TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kh. Salukvadzė: „Laukia sunkus išbandymas“

2015 11 21 6:00
Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Islamo valstybė“ paskelbė Gruziją vienu savo taikinių, o tai verčia nerimauti šalies visuomenę. Tačiau Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė pažymi, kad didesnis pavojus kiltų, jei Rusijai pavyktų įtikinti Vakarus, jog jos dalyvavimas kare prieš „kalifatą“ vertas to, kad būtų pamiršti Maskvos nusikaltimai Gruzijoje ir Ukrainoje.

„Todėl raginame visą pasaulį gerai pasvarstyti, kokios būtų pasekmės, jei Rusija būtų priimta į valstybių, šiuo metu kovojančių su „Islamo valstybe“, gretas“, – interviu „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė.

– Gruzija yra palyginti netoli nuo „Islamo valstybės“ kontroliuojamos teritorijos ir karo veiksmų zonos. Kaip vertinate džihadistų keliamą grėsmę Jūsų šaliai?

– „Islamo valstybė“ paskelbė Gruziją vienu savo taikinių, Gruzija taip įtraukta į „būsimojo kalifato“ žemėlapį kaip viena provincijų. Internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame gruziniškai kalbantis džihadistas (greičiausiai vienas iš tų kelių, kilusių iš Pankisio rajono Šiaurės Gruzijoje) grasino, kad gruzinai netrukus turės klūpėdami ant kelių melsti pasigailėjimo. Tokio įrašo autentiškumo beveik neįmanoma patvirtinti, bet Gruzijos vyriausybė labai rimtai stebi saugumo padėtį šalyje.

Beveik nuo pat karo Sirijoje pradžios į Gruziją atvyksta pabėgėlių. Priimame juos, nes Gruzija – tolerantiška šalis, atvira tragedijos ištiktiems žmonėms. Taigi tikrai juntame, kad esame geografiškai netoli karo veiksmų zonos. Tai kelia tam tikrą susirūpinimą visuomenėje, ir vyriausybė atitinkamai reaguoja į situaciją.

– Kokį atgarsį Gruzijos visuomenėje sukėlė išpuoliai Paryžiuje?

– Gruzinai labai išgyveno dėl Paryžiaus tragedijos, nes turime tradicinių saitų su prancūzais. Prancūzijoje yra didelė gruzinų bendruomenė, taip pat esama stiprių istorinių ryšių – pirmosios Gruzijos Respublikos vyriausybė pasitraukė į Prancūziją, kur daugelis jos narių nugyveno visą likusį gyvenimą. Levilio kapinės Paryžiuje laikomos gruziniškomis, jos priklauso Gruzijos vyriausybei.

– Minėjote, kad grasinimą įrašęs džihadistas yra kilęs iš Pankisio. Ar šis rajonas kelia didelį susirūpinimą? Ar iš ten į Siriją išvyko daug kovotojų?

– Daugelis to rajono gyventojų yra musulmonai, keletą jų, matyt, pavyko užverbuoti radikaliems dvasininkams. Tai labai reti atvejai, tačiau vis vien jaučiamės nemaloniai, kad džihadistų gretose kaunasi žmonės, turintys gruziniškas pavardes. Nors šis reiškinys nėra paplitęs, vyriausybė jam skiria daug dėmesio, pavyzdžiui, ir todėl, kad kas nors gali mėginti pasinaudoti pavieniais pavyzdžiais, siekdamas diskredituoti Gruzijos valstybę.

– Po išpuolio Paryžiuje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl veržiasi prisidėti prie tarptautinės kovos su terorizmu. Kaip vertinate jo veiksmus?

– Gruzijoje tokias deklaracijas vertiname kur kas atsargiau, nei tai daro Vakarų valstybės. Mes, kaip ir ukrainiečiai, turime skaudžios patirties – Rusija yra okupavusi mūsų šalims priklausančias teritorijas. Todėl raginame visą pasaulį gerai pasvarstyti, kokios būtų pasekmės, jei Rusija būtų priimta į valstybių, šiuo metu kovojančių su „Islamo valstybe“, gretas.

Svarbiausia pabrėžti tai, kad net jei Rusija ir būtų priimta į antiteroristinę koaliciją, tai jokiu būdu neturėtų reikšti tarptautinės pozicijos pasikeitimo tokiais klausimais kaip Gruzijos ar Ukrainos teritorijų okupacija, kuri vis dar tęsiasi. Todėl negali būti nė kalbos apie sankcijų panaikinimą. Tarptautinis spaudimas turi būti tol, kol Rusija įvykdys savo įsipareigojimus dėl paliaubų Gruzijoje ir Ukrainoje.

– Akivaizdu, kad siūlydamasis dalyvauti antiteroristinėje koalicijoje V. Putinas mainais sieks sankcijų panaikinimo ir mėgins įtikinti Vakarų valstybes bent jau kurį laiką „pamiršti“ pastaraisiais metais Rusijos įvykdytus agresijos aktus. Matome, kad rėmėjų jau radosi – Prancūzijoje jo poziciją palaiko Nicolas Sarkozy, Vokietijoje – Sigmaras Gabrielis ir t. t.

– Tai rimta grėsmė ir sunkus išbandymas Vakarams, įskaitant ir Prancūziją bei Vokietiją, kurių žodis buvo lemiamas įvedant sankcijas Rusijai. Panašių situacijų jau esame matę praeityje. Didžiausias pavojus tas, kad jei Rusijai bus leista vėl „sausai išbristi iš vandens“, ji „praris“ okupuotas Gruzijos bei Ukrainos teritorijas, ir visai tikėtina, kad ims ieškoti naujų taikinių Rytų Europoje. Tai gali būti ir Baltijos šalys.

Manau, kad bent jau Rytų Europos žmonės puikiai suvokia šią grėsmę. Svarbu, kad Vakarų Europa ir JAV taip pat pareikštų labai aiškią poziciją šiuo klausimu ir neleistų V. Putinui pasinaudoti dabartine situacija, „išsimušti“ atleidimą už visas anksčiau padarytas skriaudas.

– Susidaro keista situacija: kovai su teroristų grupuote Vakarai į pagalbą gali pasitelkti teroristinę valstybę. Sandoris su velniu?

– Tai būtų tas pats, jei į koaliciją prieš „Islamo valstybę“ būtų pakviestas Basharo al-Assado režimas. Kadangi Rusija pati tęsia teroristinio pobūdžio operacijas Ukrainoje ir toliau vykdo agresiją prieš Gruziją, būtų tiesiog nelogiška priimti ją į antiteroristinę koaliciją kartu su NATO valstybėmis.

Jei Rusijai pavyktų įtikinti Vakarus bent laikinai atidėti Ukrainos ir Gruzijos klausimus, faktiškai tai reikštų įtakos ribų nustatymą posovietinėje erdvėje, arba, kaip ją vadina rusai, „gyvybinių Rusijos interesų zonoje“. Dabartinis Europos pasirinkimas ilgam laikui nulems tai, kokia bus Europos saugumo sistema.

– Nuolat tenka girdėti apie Rusijos provokacijas okupuotose Gruzijos teritorijose. Kokia ten padėtis dabar?

– Provokacijos tęsiasi: nuolat išgirstame, kad Rusijos kariškiai pagrobia prie demarkacijos linijos gyvenančius civilius, laiko juos kelias dienas, tada paleidžia. Vien praėjusią vasarą jie „pastūmė“ demarkacijos liniją dviem kilometrais gilyn į Gruzijos teritoriją ir toliau tai daro. Turint galvoje, kad artėja NATO viršūnių susitikimas, kuriame Gruzija vėl kels narystės Aljanse klausimą, tikėtina, kad provokacijos padažnės.

Galime paminėti ir tai, kad Rusijos karo lėktuvai buvo pasiųsti į Siriją iš bazių Šiaurės Osetijoje. Taigi, akivaizdžiai matome, kokios galingos Rusijos pajėgos yra dislokuotos mūsų regione. Dar pridėkime Rusijos karinę bazę Armėnijoje ir tai, kad vien okupuotose Gruzijos teritorijose šiuo metu yra apie 10 tūkst. rusų kareivių. Štai kokiai padėčiai esant šiandien gyvena Gruzija.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui tikimės, kad Vakarų partneriai tinkamai įvertins mūsų pastangas ir laimėjimus. Gruzija NATO operacijoms skiria daugiausia pajėgų iš visų Aljansui nepriklausančių valstybių. Sukūrėme profesionalią ir NATO standartus visiškai atitinkančią kariuomenę. Nors neturime tokių didžiulių bombonešių kaip Rusija, esame patikimi sąjungininkai, visada pasirengę prisidėti prie bendrų Aljanso pastangų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"