TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ketinama atstatyti Karklės bažnyčią

2008 04 24 0:00
Senojo Karklininkų kaimo bažnyčios vietą šiuo metu žymi tik informacinis stendas, stovintis greta dviračių tako Klaipėda-Palanga. Taip atrodė mūrinė bažnyčia, pastatyta 1910 metais.

Evangelikų liuteronų bendruomenės iniciatyva atstatyti sovietinių kariškių praėjusiame amžiuje sugriautą Karklės bažnyčią sulaukė pritarimo.

Karklė, iki Antrojo pasaulinio karo vadinta Karklininkais, šiuo metu yra vienintelis Lietuvoje išlikęs žvejų kaimas.

Senųjų Karklininkų bažnyčios vietą šiuo metu žymi tik informacinis stendas, stovintis greta dviračių tako Klaipėda-Palanga. Pati šventovė, savo nelaimei atsidūrusi prie pat sovietinio karinio poligono ribos, buvo nugriauta praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje.

Karklės kaime dar yra išlikusios kelios senosios žvejų sodybos, tačiau pastaraisiais metais čia ėmė kurtis pasiturintys klaipėdiečiai. Daugėjant gyventojų iškilo ir maldos namų būtinybė. Dabar ši vietovė prijungta prie Kretingalės parapijos.

Pasak evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio, jei pavyktų įgyvendinti sumanymą atstatyti bažnyčią, statinys atliktų ne tik maldos namų funkcijas katalikams ir evangelikams, bet ir praverstų kaip bendruomenės namai. "Būtų puiku, kad pastatas bent iš išorės primintų senąją bažnyčią, - kalbėjo vyskupas. - O vidaus tūris galėtų būti įvairus. Čia būtų ir apeigų salė, ir bendruomenės namų patalpos." M.Sabutis tikisi, kad po penkerių metų bažnyčia šioje vietoje tikrai stovės.

"Rajono taryba šių metų biudžete yra numačiusi skirti lėšų detaliajam planui parengti suformuotame sklype, - sakė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas. - O statybas finansuoti žadėjo patys evangelikai liuteronai."

Pasak Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovo Dariaus Nicaus, išlikę ir bažnyčios pamatai, ir istoriniai duomenys. Todėl būtų ne tik atkurta istorinė tiesa, pati bažnyčia irgi taptų traukos objektu, atliktų kultūros namų funkciją.

Iki XX amžiaus pirmosios pusės kaimas vadintas Karkelbeck, vietiniai gyventojai jį vadino Karkelbeke. Vietovardis sudarytas iš 2 žodžių: "Karkel" - karklai, "Beck" - kuršių kilmės žodis, reiškiantis nedidelį upeliuką. Taigi Karkelbeck reikštų krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio. 1923-1938 metais kaimas buvo vadinamas Karklininkais, Karkle - tik po Antrojo pasaulinio karo.

1540 metais vykusio pirmojo šiame krašte gyventojų surašymo duomenimis, didžiausiame kaime į šiaurę nuo Klaipėdos gyveno apie 330 žmonių. Dauguma jų buvo kuršiai.

XIX amžiaus viduryje, prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus, susiformavo didysis Karkelbeck kaimas. Jis prasidėjo nuo Olandų kepurės kalvos ir driekėsi iki Nemirsetos - apie 9 kilometrus. Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėsčiusios išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros.

Po karo likusius gyventojus sovietai išvarė į Vokietiją, jei prieš tai kitų neištiko dar blogesnė lemtis sovietų lageriuose. Į ištuštėjusius žvejų namus pradėjo keltis naujieji kolonistai - latviai, paskui žemaičiai.

Kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams. Čia stovėjusios senosios sodybos buvo sunaikintos. Tokio pat likimo sulaukė ir bažnyčia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"