pasikeistų“, – įsitikinęs psichoterapeutas L. Slušnys.

Visuomenė Lietuvoje yra emociškai nejautri, nes sovietmečiu praradome didžiąją dalį išsilavinusių tautiečių. Tų, kurie turėjo gebėjimą kurti geresnius tarpusavio santykius, rūpintis savimi ir kitais.

„Daugybę metų gyvenome šalyje, kurioje svarbiausia buvo išgyventi. Niekas nekalbėjo apie emocijas, socialinius įgūdžius, atidumą, saugumą. Mes vis dar galvojame, kad kažkas kitas turi viskuo pasirūpinti, kitas turi būti kaltas. Po tokių įvykių visada sau sakau, kad jaučiuosi kaltas, nes kažko nepadariau, kažko nepasakiau“, – svarsto L. Slušnys.

Vladas Gaidys: „Spėčiau, kad nėra tokios šalies, kurioje žmonės nenorėtų mirties bausmės.“

Baimė – galingas jausmas

Sociologas Vladas Gaidys įsitikinęs, kad viešojoje erdvėje prasiveržęs pyktis – suprantamas, nes tai susiję su saugumu. „Poreikis būti saugiam yra vienas svarbiausių žmogaus troškimų. Visi žmonės į tai reaguoja aštriai. Tokios situacijos yra „perleidžiamos“ per save, svarstoma, kas būtų, jei tai nutiktų man arba artimam žmogui“, – sako sociologas.

Vladas Gaidys./ AlinosOžič nuotrauka
Vladas Gaidys./ AlinosOžič nuotrauka

Viešumoje prasiveržiančios emocijos yra noras izoliuoti, atkeršyti prasikaltusiems. Visuomenė nėra vienalytė, todėl mėgina atmesti tuos, kurie yra padarę nusikaltimą.

„Spėčiau, kad nėra tokios šalies, kurioje žmonės nenorėtų mirties bausmės. Racionalūs paaiškinimai, kodėl nereikia mirties bausmės, yra viena, bet apklausos rodo ką kitą. Lietuvoje mirties bausmės idėja neslopsta, taip buvo prieš 25 metus, taip yra ir dabar“, – pasakoja V. Gaidys.

Bausmių griežtinimas negelbsti

Mykolo Romerio universiteto docentas, kriminologas ir viktimologas Alfredas Kiškis sako, kad viešojoje erdvėje girdėdamas raginimus grąžinti mirties bausmę supranta, jog visuomenė nežino daugybės faktų. Pasak kriminologo, darydami nusikaltimus žmonės negalvoja apie bausmę, jie nesitiki, kad juos sučiups. Bausmių griežtinimas psichologiškai veikia trumpai.

Griežtinamos bausmės arba mirties bausmės grąžinimas, pasak kriminologo, nesprendžia nusikalstamumo problemų.

„Dalis žmonių, darančių nusikaltimus, nori viską gauti čia ir dabar. Tai, ką gauni dabar yra svarbiau, nei galimos pasekmės“, – aiškina A. Kiškis. Griežtinamos bausmės arba mirties bausmės grąžinimas, pasak kriminologo, nesprendžia nusikalstamumo problemų. Užkietėjusiems nusikaltėliams nėra labai svarbu, kokio dydžio yra bausmės.

Alfredas Kiškis./ MRUNI nuotrauka
Alfredas Kiškis./ MRUNI nuotrauka

Ilginamos ir griežtinamos bausmės nepakeičia žmonių, bet paverčia juos piktais ir kerštingais. Yra pastebėta, kad itin sugriežtinus bausmes vėliau pasipila nusikaltimų bumas. Iš įkalinimo įstaigų išėję nuteistieji, galimai, keršija visuomenei, kuri juos nubaudė. Kriminologas A. Kiškis įsitikinęs, kad problema yra ne mažos bausmės, o dėmesio žmonėms, ypatingai vaikams, trūkumas.

„Svarbu suprasti iš kur kyla poreikis nusikalsti, kodėl žmonėms stinga išsiauklėjimo, supratimo, kaip negalima elgtis“, – įsitikinęs A. Kiškis. Norėdami išspręsti visuomenės susipriešinimo, baimės ir pykčio problemas turėtume veikti kompleksiškai.

„Nusikalstamumo problemos sprendimas – ilgas darbas. Daug valdžių nuo to „atšoka“, nes greito rezultato niekada nebūna“, – sako kriminologas. Anot jo, agresyvi visuomenė – sovietmečio palikimas. Mes esame pratę auklėti ir būti auklėjami bausmėms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"