TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ketvirtis milijono litų į balą

2014 04 24 6:00
Du šiame pastate įsikūrusius teismus yra numatyta iškelti. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė nurašė 238,7 tūkst. litų vertės teismų pastato Vilniuje rekonstravimo techninį projektą, kurį prieš kelerius metus "išbrokavo" paveldosaugininkai. Seimo Audito komiteto pirmininkė įsitikinusi, kad šis atvejis - iškalbingas valstybės lėšų švaistymo pavyzdys.

Ministrų kabinetas vakar pritarė Teisingumo ministerijos (TM) siūlymui nurašyti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir TM valdomą ilgalaikį materialųjį turtą - techninį projektą, kuriam parengti išleista beveik ketvirtis milijono litų. Taip baigėsi nesėkmingas bandymas rekonstruoti buvusius KGB rūmus, kuriuose yra įsikūrę Apeliacinis ir Vilniaus apygardos teismai, Ypatingasis archyvas bei Genocido aukų muziejus.

Rekonstrukcija nebeaktuali

Nurašyti techninį rekonstrukcijos projektą TM pasiūlė, nes esą parduoti jį viešajame aukcione ekonomiškai netikslinga. „Suinteresuotumo įsigyti tokio pobūdžio turtą, kuris pritaikomas tik valstybės valdomam pastatui ir tik teismų veiklai, nebūtų, be to, šis projektas nebeatitinka teisės aktų reikalavimų ir turėtų būti taisomas“, - pažymėjo ministerijos atstovai.

Dar prieš aštuonerius metus pradėtas projektas ėmė strigti 2009 metais, kai Kultūros paveldo departamentas (KPD) patikslino minėto statinio, esančio sostinės Gedimino prospekte, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes. „Statybos leidimo išėmimas rekonstrukcijai tapo komplikuotas, nes pastatų kompleksas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, ir jokia statybinė veikla šiame komplekse neleistina“, - paaiškinta Vyriausybei pateiktame dokumente.

Tad statybos leidimas nebuvo išduotas, o dabar komplekso rekonstravimas nebeaktualus, nes numatoma šalia Generalinės prokuratūros statyti naują teismų pastatą, kuriame turėtų įsikurti Aukščiausiasis, Apeliacinis, Vilniaus apygardos teismai ir Nacionalinė teismų administracija.

Dvejopas požiūris

Paveldosaugininkai pabrėžia, kad Gedimino prospekte stovintis pastatas mena turtingą istoriją. Jame nuo XIX amžiaus pabaigos su pertraukomis veikė carinės Rusijos ir Lenkijos teismai, sovietams okupavus Lietuvą jis iki pat 1991 metų priklausė sovietų saugumo struktūroms. „Šio pastato istorija nėra maloni, visi puikiai žinome, kad tai - buvęs KGB pastatas“, - LŽ sakė KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas.

KPD specialistų teigimu, vertingosios komplekso savybės - pastato tūrinė erdvinė struktūra, aukštų planavimas ir konstrukcijos. Vis dėlto šiame kultūros paveldo objekte, kaip numatyta Nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatyme, statybinė veikla leistina. „Ji galima, kaip ir bet kur kitur, net ir Gedimino pilyje!” - pabrėžė V.Karčiauskas. Rekonstrukcija šiame pastate, pasak jo, priklauso nuo valdytojų „poreikių“.

V.Karčiauskas nekomentavo ankstesnių KPD sprendimų.

Pažymima, kad praėjus vieniems metams, kai TM su viena statybų projektavimo bendrove pasirašė sutartį ir už projektavimo darbus paklojo per 238 tūkst. litų, KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba šiam pastatui patikslino nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes. Tuomet ir buvo konstatuota, kad techninio projekto sprendimai iš esmės neatitinka kultūros vertybių apsaugos reikalavimų, todėl KPD nepritarė tolesniems darbams.

Pasigenda strateginio planavimo

Seimo Audito komiteto pirmininkė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė itin neigiamai vertina faktą, kad buvo nurašytas beveik ketvirčio milijono litų vertės teismų pastato rekonstravimo techninis projektas, kurio TM nesugebėjo įgyvendinti. „Tai - valstybės lėšų švaistymas!” - LŽ pareiškė parlamentarė.

Anot J.Vaickienės, šis atvejis įrodo, jog dėl to, kad politikams trūksta strateginio mąstymo, patiriami didžiuliai nuostoliai, kurie mažina valstybės finansines galimybes. „Juk tokius dalykus reikia numatyti penkeriems metams į priekį, viską gerai suplanuoti ir įvykdyti. Jeigu planus kasmet keičiame ir manome, kad tokios išlaidos yra nesvarbios, tai rodo strateginio mąstymo stoką“, - sakė ji.

J.Vaickienės įsitikinimu, TM dar prieš užsakydama techninį projektą privalėjo tartis su KPD, pasiteirauti visų suinteresuotų institucijų nuomonės. „Neįsivaizduoju, kaip buvo galima rengti viešuosius pirkimus to nepadarius“, - pabrėžė Seimo Audito komiteto vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"