TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kiaulių maras: nuspręsta įvesti buferinę zoną

2013 07 29 16:43
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuva yra didžiausioje grėsmės zonoje, per šalį vykdomas intensyvus tranzitas į Kaliningradą, kalbėdamas apie Rusijoje ir Baltarusijoje išplitusią kiaulių maro grėsmę sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius daktaras Jonas Milius.

„Buvo pristatyta, ką atlieka visos šalys ir kas dar nepadaryta. Nutarėme, kad reikia nustatyti buferinę zoną, statyti tvorą, nustatyti dezinfekcijos atlikimo tvarką žiemos laikotarpiu, tarėmės dėl pašarų – šiuo metu uždrausti visi įvežami pašarai. Kreipsimės į Europos Komisiją išaiškinimo, kad būtų vienodos sąlygos visoms Europos šalims. Nustatėme metodus, kuriais bus atliekama stebėsena, finansavimas“, - sakė J.Milius.

Vien tvora Lietuvai kainuos bent 10 mln. eurų. Lietuva Europos Komisijos prašo apie 14 mln. eurų paramos. Nuo rugpjūčio vidurio bus įvesta rinkliava į Lietuvą iš pavojingų zonų įvažiuojantiems kai kuriems, pavyzdžiui, krovininiams automobiliams dezinfekcijos išlaidoms kompensuoti. Latvija, Estija ir Lenkija dar svarsto galimybę įvesti rinkliavas.

Buferinės zonos įvedimas atliks dalinio fizinio barjero funkcijas 10 kilometrų spinduliu. Nustačius buferinę zoną, joje esančios kiaulių fermos ir smulkieji ūkininkai turėtų paskersti ar parduoti laikomas kiaules, jų mėsą taip pat būtų galima parduoti ar sunaudoti savo reikmėms. Be to, bus numatytos kompensacijos, kad šiame regione kiaulių augintojai tam tikrą laiką neaugintų kiaulių. Svarstoma galimybė, kad atsakingų pareigūnų įsakymu būtų galima įpareigoti gyventojus laikytis buferinės zonos reikalavimų. Apie galimas sumas J.Milius dar nekalbėjo – jo teigimu, dėl visko deramasi.

„Kalbame ne apie priverstinę tvarką, o apie tai, kad reikia pasiruošti saugos priemonėms. Pasienyje auginama apie 10 tūkstančių kiaulių. Paskerstų sveikų kiaulių mėsą sunaudoti galima. Didelėse fermose lengviau suorganizuoti biosaugos veikimą“, - teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algirdas Baravykas.

Šie nutarimai priimti, kai pirmadienį VMVT susitiko Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos kompetentingų institucijų vadovai aptarti afrikinio kiaulių maro situaciją regione ir šalių taikomas prevencines priemones, taip pat numatyti tolesnius bendrus veiksmus ligos plitimui sustabdyti. Spaudos konferencijoje dalyvavo Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Europos regioninės komisijos prezidentas, Estijos Veterinarijos ir pasienio tarnybos vadovas daktaras Ago Partel, Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius daktaras Maris Balodis, Lenkijos Generalinio veterinarijos inspektorato viršininko pavaduotojas daktaras Krzystof Jadzewski, VMVT direktorius daktaras J.Milius, VMVT direktoriaus pavaduotojas daktaras Vidmantas Paulauskas.

Primename, kad birželio 21 dieną Baltarusijoje, Gardino srityje, Ivjevsko rajone, Čiapun kaime, esančiame 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos ir liepos 2 dieną Vitebsko srityje, Kopti kaime esančiuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma daugiau kaip 19 tūkstančių kiaulių, nustatytas afrikinis kiaulių maras.

Baltarusijos kompetentingos institucijos teigimu, afrikinio kiaulių maro virusas į jų šalį pateko su atvežtais iš Rusijos Federacijos pašarais, informavo VMVT. Oficialiai patvirtinti tik du afrikinio kiaulių maro protrūkiai Baltarusijoje. Nemažai neoficialios informacijos apie minėto maro epidemiologinę situaciją buvo sužinoma iš Baltarusijos žiniasklaidos, kurios teigimu, šiuo metu Baltarusijoje likę tik du šalies regionai, neapimti šios pavojingos ligos.

Nesikeičiant pavojingai situacijai dėl afrikinio kiaulių maro Baltarusijoje, nuo liepos 23 d. Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose ir visuose vietinio eismo pasienio kontrolės punktuose su Baltarusijos Respublika pradėta transporto priemonėse važiuojančių ir pėsčiomis keliaujančių asmenų avalynės dezinfekcija. Visi iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuojantys ar pėsčiomis keliaujantys asmenys privalo pereiti specialiai įrengtą dezinfekuojamąjį kilimėlį.

Į Lietuvą taip pat draudžiama įnešti ar įvežti bet kokius gyvūninės kilmės maisto produktus, pašarus, pašarinius priedus. Baltarusijoje nustačius naujus afrikinio kiaulių maro židinius, žadėta ir toliau griežtai kontroliuoti keleivių asmeninį bagažą, draudžiami įvežti produktai bus konfiskuojami ir utilizuojami.

VMVT duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį pasienio kontrolės punktuose iš asmeninio bagažo konfiskuota bei iš tarptautinių transporto priemonių surinkta apie 3 tonas šalutinių gyvūninių produktų.

Praėjusią savaitę VMVT direktorius Jonas Milius pateikė Žemės ūkio ministerijai pasiūlymą nustatyti buferinę ligos zoną 10 kilometrų pasienio ruože. Tai reiškia, numatyti galimybę minėtoje teritorijoje laikinai uždrausti laikyti afrikiniam kiaulių marui imlių veislių gyvūnus: kiaules, šernakiaules, bei intensyviai medžioti zonoje gyvenančius laukinius šernus.

VMVT informuoja, kad kiekvienas kiaulių laikytojas privalo laikytis šių reikalavimų:

* Kiaulės turi būti registruojamos – bandos atpažinties numeriu Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje (CDB).

* Duomenys apie laikomų kiaulių skaičių turi būti periodiškai atnaujinami.

* Kiaulių laikytojai, siekiantys valstybės pagalbos, privalo vieną kartą per einamųjų metų ketvirtį į CDB suvesti arba pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam padaliniui kiaulių laikymo vietos duomenis ir laikomų kiaulių skaičių, užpildydami GŽ-1 formą. Tie kiaulių laikytojai, kurie nesiekia valstybės pagalbos, privalo ne rečiau kaip 2 kartus per metus, kiekvieno pusmečio sausio ir liepos mėn. į CDB suvesti arba pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam padaliniui laikytojo, kiaulių laikymo vietos duomenis ir laikomų kiaulių skaičių, užpildydami GŽ-1 formą.

* Kiaulių laikymo vietoje turi būti pildomas raštu arba kompiuterinėje laikmenoje Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalas GAŽ-2 apie registruotas kiaules.Visos gyvūnų ženklinimo ir registravimo apskaitos formos ir žurnalai turi būti saugomi 3 metus po paskutinio juose padaryto įrašo.

* Kiaulės ženklinamos tik perkeliant jas iš laikymo vietos į vieną ausį įsegant vieną dviejų dalių ausų įsagą su bandos numeriu, o į skerdyklą Lietuvoje vežamos kiaulės gali būti ženklinamos ir (ar) į užpakalinę šlaunį tatuiruote, kurioje nurodomas bandos numeris.

* Išvežus (taip pat atvežus) kiaules jų laikytojai privalo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įvykio duomenis užregistruoti CDB arba informuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį, užpildydami ir pateikdami GŽ-2 ar GŽ-2a formą.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"