TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KGB bylos archyvo nepasiekia

2011 12 20 6:00

Per penkis mėnesius, kai galioja laikinasis įstatymas, raginantis krašto gyventojus savanoriškai grąžinti neteisėtai laikomus buvusių SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, archyvai nesulaukė nė vieno norinčiojo atiduoti bent vieną dokumentą.  

Kad šis laikinasis įstatymas patirs fiasko, prognozuota jam vos įsiteisėjus. Neabejojama, kad per mėnesį, kuris liko iki teisės akto galiojimo pabaigos, aktyvumo rezultatai nepasikeis.  

Specialistų nuomone, įstatymas pasirodė itin nepalankiu metu - liepos viduryje, kai žmonės atostogavo. Lėšų jam viešinti nebuvo skirta, tad žmonės vargu ar žinojo, kad yra toks teisės aktas. 

Prieš ketverius metus veikęs analogiškas įstatymas taip pat patyrė nesėkmę - archyvams buvo grąžintos tik dvi bylos. Pasak politikų, vėl skelbti panašią akciją nebėra prasmės.

Dokumentai dar "išlįs"

Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA), į kurio fondus patenka minėti dokumentai, direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika sutiko, kad iniciatyvai, raginančiai grąžinti dokumentus, šiek tiek pritrūko viešumo. Kita vertus, nežinia, kas tai turėjo daryti. LYA šiam tikslui skirtų lėšų neturi. Todėl apsiribota įstatymo paskelbimu archyvo tinklalapyje, apie jo galiojimo pradžią rašė ir LŽ, informavo kita žiniasklaida. 

K.Remeikos teigimu, suskaičiuoti, kiek neteisėtai gautų dokumentų žmonės gali turėti, nėra jokių galimybių. Krašte uždraudus KGB veiklą nemažai jų išsinešė buvę darbuotojai. "Ruoštis naikinti dokumentus pradėta 1989 metais. Iš bylų skutimosi peiliuku buvo išpjaustomos agentų pavardės. 1990-1991 metais nurodyta darbuotojams naikinti bylas be jokių aktų. Matyt, vieni jų pakluso įsakymui, kiti dokumentus išsinešė", - pasakojo archyvaras.

Todėl tikimybė, kad tokių bylų yra ir kad jos "išlįs", anot K.Remeikos, nemenka. "Tačiau lieka atviras klausimas, kada ir kokiu būdu. Yra signalų, jog kartkartėmis jų pasirodo vadinamuosiuose kolekcininkų turguose", - pridūrė LYA direktoriaus pavaduotojas. Vis dėlto neslepiama, kad dalis dokumentų prarasti visiems laikams - žmonės mirė, artimieji popierius išmetė.

Archyvai nėra slapti

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas mano, jog daugiau tokių sovietinių dokumentų grąžinimo akcijų nebebus. "Panašių dokumentų turintys gyventojai, o esu įsitikinęs, kad tokių yra, tikrai žino, kam jie priklauso ir kur juos reikia atiduoti", - kalbėjo parlamentaras. Esą ir motyvas - atleidžiama nuo atsakomybės - žmonėms buvo suteiktas.   

A.Anušausko žodžiais, Lietuvos archyvų išsaugoti dokumentai, palyginti su kitose Baltijos valstybėse išlikusiomis KGB bylomis, pagal savo sudėtį, struktūrą yra patys išsamiausi. O paklaustas, kokią reikšmę turės dar mėnesį veiksiantis teisės aktas, komiteto vadovas atsakė, kad "kiekviena suteikta galimybė, juolab paskutinė, turi prasmę".  

2007 metais, kai krašte galiojo analogiškas laikinasis įstatymas, LYA paštu pasiekė anoniminė siunta. Joje buvo dvi Telšių KGB skyriaus bylos, apimančios 1963-1989 metų laikotarpį. "Sužinoti siuntėjo pavardės taip ir nepavyko, nes buvo nurodytas netikras adresas", - prisiminė K.Remeika. 

Grąžinti pasisavintus dokumentus arba informuoti apie jų buvimo vietą archyvaras ragina ir pasibaigus įstatymo galiojimui. "Lauktume ne tik KGB, bet ir kitokių dokumentų, pavyzdžiui, susijusių su krašto partizanais. Archyvuose yra visos sąlygos juos restauruoti ir išsaugoti", - patikino K.Remeika. Pasak jo, vyrauja klaidinga nuomonė, neva KGB archyvai - slapti. Tačiau su jų turiniu ir dabar gali susipažinti visi, tereikia einant į archyvą turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Slaptumo grifas saugo tik informaciją apie asmenis, kurie savo bendradarbiavimą su slaptosiomis sovietinėmis tarnybomis deklaravo Liustracijos komisijai. Tokių yra maždaug 1,5 tūkstančio. Šiuo metu LYA saugoma apie 0,5 mln. vienetų įvairių dokumentų, susijusių su KGB.

Gresia bauda

Pagal laikinąjį įstatymą dėl Lietuvos teritorijoje veikusių buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų savanoriško grąžinimo asmuo, šio teisės akto galiojimo laikotarpiu savanoriškai atidavęs minėtų specialiųjų tarnybų dokumentus, kuriuos neteisėtai įgijo, laikė ir neperdavė valstybinės archyvų sistemos įstaigoms, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už šias veikas. 

Nuo atsakomybės žmogus atleidžiamas tą akimirką, kai jo pranešimas apie neteisėtai laikomus dokumentus užregistruojamas valstybinės archyvų sistemos įstaigoje. Norintysis atiduoti tokius dokumentus turi kreiptis į bet kurią valstybinės archyvų sistemos įstaigą ir per penkias kalendorines dienas juos perduoti. Įstaiga, priimdama dokumentus, privalo įforminti jų priėmimo faktą ir išduoti asmeniui tai patvirtinantį dokumentą. 

Tačiau už dokumentų neperdavimą archyvams Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"