TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kertinius pertvarkos akmenis žadama gludinti

2015 03 25 6:00
Mokslininkų parengtas socialinis modelis jau kelia žiežirbas. LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia ketina iš esmės keisti socialinę sistemą: darbo santykius, pensijų ir motinystės, nedarbo išmokų mokėjimą. Prieš nemažą dalį revoliuciniais vadinamų siūlymų ir tai, kaip juos skubama paversti kūnu, šiaušiasi profesinės sąjungos.

Vakar Vyriausybei pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkų parengtas naujas socialinis modelis. Dokumente - priemonės didinti užimtumą, tobulinti darbo santykių reglamentavimą, siūlymai dėl socialinio draudimo sistemos tvarumo. Tikimasi, kad projektas jau gegužę pasieks Seimą.

Numato lengvesnį atleidimą

Ketinama reformuoti Darbo kodeksą. Raginama įtvirtinti daugiau darbo sutarčių rūšių - projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalijimosi.

Projekte siūloma palikti 40 valandų darbo savaitę, bet atsisakyti normuoto darbo dienos laiko, supaprastinti terminuotų darbo sutarčių sudarymą. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, žadama suteikti ilgesnes atostogas.

Minimalus atlyginimas galėtų būti mokamas tik žmonėms, dirbantiems nekvalifikuotą darbą, kuriam atlikti nereikia jokių specialių įgūdžių ar profesinių gebėjimų. Mokslininkai rekomenduoja, kad reguliuojant Lietuvos užimtumo politiką ir atsižvelgiant į tam tikrų grupių (ypač jaunimo ir priešpensinio amžiaus asmenų) didelį nedarbą, galėtų būti nustatyta diferencijuota minimali mėnesio alga šioms grupėms arba regionams, atskiroms ūkio šakoms. Raginama palengvinti darbuotojų atleidimą iš darbo. Norima, kad būtų sutrumpintas įspėjimo apie atleidimą terminas, o išeitinė išmoka sumažinta iki vieno mėnesio dydžio atlyginimo.

Įvestų „Sodros“ įmokų ribas

Socialinio modelio projekte - ir siūlymai, kuriais siekiama subalansuoti "Sodros" biudžeto išlaidas bei pajamas. Į socialinės apsaugos sistemą ir pensijų kaupimą žadama įtraukti savarankiškai dirbančius žmones. Raginama įvesti „Sodros“ įmokų ribas, išmokų dydį labiau susieti su įmokų dydžiu.

Norima keisti nedarbo išmokos dydžius. Siūloma padidinti išmoką pradiniu nedarbo laikotarpiu iki 50 proc. algos pirmus tris mėnesius ir mažinti ją neįsidarbinus ilgesnį laiką (iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai būtų nebemokama). Nedarbo išmoka būtų mokama asmenims, kurie turi 12 mėnesių darbo stažą per pastaruosius trejus metus (ne 18 mėnesių, kaip yra dabar). Taip pat siekiama nustatyti lankstesnius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimus. Pažymima, kad svarbu subalansuoti „Sodros“ biudžetą, o tai leistų užtikrinti stabilų rezervą būtiniausiems socialiniams poreikiams tenkinti krizės atveju ir kartu sudarytų galimybę išplėsti apdraustųjų būrį bei taip prisidėti prie skurdo mažinimo šalyje.

Sisteminis požiūris

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, dabartinė socialinė sistema neatitinka realijų, nesprendžia iškilusių klausimų. Todėl mokslininkų parengtas modelis taps pagrindu siekiant ją pertvarkyti. „Dokumentas guls ant mūsų stalo, nagrinėsime jį, tarsimės su socialiniais partneriais. Esame atviri pasiūlymams, nes siekiame, kad projektas atitiktų ir darbuotojų, ir darbdavių lūkesčius“, - tikino Vyriausybės vadovas.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, pirmąkart Lietuvoje pristatomas sisteminis požiūris į socialinę sistemą. „Atėjo diena, kai socialinėje politikoje reikia gesinti ne pavienius gaisrus, o sistemiškai formuoti ją visą“, - kalbėjo ministrė.

Pertvarkos gaires rengusios darbo grupės vadovas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Tomas Davulis tikisi, kad mokslininkų siūlymai taps kūnu, nes jie yra esminis socialinės pažangos ir šalies ekonominio konkurencingumo garantas. T. Davulis tvirtino, jog dauguma pateiktų Darbo kodekso nuostatų naudingos darbuotojams. Esą jomis užtikrinamos lygios galimybės, užkertamas kelias piktnaudžiauti, mat darbuotojų atstovai turėtų balsą stebėtojų tarybose.

Pablogintų darbuotojų padėtį

Tokie argumentai neįtikina profsąjungų atstovų. „Solidarumo“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės nuomone, ši pertvarka gerokai pablogintų darbuotojų padėtį ir paskatintų emigraciją. „Pagal siūlomas įdarbinimo formas nėra visiškai jokių saugumo garantijų“, - pabrėžė ji.

Anot K. Krupavičienės, tai labai svarbus dokumentas, todėl jį apsvarstyti reikia atsakingai, neskubant. "Solidarumo" pirmininkė nesutiko su A. Butkevičiumi, kuris tikisi jau po kelių mėnesių pertvarkos projektą perduoti Seimui.

Kritikos siūlomai pertvarkai negailėjo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas. Jo įsitikinimu, darbo santykius norima liberalizuoti darbuotojų sąskaita - atimant daugumą socialinių garantijų.

Neparuošė visuomenės

Darbdavių atstovai iš esmės pozityviai žvelgia į parengtą socialinį modelį. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys pabrėžė teigiamai vertinantis tai, kad modelis apima darbo santykius, „Sodros“, užimtumo klausimus. Artimiausiu metu darbdaviai ketina išsamiai apsvarstyti siūlymus. „Pirmas įspūdis toks, kad nėra ką labai kritikuoti", - sakė jis. G. Rainys priminė, jog dabartiniame Darbo kodekse maždaug pusė nuostatų yra kelių dešimtmečių senumo, tad lankstumo jame tikrai trūksta.

Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, seniai pribrendo laikas imtis visa apimančios darbo santykių ir socialinės srities pertvarkos. Jį pozityviai nuteikė socialinio modelio kompleksiškumas. „Tik bėda, kad socialinis modelis išniro iš nebūties. Iki šiol nelabai dėta pastangų paaiškinti, ko reikia Lietuvos darbo rinkai, kokie iššūkiai mūsų laukia, kas vyks su mūsų socialinės apsaugos sistema, kokios mūsų šalies konkurencingumo perspektyvos. To nepadarius ištrauktos priemonės iš karto priešiškai nuteikė samdomų darbuotojų interesams atstovaujančias organizacijas“, - pažymėjo G. Nausėda.

Jo nuomone, daugelis mokslininkų siūlymų yra logiški ir tarpusavyje suderinti. Pavyzdžiui, darbo santykių liberalizavimas - būdas intensyviau kurti naujas darbo vietas ir yra naudingas bedarbiams. Ekonomistas spėjo, kad siūlomas modelis gali būti įgyvendintas. Tačiau reikiamų įstatymų pakeitimams Seime neigiamos įtakos gali turėti artėjantys parlamento rinkimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"