TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KGB dokumentų viešinimas – be pabaigos

2016 03 02 6:00
2010 metų birželį Seimas priėmė Liustracijos įstatymo pataisas, pagal kurias LGGRTC įpareigotas paskelbti KGB dokumentus ir taip baigti liustracijos procesą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tuo metu, kai katalikišką Lenkiją drebina skandalas dėl galbūt su saugumu bendradarbiavusio Lecho Walesos, Lietuva į viešai skelbiamą KGB „agentų sąrašą“ įtraukė tūkstantąją pavardę iš abejonių keliančio archyvinio dokumento. Šiais metais žadama pateikti likusius penkis šimtus pavardžių.

Per trejus metus su pertraukomis paskelbta informacija yra apie asmenis, užverbuotus, kaip manoma, per karą ir pokariu. Dauguma šių žmonių – jau mirę. Kita KGB agentų archyvinių bylų registracijos žurnalo informacija aktualesnė – turėtų pasirodyti žinių apie agentus, informatorius ir kitus slaptuosius KGB bendradarbius iš 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių. Taigi neatmestina, kad sovietinė praeitis šiemet gali pasivyti ir ne vieną žymų veikėją.

Iškilo techninių bėdų

2012 metų rudenį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pradėtame skelbti sąraše, kuris prieinamas svetainėje kgbveikla.lt, vakar buvo lygiai 1000 agentų pavardžių. 1987 metais KGB parengtame dokumente iš viso, kaip teigta, yra 1669 pavardės.

LŽ archyvo nuotrauka

Kad šio dokumento patikimumas kelia abejonių, aiškinta nuo pat pradžių, tačiau planuoti darbai užtruko. LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė vakar LŽ sakė, kad taip atsitiko dėl techninių kliūčių. Kartu ji pabrėžė, jog skelbiamas ne agentų sąrašas, o registracijos žurnalas. Patikrinus jo autentiškumą, „tam tikrų“ asmenų pavardžių nutarta neskelbti.

T. B. Burauskaitė taip pat pažymėjo, kad šiais metais darbai, kaip planuojama, įgaus pagreitį. „Dabar tai darysime greičiau, nes kurį laiką buvo sutrikusi svetainės veikla. Negalėjome atlikti tam tikrų operacijų. Darbas buvo lyg ir sustojęs, vyko lėčiau negu mes norėtume. Manau, iki metų pabaigos tikrai baigsime skelbti pavardes“, – kalbėjo LGGRTC vadovė.

Apibendrinimai bus vėliau

T. B. Burauskaitė tvirtino, kad nė dėl vieno į agentų sąrašą įrašyto asmens nebuvo kreipiamasi į teismą, niekas informacijos neginčijo. „Dauguma tų žmonių jau mirę. Beje, daugelis jų mirė dar iki 1987 metų, kai buvo sudaromas naujas registracijos žurnalas. Tai – mįslė, bet galbūt padedant visuomenei mums pasiseks ją įminti“, – svarstė pašnekovė.

Apibendrinti tai, kas paskelbta, LGGRTC kol kas nesiryžta. T. B. Burauskaitės žodžiais, paviešinus daugumą šio žurnalo pavardžių bus pristatyta sociologinė analizė. „Kituose registracijos žurnaluose nėra pavardžių, nors juose suregistruoti visi užverbuoti agentai. Taigi 1987-ųjų žurnalas davė tyrinėtojams siūlo galą – galima lyginti su duomenimis, esančiais kituose dokumentuose“, – pridūrė ji.

Tik pradėjus skelbti KGB dokumentus, KGB rezervo karininkų sąrašą, LGGRTC administruojama interneto svetainė sulaukė rekordinio skaičiaus lankytojų ir kurį laiką neveikė. Skaičuojama, kad sovietmečiu KGB turėjo apie 100 tūkst. slaptųjų bendradarbių.

Sunku įvertinti visumą

Politologo Kęstučio Girniaus nuomone, nutylėjimai, dokumentų trūkumas, per ilgai užtrukę jų viešinimo darbai ir kai kurie Lietuvoje priimti įstatymai iki šiol kliudo visapusiškai pažinti sovietinę Lietuvos praeitį. „Gali trūkti toks pat pūlinys kaip dabar Lenkijoje“, – teigė jis. Tačiau politologas pridūrė, kad Lietuvos ir Lenkijos taip paprastai lyginti negalima, nes Lietuvoje galioja Liustracijos įstatymas, kuriuo pasinaudojo apie 1500 žmonių. Taigi informacijos apie tų asmenų ryšius su KGB skelbti nevalia.

Kita vertus, pasak K. Girniaus, egzistuoja dar vienas kraštutinumas – vien tai, kad žmogus turėjo ryšių su sovietų slaptąja tarnyba, nieko neįrodo. „Jei asmuo tik pasirašė pažadą, bet jokios informacijos nesuteikė, tai terodo, kad jo gyvenime būta silpnumo akimirkų. Beje, ir per diskusijas apie rašytojus kai kas prisiminė, esą Romualdas Granauskas, vienas šviesiausių Lietuvos rašytojų, irgi prisipažino turėjęs ryšių su KGB. Tačiau tai tebuvo silpnumo akimirka, kurios nereikėtų labai sureikšminti“, – svarstė K. Girnius.

Jis pabrėžė, kad kai kuriuos žmones, apie kurių ryšius su KGB visuomenė nori sužinoti daugiau, dabar saugo Liustracijos įstatymas, tad net ir paviešinus visą agentų registracijos žurnalą didelių netikėtumų nebus. „Tai reiškia, kad jei norėsime suprasti, kaip ši sistema veikė, dabar negalėsime to padaryti“, – sakė politologas. Jis taip pat pridūrė manantis, jog Liustracijos įstatymas nebuvo geras sprendimas.

Trumpai: Nesėkmingi liustracijos pavyzdžiai

Bene garsiausia KGB agentų liustracijos istorija Lietuvoje siejama su politike Kazimiera Prunskiene. 1992 metais Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad K. Prunskienė „sąmoningai bendradarbiavo su KGB“. Tačiau 2003 metais Vilniaus apygardos teismas uždarame posėdyje šį sprendimą panaikino. Vėliau, 2009 metais, Liustracijos komisija pareiškė, kad K. Prunskienė sovietmečiu vis dėlto bendradarbiavo su KGB.

Žiniasklaidoje buvo paviešintas 1991 metų įrašas, kuriame K. Prunskienė pasakojo, kaip pasirinko „Šatrijos raganos“ slapyvardį, tačiau ji pati tai neigė. K. Prunskienės archyvinė byla viešai neprieinama.

Liustracijos komisija dar 2005 metų lapkritį pripažino dabartinį premjero patarėją Vilių Kavaliauską (slapyvardis „Karalius“) slapta bendradarbiavus su KGB. Tačiau 2007 metais Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė verdiktą, kad šis asmuo nebuvo slaptas KGB bendradarbis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"