TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KGB archyvai viešinami tik žodžiais

2011 01 27 0:00
Politikai, priėmę sprendimą viešinti KGB archyvus, pinigų tam skirti neskuba.
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo šių metų pradžios planuotas Lietuvos archyvuose saugomų KGB dokumentų viešinimas gali užsitęsti ilgus metus. Jam lėšų iki šiol neskirta, o visuomenei toliau kuriamos kliūtys.

Vakar Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos, kuruojančios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), pataisytoms taisyklėms, apibrėžiančioms galimybę susipažinti su Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) saugomomis KGB bylomis.

Jose fiksuota informacija apie asmenis, slapčia bendradarbiavusius su sovietinėmis represinėmis struktūromis, bet po Nepriklausomybės atkūrimo apie tai prisipažinusius.

Susipažinti su tokių asmenų bylomis, tesint valstybės pažadą jų neviešinti, iki šiol buvo galima tik gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) leidimą. Tačiau praėjusių metų viduryje Seimui priėmus LGGRTC įstatymo pataisas, teisę suteikti tokius leidimus iš VSD perima genocido tyrėjai. LGGRTC priskirta ir funkcija nuo kovo pradžios viešinti Lietuvos iki šiol saugotus KGB archyvus.

Laukti teks ilgai

Tikėtis, kad LGGRTC perėmus leidimų susipažinti su agentūrinėmis bylomis išdavimą piliečiai LYA pageidaujamą informaciją gaus greičiau nei iki šiol, vargu ar galima. Pagal vakar Vyriausybės patvirtintas taisykles atsakymo gali tekti laukti net kelis mėnesius.

Taisyklėse numatyta, kad susipažinti su ribojamais dokumentais panorusių piliečių užklausą pirmiausia tirs LYA. Šiai įstaigai numatyta prievolė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o esant dideliam užsakomų dokumentų kiekiui - ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, nustatyti, ar pateiktame užsakyme yra duomenų apie liustracijos prievolę įvykdžiusį asmenį, ir tada kreiptis į LGGRTC sutikimo pateikti prašomą informaciją. LGGRTC savo ruožtu, priklausomai nuo prašomų dokumentų apimties, turi 15-30 dienų limitą patikrinti pateiktą užsakymą bei dar 5 dienas pateikti LYA raštišką leidimą išduoti dokumentus arba prašymą atmesti.

"Sprendžiant pagal Vyriausybės priimtą nutarimą, susipažinimo su dokumentais procesas iš tiesų užsitęs. Be to, LYA tarsi nedisponuoja informacija apie prisipažinusius asmenis - ją iki šiol valdė VSD. Nebent tos maždaug 400 bylų, kuriose gali būti minimi su KGB bendradarbiavę ir apie tai prisipažinę asmenys, archyvarų jau yra sužymėtos. Tačiau tokiu atveju nei 20, nei 10 dienų priimti sprendimui nereikia. Taip pat manau, kad LGGRTC, jei jau yra žinoma konkreti byla ir konkretus įvardytas asmuo, darbą galėtų atlikti per savaitę", - stebėjosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas istorikas Arvydas Anušauskas.

LGGRTC vadovė Birutė Teresė Burauskaitė tvirtina, kad net Vyriausybės patvirtinti terminai gali būti sunkiai įveikiami.

"Kai mes tam darbui neturime nė vieno žmogaus, kokie terminai yra nerealūs. Gal ir metus tikrinsime. Negi tie, kurie mums neskyrė nė cento, įsivaizduoja, kad LGGRTC turi visą armiją dykūnų, kurie tik ir laukia, kol atsiras kokio papildomo darbo?" - piktinosi direktorė.

Pinigų nėra

Iš tiesų: Vyriausybė iki šiol nerado lėšų KGB archyvo viešinimo programai įgyvendinti.

"Įstatymas įsigaliojo nuo sausio, vykdyti jį turime nuo kovo pradžios. Iki to laiko reikia įsirengti specialią patalpą susipažinti su dokumentais, įkurti interneto svetainę, įsigyti kompiuterinę įrangą, apmokyti darbuotojus. Tačiau lėšų tam iki šiol neskirta nė cento. Pabandykite įsivaizduoti, kaip tokioje situacijoje reikia pradėti programos įgyvendinimą?" - aiškino B.T.Burauskaitė.

Pasak jos, nerealu tikėtis, kad šis didelės apimties darbas bus atliktas akimirksniu - tam prireiks gal kelerių metų.

"Jei lėšų ir toliau neskirs, darbas gal ir vyks, bet kitų darbų sąskaita ir daug lėčiau, nei galėtų", - sakė LGGRTC vadovė.

Pasak Seimo NSGK pirmininko A.Anušausko, KGB archyvo viešinimo programai reikiamų lėšų - maždaug 400 tūkst. litų - skyrimas buvo užblokuotas parlamentiniame Biudžeto ir finansų komitete, tad jos nebuvo įtrauktos į Genocido centrui numatytų pinigų eilutę.

"Premjeras pažadėjo išlaidas programos techniniam aprūpinimui, informacinio interneto portalo kūrimui dengti iš Privatizavimo fondo lėšų. Darbuotojams LGGRTC turėtų mokėti iš vidinių rezervų. Man irgi norėjosi, kad programa būtų įgyvendinama sparčiau, bet net Seime dėl to nėra vieningo požiūrio", - apgailestavo parlamentaras.

Prireiks kantrybės

Sprendimas viešinti KGB archyvus priimtas konstatavus, kad teisinei buvusių sovietinių represinių struktūrų bendradarbių liustracijai sukauptų dokumentų dažnai pritrūksta.

Kitas kelias - viešumas, internete viešinant KGB bylas, ataskaitas, susirašinėjimus ir kita. Taip piliečiams atveriama galimybė, nevarstant archyvų durų, susipažinti su KGB veiklos metodais ir sistemai tarnavusiais asmenimis.

Kartu žadama, kad prisipažinusių asmenų apsaugos įstatymo nuostatų bus laikomasi ir toliau. Apribojimai apima apie 400 bylų, su kuriomis susipažinti galima tik gavus LGGRTC leidimą.

Formaliai galimybę susipažinti su šiomis bylomis mokslininkai ir kiti minimo laikotarpio tyrinėtojai tarsi turi ir dabar, tačiau realybėje informacija apie okupantų ir jiems talkinusių kolaborantų nusikaltimus tebėra, kaip ir sovietmečiu, slepiama, uolių cenzorių vaidmenį vykdant VSD.

LŽ prieš kurį laiką jau skelbė apie partizanų ir tremtinių metraštininko Romo Kauniečio, išleidusio 40 knygų, vargus LYA, bandant gauti naujai knygai reikalingų duomenų.

"Mums, tyrinėtojams, kurie dirbame visuomeniniais pagrindais, LYA įveda vis naujų apribojimų. Pavyzdžiui, jei nori susipažinti su pokario rezistencijos dokumentais - reikia VSD leidimo. Kieno interesams atstovauja tokia tvarka: tautos, turinčios teisę pažinti teisingą pokario metų istoriją, ar genocido vykdytojų ir jų talkininkų?" - prieš kelis mėnesius, kalbėdamas su LŽ, piktinosi R.Kaunietis.

Leidimų suteikimo funkciją iš VSD dabar perimančio LGGRTC vadovė B.T.Burauskaitė tvirtina, kad bylos, kuriose minimi prisipažinusieji KBG bendradarbiai, tikrai bus pateikiamos susipažinti, pridengus įstatymu ginamų asmenų duomenis, tačiau ne taip greitai, kaip tyrėjams norėtųsi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"