TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KGB pulkininkas kaltinamas nusikaltęs žmoniškumui

2015 04 30 12:45
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Panevėžyje pradėta nagrinėti genocido byla, kurioje 88-uosius einantis šiaulietis Romualdas Jurkevičius kaltinamas, jog drauge su kitais nenustatytais okupacinės valdžios atstovais 1951-ųjų rudenį į sovietijos gilumą ištrėmė Šiaulių rajone gyvenusius vyrą su žmona bei kėsinosi ištremti dvi jų dukras ir senelę.

Panevėžio apygardos teismas šiandien ėmėsi nagrinėti skaudžią Otilijos ir Romualdo Šimkūnų istoriją, kuriuos, tuomet pusamžius, 1951-ųjų spalio 2-osios naktį Lietuvą okupavusių sovietinių represinių struktūrų atstovai ištrėmė į tolimą RSFSR Tomsko srities kaimą. Tarp trėmėjų tuomet buvo ir 23-ejų metų jaunesnysis KGB leitenantas R. Jurkevičius, kuris tarnaudamas šioje tūkstančių žmonių likimus sulaužiusioje struktūroje ilgainiui užsitarnavo pulkininko laipsnį. Šiam jau gilios senatvės sulaukusiam vyrui pareikšti kaltinimai vykdžius lietuvių tautos genocidą ir taip nusižengus žmoniškumui.

Nejaučia atsakomybės

Tremtinių dalią iškentusių O. ir R. Šimkūnų jau nebėra gyvų. Tad šioje byloje, kuriai pradžią davė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) turima medžiaga, nukentėjusiaisiais pripažinti jų giminaičiai. Pastarieji į teismą neatvyko motyvuodami silpna sveikata. Su gynėju ir palyda, besiramsčiuodamas lazdele, į posėdžių salę atėjo kaltinamasis R. Jurkevičius. Jis teigė jokių kaltinimų nepripažįstantis ir duoti parodymus teismui atsisakė. Su spauda R. Jurkevičius taip pat nebendravo, o prisistatyti nepanoręs jo palydovas replikavo, kad šis žmogus yra persekiojamas, nes Lietuvoje vis dar „kažkas kažko bijo“.

Romualdas Jurkevičius (kairėje) kaltinamas lietuvių tautos genocidu. / Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Teismui R. Jurkevičius teigė gimęs Kaišiadorių rajone, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, esąs vedęs, neteistas, gyvenantis Šiauliuose. Vyriškis tvirtino puikiai susigaudantis, kuo yra kaltinamas, tačiau nesijaučia nusikaltęs ir jokios atsakomybės už savo padarytus veiksmus nejaučiantis. Kiti R. Jurkevičiaus biografijos ir jo karjeros KGB struktūrose faktai teismo nedomino. LGGRTC puslapyje rašoma, kad R. Jurkevičius karjerą pradėjo 19-metis įsidarbinęs Kauno garvežių depo komsorgu, netrukus po to įsitraukė į KGB struktūras ir dirbo jų įgaliotiniu Šiauliuose, Radviliškyje, Vilkijoje, Kupiškyje, Lazdijuose. Baigęs tuometinę aukštąją Felikso Dzeržinskio KGB mokyklą, tapo KGB Panevėžio miesto skyriaus viršininko pavaduotoju. Per darbo KGB struktūrose metus šis žmogus užsitarnavo pulkininko laipsnį. Į pensiją išėjo būdamas 57-erių.

Antra tokia byla

Kaltinimus R. Jurkevičiui pateikęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Ričardas Juozainis teigė, kad R. Jurkevičius veikė vykdydamas tuometės Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimą „Dėl buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos“. Tarp ištremtų buvo ir Šiaulių rajone Biržų kaime gyvenusi O. ir R. Šimkūnų šeima. KGB atstovams pavyko ištremti tik vyrą ir žmoną, nors jų planuose buvo numatytas ir dviejų jų dukterų bei O. Šimkūnienės motinos ištrėmimas. Tačiau vienai dukterų nuo represinių struktūrų atstovų pavyko pasislėpti, antrosios per trėmimą nebuvo namuose. Senutė O. Šimkūnienės motina nebuvo ištremta, nes jos „pasigailėjo“ saugumo viršininkas, nutaręs, kad kelionės į tremties vietą ji neištvers, todėl nurodęs palikti Lietuvoje kaip seną ir ligotą.

Praėjęs nagrinėti šią genocido bylą teismas į tolesnius posėdžius ketina kviesti ir nukentėjusiuosius, ir liudytojus, kurių pavyko rasti. Liudytojomis kviestos kaltinamojo R. Jurkevičiaus dukterys atsiuntė paaiškinimus raštu, kuriuose teigia, kad tėvas apie savąjį darbą joms niekada nėra nieko pasakojęs. Į kitą posėdį žadama pakviesti kaltinamojo žmoną. Prokuroras R. Juozainis akcentavo, kad trėmimų bylos, kaip ir karo nusikaltimų bylos, neturi senaties, patys nusikaltimai vertinami kaip labai sunkūs, tad už juos numatyta itin griežta bausmė. Prokuroro teigimu, Panevėžio apygardos prokuratūra kol kas yra nagrinėjusi tik vieną bylą dėl 1941-aisiais vykusių trėmimų. Teismas tuomet nustatė, kad nusikaltimas tikrai buvo įvykdytas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"