TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kh.Salukvadzė: Vilniuje man sako „gamardžioba!“

2013 10 28 6:00
Kh.Salukvadze Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gruzija su optimizmu laukia Rytų partnerystės susitikimo Vilniuje. Tbilisis atliko didžiulį darbą reformuojant šalies įstatymus ir laukia ES Asociacijos sutarties pasirašymo bei tikisi, kad tarptautinė bendruomenė padės išspręsti opiausią – okupuotų teritorijų - problemą.

Geri santykiai tarp lietuvių ir gruzinų jau beveik tapo legenda. Abipusė simpatija sieja ne tik valstybes, bet ir žmones. Lietuva gali didžiuoti tuo, kad Gruzijoje laikoma viena svarbiausių sąjungininkių. Gruzinų nuoširdumu ir draugiškumu Lietuvos atžvilgiu „Lietuvos žinių" žurnalistai įsitikino atvykę į Gruzijos ambasadą, kurios vartai... net nerakinami! „O kam? Mes Lietuvoje priešų neturime“, - pasigirsta atsakymas įėjus vidun. Apie Vilniaus ir Tbilisio santykius bei visų Gruzijos partijų sutartinai puoselėjamas viltis apie ES ir NATO Gruzijos prezidento rinkimų išvakarėse „Lietuvos žinios" kalbėjosi su Gruzijos ambasadore Lietuvoje Khatuna Salukvadze.

Suartino laisvės siekis

- Darbą Lietuvoje pradėjote visai neseniai, kokie jūsų pirmieji įspūdžiai?

- Esu čia tik tris mėnesius, tačiau atrodo, lyg būtų praėję kur kas daugiau laiko, nes rengiantis Vilniuje vyksiančiam susitikimui yra daug darbo. Šiuo metu Vilniuje verda tokia veikla, jog susidaro įspūdis, kad čia – pasaulio ar bent jau Europos centras.

Esu labai patenkinta tuo, kaip klostosi Lietuvos ir Gruzijos santykiai, kiek juose esama pozityvaus požiūrio. Būdama ambasadorė tai jaučiu kiekvieną dieną dirbdama savo darbą. Santykiai yra puikūs tiek valstybiniu lygiu, tiek bendraujant su žmonėmis. Nors ir kur būčiau, tai jaučiu. Daugelis žmonių net sveikinasi su manimi gruziniškai – gamardžioba (labas!). Daug sutiktų žmonių nemažai žino apie Gruziją, jos vyną, gruzinų kultūrą. Man pasisekė, kad esu ambasadorė tarp tokių šiltų žmonių, kokie yra lietuviai.

Esu girdėjusi klausiant, iš kur tokie šilti santykiai tarp lietuvių ir gruzinų? Pati apie tai galvojau. Manau, mus suartina laisvės siekis. Esame mažos tautos, kurios nenori likti nuošalyje, nori dalyvauti aplink jas vykstančiame gyvenime. Be to, mus sieja ne tik puikūs pastarųjų 20 metų santykiai tarp mūsų šalių. Iš tiesų diplomatiniai santykiai tarp Gruzijos ir Lietuvos užsimezgė daugiau kaip prieš 500 metų.

- Svarbiausias klausimas šiandien – artėjantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Kaip Gruzijai sekasi jam rengtis?

- Tai labai svarbus laikotarpis Europai, Lietuvai ir Rytų partnerystei – itin svarbiam formatui, per kurį Europos Sąjunga bendrauja su Rytų kaimynais. Susitikime Vilniuje pasirašyti susitarimai bus ne tik Gruzijos, bet ir Europos pergalė.

Taip pat noriu pabrėžti, kaip svarbu, kad ši dinamiška Gruzijos ir ES santykių fazė sutapo su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai, nes Lietuvos pirmininkavimas yra labai aktyvus, itin ambicingas ir labai sėkmingas. Šiame kontekste iš Vilniuje vyksiančio susitikimo Gruzija tikisi apčiuopiamų, konkrečių rezultatų. Pirmiausia, aišku, tikimės pasirašyti asociacijos sutartį ir laisvosios prekybos susitarimą. Taip pat tikimės, kad ES įvertins tą pažangą, kurią padarė Gruzija, siekdama vizų režimo liberalizavimo.

- Tad jaučiatės optimistiškai?

- Gruzija pasiekė tikrai daug. Sėkmingai baigė pradinį derybų etapą, įvykdė daug reformų, kurių tikslas – modernizuoti šalį. Šią pažangą pripažįsta ir Europa. Tai patvirtina spalio 23-iąją Europos Parlamente priimta rezoliucija, kurioje ne tik pripažįstama Gruzijos pažanga, bet ir raginama žengti toliau – pasirašyti asociacijos sutartį per susitikimą, vyksiantį Vilniuje.

Žinoma, mūsų laukia dar daug darbo, kurį tęsime vadovaudamiesi ES rekomendacijomis. Darome tai ne vien tam, kad atitiktume kriterijus, siekdami kol kas tolimo tikslo – narystės ES. Reformų procesas yra priemonė mūsų šaliai siekti pažangos, vidaus reformų.

Šiame darbe labai svarbi Lietuvos parama. Jūsų šalis yra viena svarbiausių Gruzijos sąjungininkių, remiančių integraciją į Europą. Lietuvos paramą jaučiame ne tik dabar - jautėme ją visus 20 nepriklausomybės metų.

Visos partijos laikosi vienos nuostatos

- Su kokiais sunkumais Gruzija susiduria siekdama integracijos į ES?

- Pagrindinė problema yra susijusi su okupuotomis Gruzijos teritorijomis. Tai – labai rimta problema, kurią, deja, turime spręsti. Labai sunku vykdyti politines reformas, kai penktadalis mūsų teritorijos yra okupuota. Neišvengiamai susiduriame su problemomis – juk faktiškai negalime savo nuožiūra tvarkytis dalyje savo pačių šalies.

- Gruzijos vyriausybėje šiuo metu yra opozicija. Kyla klausimas, ar tai gali kaip nors pakeisti užsienio politikos kursą?

- Toks klausimas yra natūralus. Gruzijoje valdžia nesikeitė devynerius metus, todėl savame suprantama, kad kai kam kyla dvejonių, ar jauna, tiksliau – neseniai nepriklausomybę atgavusi, valstybė gali pakeisti užsienio politikos prioritetus. Tačiau esu įsitikinusi, kad į tokius klausimus jau atsakyta. Ir ne tik žodžiais, bet ir dabartinės vyriausybės veiksmais. Gruzijos užsienio politikos kursas nė kiek nesikeičia ir nesikeis. Mūsų tikslas tapti visateisiais NATO nariais ir artimiausiu metu pasiekti kokybiškai naują lygį bendradarbiaujant su ES nekinta.

Šį politikos kursą remia visos Gruzijos partijos, jo laikosi ir visi pagrindiniai kandidatai į prezidentus. Kovo mėnesį Gruzijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl prioritetinių užsienio politikos tikslų ir kartu įsipareigojo, kad Gruzija nesusisaistys su jokiomis tarptautinėmis struktūromis, kurių tikslai prieštarauja minėtiems prioritetams. Šią rezoliuciją pasirašė viso partinio ir politinio spektro atstovai. Gruzijos premjeras Bidzina Ivanišvilis tai taip pat patvirtino daugelį kartų, taip pat ir viešėdamas Lietuvoje.

Gruzijoje politikai iš tiesų net negali svarstyti kokio nors kitokio pasirinkimo. 80 proc. gruzinų pasisako už integraciją į ES ir NATO. Šiuo atžvilgiu Gruzija Kaukazo regione yra unikali. Bet kuri vyriausybė, sumaniusi pasukti kitu užsienio politikos kursu, nesulauktų žmonių pritarimo.

- Neišvengiamas klausimas: koks šiuo metu jaučiamas Rusijos poveikis Gruzijai?

- Rusijos įtaką jaučia ir Gruzija, ir Moldova, ir Lietuva. Mano nuomone, tai – sėkmingo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ir sėkmingo pasirengimo Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje rezultatas. Manau, todėl Rusija ir elgiasi taip iracionaliai. Matydama Rytų partnerystės sėkmę, ji didina spaudimą šioje programoje dalyvaujančioms valstybėms.

Žinoma, Gruzija patiria ypač stiprų spaudimą – Rusija kontroliuoja 20 proc. mūsų teritorijos. Tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, jai neprilygsta prekybiniai karai ir kitos spaudimo priemonės. Rusijos pajėgos yra mūsų žemėje, tad nuolat jaučiama grėsmė saugumui. Okupuotose teritorijose Rusija šiandien mėgina įtvirtinti tikrą valstybės sieną. Paliaubų susitarimas, dar vadinamas „Sarkozy susitarmu“, reikalauja, kad Rusija išvestų pajėgas iš tų teritorijų. Užuot tai darius, išilgai okupacinės linijos statomos spygliuotos vielos užtvaros. Tai dramatiškai veikia vietos žmonių gyvenimą – spygliuota viela nusidriekia per jų dirbamus laukus, per jų namus. Maža to, Rusijos pajėgos, nors ir labai lėtai, vis dar stumia okupacinę ribą tolyn į Gruzijos teritoriją. Nuo karo veiksmų pabaigos ji pasistūmėjo vidutiniškai apie 150 metrų.

O prekybinio karo sąlygomis Gruzija gyvena jau nuo 2006-ųjų, kai Rusija uždraudė įvežti gruzinišką žemės ūkio produkciją, įskaitant vyną ir mineralinį vandenį. Tačiau gamintojai rado naujų rinkų Europoje, Turkijoje ir kitose valstybėse Azijoje bei Amerikoje. Be to, įžengę į tokias griežtai kokybę reguliuojančias rinkas kaip ES, Gruzijos gamintojai net pagerino produkcijos kokybę. Aišku, tikimės, kad laisvosios prekybos susitarimas su ES suteiks rimtą postūmį Gruzijos ekonomikai.

Jaučia ES paramą

- Ar numatoma pozityvių pokyčių?

- Dabartinė Gruzijos vyriausybė ėmėsi labai aktyvių priemonių, siekdama pagerinti santykius su Rusija. Premjeras paskyrė specialų atstovą ryšiams su Rusija. Gruzija nusprendė neboikotuoti Sočio olimpinių žaidynių ir net prisidėti užtikrinant jų saugumą. Labai sušvelnėjo ir Gruzijos retorika Rusijos atžvilgiu. Rusijos piliečiams nebereikia Gruzijos vizų (gruzinams Rusijos vizos privalomos). Mūsų šalis taip pat vienašališkai įsipareigojo nenaudoti jėgos sprendžiant okupuotų teritorijų problemas. Deja, šios pragmatiškos Gruzijos iniciatyvos nesulaukė adekvataus Rusijos atsako.

Pastebimi tam tikrų teigiamų ženklų prekybinių santykių srityje, tačiau lieka pagrindinė problema, su kuria Gruzija negali taiksytis – okupacinės linijos įtvirtinimas, kurį dabar įgyvendina Rusija. Šiuo atžvilgiu Gruzija kliaunasi tarptautine bendruomene, „Ženevos formatu“ – vieninteliu formatu, kuriame tarptautiniu mastu diskutuojama Gruzijos ir Rusijos santykių temomis.

- Kuo ES ir Lietuva galėtų padėti?

- Šiai problemai ES institucijos skiria daug dėmesio. Jaučiame ir ES, ir Lietuvos paramą. Europos Parlamentas šiuo klausimu rudenį priėmė dvi rezoliucijas. Į Gruziją dažnai atvyksta ES užsienio reikalų komisarė Catherine Ashton.

Svarbiausia, kad tarptautinė bendruomenė nenusisuktų nuo okupuotų teritorijų problemos, nepamirštų jos ir su ja nesitaikstytų. Tarptautinė bendruomenė turi nuolatos raginti Maskvą laikytis įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė paliaubų susitarime. Jeigu Rusija nori būti moderni galinga valstybė (manau, kad ji to nori), turi gerbti tarptautines normas. Iš geros kaimynystės su Gruzija pati Rusija tik laimėtų. Šiuo metu Gruzijoje veikia vienintelė tarptautinė misija - ES monitoringo misija, tačiau Rusija jos neįsileidžia į okupuotąsias teritorijas.

Gruzija yra maža šalis, neturinti didelio svorio tarptautinėje politikoje. Tačiau gyvename XXI amžiuje, ir tarptautinė bendruomenė negali skatinti separatizmo, kuris gali tapti pavojingu precedentu kitoms šalims.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"