TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KGB talkininkų bylos – po devyniais užraktais

2015 05 07 6:00
Birutė Burauskaitė. LŽ archyvo nuotrauka

Politikų įtarimus, esą bendradarbiavimą su SSRS slaptosiomis tarnybomis deklaravusių asmenų bylos saugomos netvarkingai, griežtai paneigė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Pabrėžiama, kad šiuo atveju įstatymų laikomasi itin griežtai.

Pastarųjų dienų diskusijose dėl asmenų, prieš 15 metų savanoriškai prisipažinusių bendradarbiavus su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis, sąrašų viešinimo pasigirdo užuominų, kad ne visi dokumentai su slaptumo žyma yra deramai saugomi. Dėl to neva būta net šantažo atvejų.

LGGRTC generalinė direktorė Birutė Burauskaitė patikino, kad visos bylos saugomos taip, kaip reikalauja įstatymai. Susipažinti su jų turiniu gali tik leidimą dirbti su slapta informacija turintys asmenys, be kita ko, savo interesą parėmę rimtais argumentais. Centro vadovės teigimu, iki šiol panorusiųjų pavartyti šias bylas neatsirado.

Slapta ne viskas

Anot B. Burauskaitės, visos bylos saugomos pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. “Praėjusių metų pabaigoje centre buvo atliktas auditas ir jokių priekaištų dėl dokumentų saugojimo nesulaukėme”, - LŽ tvirtino ji.

Pasak vadovės, visi su liustracijos procesu susiję dokumentai į LGGRTC iš Valstybės saugumo departamento (VSD) atkeliavo 2011 metais, kai buvo įrengta valstybei brangiai kainavusi moderni saugykla. “Jos branduolys - 1589 bendradarbiavimą su KGB deklaravusiųjų bylos. Tačiau ne visos jos slaptos. Ateidavę prisipažinti žmonės pasakodavo apie savo kontaktus su KGB, bet paaiškėdavo, kad jie nebuvo užverbuoti, kad tai tebuvo kažkoks nereikšmingas pokalbis. Tokie asmenys nėra įslaptinti”, - kalbėjo B. Burauskaitė. Pamatyti saugomas bylas gali tik žmonės, gavę leidimą susipažinti su valstybės paslaptį turinčia informacija. LGGRTC darbuotojai, kuriems tenka sklaidyti šias bylas, tokius leidimus turi. Centro vadovė atmetė galimybę, jog dėl to gali kilti šantažo pavojus.

Reikia faktų

LŽ jau rašė, kad valdančiosios koalicijos politinė taryba, svarsčiusi, kaip elgtis su sąrašais, kurių slaptumo terminas netrukus baigsis, nutarė kreiptis į VSD ir paprašyti patikrinti, ar prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių bylos LGGRTC saugomos tvarkingai. Tik tada bus sprendžiama, ar pavardes viešinti.

“Laukiame ateinant VSD atstovų. Ten dirba rimti žmonės, mums daug padeda. Darbo su šiais dokumentais sistema gana biurokratiška ir labai sudėtinga, todėl nuolat konsultuojamės su VSD atstovais, kad nepadarytume klaidų”, - aiškino B. Burauskaitė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, buvusio ilgamečio LGGRTC darbuotojo konservatoriaus Arvydo Anušausko nuomone, kalbos apie netinkamai saugomas bylas, išplėštus jų puslapius - tuščias politikavimas, neduodantis jokios naudos ir sukeliantis iliuzijų, esą dalis prisipažinusių asmenų dokumentų dingę. “Reikia pateikti faktus. Jeigu jų nėra, kyla klausimas, kodėl apie tai kalbama. Žinau, kad LGGRTC dokumentai saugomi pagal visus įstatymus. Kol čia nebuvo viskas tinkamai įrengta, VSD dokumentų neperdavė”, - LŽ sakė A. Anušauskas.

Anot parlamentaro, valdantieji, svarstydami prisipažinusių asmenų pavardžių viešinimo klausimus, dėl žinių trūkumo tiesiog susipainiojo tarp Ypatingojo archyvo medžiagų ir LGGRTC saugomų bylų. “VSD patikrinimas nieko nepakeis - kiek bylų perdavė, tiek ir ras”, - įsitikinęs A. Anušauskas.

Teiks pataisas

Daugumos politikų manymu, bendradarbiavus su KGB prisipažinusių asmenų įslaptinimo terminą būtina pratęsti. Tam pritaria ir Vyriausybės vadovas socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, būtina laikytis 1990-ųjų kovą valstybės vardu duoto pažado užtikrinti prisipažinusiųjų slaptumą. Tokios pat nuomonės yra ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

A. Butkevičiaus siūlymu į vakarykščio Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę buvo įtrauktos pataisos, numatančios, kad prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių bylos nebūtų viešinamos. Ministras pirmininkas aiškino, jog pataisomis siekiama užkirsti „kelią tai spekuliacijai, kuri vyksta dabar Lietuvoje“ ir kuri „nepuošia mūsų valstybės“. „Manau, spekuliacija negali tęstis toliau, Seimo nariai turėtų skubos tvarka priimti tuos sprendimus, kuriuos pasiūlysime“, - kalbėjo A. Butkevičius.

Istorikų nuomone, 1987-1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5 tūkst. asmenų. 2000-aisiais paskelbus savanoriško prisipažinimo apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis terminą, tai padarė 1589 asmenys. Liustracijos komisija per savo veiklos laikotarpį išnagrinėjo daugiau kaip pusę tūkstančio bylų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"