Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Ketina susitarti dėl baltarusiškos elektros boikoto

 
2017 01 22 9:39
Greta Lietuvos sienos kyla Astravo AE. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvos politinės partijos svarsto paskelbti susitarimą, kuriuo įsipareigotų nepirkti elektros iš Baltarusijos atominės elektrinės, statomos netoli Lietuvos sienos.

Tokią iniciatyvą ketvirtadienį partijų atstovams pristatė užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius. Opozicijos politikai žada prisijungti, bet kartu pabrėžia, jog be kaimyninių šalių paramos nacionalinis susitarimas daug naudos neduos.

Susitikime dalyvavęs ministro partijos kolega Gediminas Kirkilas sako, ši iniciatyva partijoje nebuvo svarstyta, bet neabejojo, jog jai bus pritarta.

„Nors konkrečiai dar nesvarstėme, manau, kad taip“, – BNS sakė G.Kirkilas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) palaiko iniciatyvą. Ji, partijos atstovų teigimu, atitinka ir „valstiečių“ programą.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sveikina Vyriausybės ryžtą įgyvendinti mūsų rinkėjams duotus pažadus ir aukščiausiu lygmeniu nustatyti įpareigojimą nepirkti elektros iš nesaugios elektrinės“ – BNS sakė parlamentaras Tomas Tomilinas.

Daug dėmesio Astravo elektrinei skyrę opoziciniai konservatoriai pernai prieš rinkimus Seimui pristatė 65 tūkst. piliečių parašų, palaikančių jų parengtą įstatymo projektą, kuris uždraustų Lietuvoje parduoti Astravo atominėje elektrinėje pagamintą elektrą ir neleistų šiai elektrinei naudotis Lietuvos elektros energetikos sistema. Šiuo metu siūlymas nagrinėjamas komitetuose.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad konservatoriai palaikytų partijų susitarimą. Jo teigimu, Vyriausybė šiuo atveju veikia pavėluotai.

„Man atrodo, šis klausimas yra tikrai nacionalinis ir bet koks susitarimas, kad mes labai vieningai matytumėme kelią pirmyn, yra tikrai sveikintinas ir naudingas. Vienintelė detalė – kur ministras buvo ketverius metus“, – svarstė G.Landsbergis.

Tokiam susitarimui neprieštarauja ir Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovas Remigijus Šimašius. Jis pažymėjo, jog šis klausimas gali būti išspręstas tik užsitikrinus kaimynų paramą.

„Be abejonės, reikėtų palaikyti. Pats kažkada iniciavau, kad būtų tie dalykai sprendžiami ir tarptautiniu lygiu, nes viena Lietuva nelabai ką gali padaryti, turime atlikti savo namų darbus, pasitelkti kaimynus – sutarimas su jais yra esminis. Jei yra abejonių dėl saugumo, nenorima jų išsklaidyti pateikiant visus dokumentus ir parodant, kaip viskas vyksta, ir negalime garantuoti, kad ten viskas yra gerai, reikia bent jau nedalyvauti tokios elektros energijos pirkime“, – BNS sakė liberalų lyderis.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis iniciatyvą kritikuoja, nes, jo teigimu, net ir priėmus susitarimą Astravo elektra Lietuvą pasieks per kitas kaimynines valstybes.

„Toks susitarimas neduoda absoliučiai jokios naudos. Jei tas susitarimas būtų toks (...), kad Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija priima sprendimą dėl neįsileidimo į žiedą, čia jau būtų rezultatas, nes baltarusiai neįeidami nei į mūsų, nei į BRELL, nei į skandinavų žiedą, savo elektros negalės niekaip parduoti“, – motyvus dėstė R.Žemaitaitis.

Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Anot jo, priiminėti sprendimus reikėjo tuomet, kai atominės jėgainės Baltarusijoje statybos dar tik buvo pradėtos planuoti. Vis dėlto jis neatmeta, kad jo vadovaujama politinė jėga dėtų parašą tokiame susitarime.

„Reikėjo veikti visais frontais, diplomatiniais, ieškoti sąjungininkų. Dabar kai jau pastatyta elektrinė, kažkokie inicijuojami susitarimai. Mes tik apsijuoksime. Nesakau, kad mes nepalaikysime, bet čia daugiau mosavimas kumščiais po mūšio. Nebuvo padaryta namų darbų mūsų aukščiausios valdžios. Analizuosime“, – sakė jis.

L.Linkevičius, po šią savaitę vykusio susitikimo su frakcijų atstovais, sakė, kad Lietuvos interesus padėtų ginti „atnaujintas nacionalinis partijų susitarimas ir aiškus principingas signalas, kad elektros, pagamintos grėsmę mūsų saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai keliančiose elektrinėse, Lietuvos rinkoje nebus, priimant elektros rinkos apsaugos įstatymą“.

Lietuvos politikai tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicinių frakcijų teigia, kad 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė neatitinka saugumo standartų. Elektros boikoto įstatymą inicijavę opoziciniai konservatoriai kritikuoja valdančiuosius, kad jie šiam klausimui neskiria pakankamai dėmesio. Valdantieji atkerta, kad atsakomybę turėtų prisiimti konservatoriai, kurių valdymo metu prasidėjo statybos, ir teigia, kad vidaus nesutarimai trukdo siekti tarptautinės paramos. Buvusioje socialdemokratų Vyriausybėje tuometinis energetikos ministro pareigas ėjęs Rokas Masiulis taip pat kėlė idėją, kad dėl Astravo poziciją turėtų priimti visos politinės partijos. Tai, pasak jo, padėtų spręsti klausimą ir tarptautiniu lygiu.

Baltarusija atmeta Lietuvos priekaištus ir sako, kad atominė elektrinė statoma laikantis visų saugumo standartų, o Lietuvos kritiką lemia ekonominiai motyvai.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"