Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kęstutis Mažeika: „Ligoninės – ne atliekų perdirbėjai“

 
„Manau, kad turėtų būti sudarytos tiesioginės sutartys su ligoninėmis ir šios turėtų atiduoti viską, ką sukaupia, sudeda į tam skirtus indus ir supakuoja į tam skirtas dėžes, atliekų tvarkytojams“, - Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

„Manau, kad ligoninės neturėtų užsiimti atliekų perdirbimo ar kenksmingų medžiagų neutralizavimo funkcijomis. Ligoninės turi gydyti pacientus – tai yra jų pirminė funkcija“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika (35 m.).

„Manau, kad turėtų būti sudarytos tiesioginės sutartys su ligoninėmis ir šios turėtų atiduoti viską, ką sukaupia, sudeda į tam skirtus indus ir supakuoja į tam skirtas dėžes, atliekų tvarkytojams“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

– Pagal išsilavinimą esate veterinarijos gydytojas. Kalbama apie vis didinamus medikų atlyginimus, o kaip yra su veterinarijos gydytojų darbo užmokesčiu?

– Veterinarijos gydytojai dirba privačiai arba valstybinėse įmonėse. Kalbant apie tuos, kurie dirba valstybinėse veterinarijos tarnybose, galiu pasakyti, kad vaizdas tikrai liūdina. Aišku, jie nedirba tiesiogiai su gyvūnais. Tie, kurie dirba privačiai su smulkiais gyvūnais, daugiau didžiuosiuose miestuose, didelėse klinikose, gyvena iš tikrųjų neblogai. Bet regionuose veterinarijos gydytojai, kurie aptarnauja kaimo kontingentą su stambiais gyvuliais, galima sakyti, laviruota ant žemesnio nei vidutinis atlyginimas ribos, nors jų darbas sunkus, krūviai dideli. Palyginus su užsieniu, situacija lygiai tokia pati kaip ir su medicina, kiek Lietuvoje uždirba, kad ir vidutinio lygio šeimos gydytojas ar specialistas ir kiek uždirba užsienyje – Anglijoje, Vokietijoje ar Norvegijoje. Situacija panaši ir veterinarijoje.

– Kilusi panika dėl afrikinio kiaulių maro: sunaikintos tonos kiaulių ir pakastos Jonavos rajono gyventojams panosėje. Šie baiminasi dėl galimos žalos jų bei šeimos narių sveikatai.

– Galiu nuraminti, kad grėsmių sveikatai neturėtų būti. Buvau ten nuvykęs ir susitikęs su vietiniais gyventojais. Netgi veterinarijos specialistai važinėjo su seniūne ir nuramino, kad tikrai jokių grėsmių nėra. Buvo atvažiavusi geologijos tarnyba ir įvertino gruntą. Tai yra molis, itin kietas dirvožemis, kur viskas užkasama praktiškai kaip į uždarą indą. Atvažiavau specialiai įvertinti, pasižiūrėti – apačioje netgi vandens nebuvo, vadinasi, nėra jokių vandens gyslų. Manau, kad žmonėms, kurie ten gyvena pusės ar beveik kilometro spinduliu, užsikrėsti per vandenį jokių grėsmių nėra.

– Ar jau teko susipažinti su medicininių atliekų šalinimo sistema? Kaip vertinate situaciją?

– Buvau nuvykęs ir į pavojingų atliekų deginimo gamyklą „Toksiką“. Kiek žinau, su ligoninėmis yra sudarytos atliekų utilizavimo sutarys. Bet ir gydymo įstaigos turi įsigijusios autoklavus ir atlieka tam tikras procedūras, neutralizuoja pavojingas atliekas, o paskui gali jas sumesti į bendrus konteinerius. Tai, manau, yra ydinga. Ligoninės neturėtų užsiimti atliekų perdirbėjų ar kenksmingų medžiagų neutralizavimo funkcijomis. Jos turi gydyti pacientus – tai yra jų pirminė funkcija. Vėlgi reikia patalpų, kvalifikuoto personalo, nes su pavojingomis atliekomis ar skysčiais negalima elgtis neatsakingai. Turime įmonę, kuri tam ir buvo pastatyta, jog neutralizuotų pavojingas medžiagas, tad jos paslaugomis ir reikia naudotis.

– Norite nuo ligoninės pečių nuimti su atliekomis susijusius rūpesčius?

– Tikrai taip. Manau, kad turėtų būti sudarytos tiesioginės sutartys su ligoninėmis ir šios turėtų atiduoti viską, ką sukaupia, sudeda į tam skirtus indus ir supakuoja į tam skirtas dėžes, atliekų tvarkytojams. Kiek man teko kalbėti su savo apygardos ligoninių vadovais, jie teigė, kad autoklavo turėjimas, atskirų patalpų įrengimas, atliekų surūšiavimas yra perteklinis darbas. Jie tikrai iš to nieko neišlošia. Dar pasitarsime su aplinkos ministru, gal per Nacionalinę sveikatos tarybą kelsime klausimą, kad gydymo įstaigų neapkrautume papildomais darbais. Juk didžiose ligoninėse ir taip trūksta ploto.

– Kanalizacijos jau kemšasi nuo sauskelnių. Ką jau kalbėti apie švirkštus, kurie mėtosi kur papuola. Kaip tvarkytis su tokiomis atliekomis?

– Lygiai taip pat – į „Toksiką“. Sauskelnės yra problema ir mūsų sąvartynuose. Ką mes norime išspręsti ir pasiekti būtent iš ligoninių pusės, kad švirkštai ir sauskelnės, kur gali būti pavojingo užkrato, turėtų keliauti į tą pačią „Toksiką“ ir ten būti utilizuojamos. Tai neturi būti finansinė našta tai pačiai gydymo įstaigai. Jeigu nesutvarkysime sistemos teisingai ir atlieka bus išmesta nesaugiai ir ne toje vietoje, galbūt kas nors užsikrės ir sveikatai bus padaryta didžiulė žala.

– Ką daryti su embrionais – juos šalinti kaip medicinines atliekas ar laidoti?

– Man asmeniškai tai nėra pirštas, koja ar apendicitas. Esu daugiau konservatyvių pažiūrų žmogus ir man tai jau yra šiek tiek daugiau nei medicininė atlieka, tad ir su embrionais reikia elgtis pagarbiau.

– Būdamas jaunas politikas kaip vertinate dabar vykdomą alkoholio vartojimo bei prieinamumo mažinimo politiką?

– Aš pats esu iš regiono ir matau, kad kaimiškose vietovėse yra didžiulė alkoholizmo problema. Kalbu ir su verslininkais, ir su ūkininkais. Jie skundžiasi, kad negali susirasti normalaus darbuotojo. Kasdieną yra priversti kovoti su girtaujančiais pavaldiniais, kurių negali atleisti iš darbo, nes nebus galimybės pasisamdyti kitų. Tokiu ratu sukasi ir kankinasi tas pats verslas, jau nekalbant apie pačių žmonių sveikatos būklę. Kai važiuoji per kaimą, prie parduotuvių pamatai, kad tikrai būriuojasi alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Deja, jų kontingentas jaunėja. Jeigu seniau matydavome žmones per penkiasdešimt, tai dabar – nuo trisdešimt ar dvidešimt kelerių jau turi didelį polinkį alkoholizmui. Tai kelia nerimą ir manau, kad siūlomos priemonės padės su tuo kovoti.

Dosjė

Gimė 1982 m. balandžio 28 d. Marijampolėje.

Išsilavinimas: Lietuvos veterinarijos akademija (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija), veterinarijos gydytojas. 2013 m. žemės ūkio mokslų daktaras.

Darbo patirtis: 2013–2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Užkrečiamųjų ligų katedra (dabar – Veterinarinės patobiologijos katedra), lektorius.

2006–2016 m. Lietuvos veterinarijos akademijos (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija) Karjeros centro vadovas.

Politinė karjera: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. 2015–2016 m. Marijampolės savivaldybės tarybos narys.

Nuo 2008 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Marijampolės skyriaus pirmininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"