TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kiaulių verslas išstumia žmones

2008 05 16 0:00
Dviejų Raseinių rajono miestelių gyventojai susirūpinę, kad juos išstumti iš namų ir sužlugdyti turimą verslą baigia... kiaulės. Dar sovietmečiu statytus kompleksus įsigiję užsieniečiai vietos žmonių interesų nepaiso.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Dviejų Raseinių rajono miestelių gyventojai susirūpinę, kad juos iš namų išstumti ir sužlugdyti turimą verslą baigia... kiaulės. Dar sovietmečiu statytus kompleksus įsigiję užsieniečiai vietos žmonių interesų nepaiso.

Aplink kiaulių kompleksą, esantį netoli Girkalnio miestelio, ketinama įteisinti sanitarinę zoną. Žemę komplekso prieigose susigrąžinę gyventojai pasipiktinę - sanitarinėje zonoje neleidžiama jokia ūkinė veikla, tad žemės vertė čia katastrofiškai sumažėtų. "Jei būčiau žinojęs, kad taip atsitiks, būčiau susigrąžinęs žemę kitoje vietoje", - LŽ sakė greta ūkininkaujantis Antanas Ignatavičius. Žmonės labiausiai pyksta, kad niekas jų neįspėjo dėl sanitarinės zonos, kol nesibaigęs žemės grąžinimas, o ir dabar nesiūlo jokios kompensacijos. Komplekso savininkai dėl susidariusios padėties kaltina rajono žemėtvarkininkus, kurie į grąžinamos žemės dokumentus neįrašė nuorodos apie sanitarinę zoną. Tačiau verslininkai savo iniciatyva nieko daryti neketina, esą tai jau valstybės reikalas - būtina keisti įstatymus. Tuo metu to paties rajono Nemakščių seniūnijoje gyvenantys žmonės atsidūrė lyg ir atvirkštinėje situacijoje. Tačiau čia koją taip pat kiša kiaulės. Patogioje vietoje, prie pat greitkelio stūksantis kompleksas kol kas tuščias. Tačiau jį jau nusipirko danų bendrovė. Vietos gyventojai baiminasi, kad, pradėjus čia auginti kiaules, jie bus priversti kęsti ne tik fermos dvoką. Kompleksas stovi prie pat vandens telkinio, tad srutos neišvengiamai pateks į jį, o toliau - į Dubysą ir šalia esančias vandens versmes. Dėl kiaulių komplekso kaimynystės turėtų užsidaryti greta veikiančios penkios kavinės. Netoli stovinčiose sodybose taip pat bus neįmanoma plėtoti iš esmės jokio verslo. Teigiama, kad jau rengiamas projektas, pagal kurį sanitarinė zona čia būtų sumažinta iki šimto metrų. Nemakščių seniūnas įsitikinęs, kad tokie siūlymai atsirado ir danų iniciatyva. LŽ netiesiogiai tai patvirtino nuolat su raseiniškiais bendraujantis Seimo narys Remigijus Ačas. Pasak jo, danų bendrovės "Piglita" atstovai į jį jau yra kreipęsi dėl pagalbos.

Panoro plėsti veiklą

Šalia Girkalnio įsikūrusiame komplekse auginama apie 10 tūkst. bekonų. 1978-aisiais iškilęs kompleksas oficialiai niekada nebuvo uždarytas, tačiau po sovietmečio iširus kolūkiams kurį laiką jis neveikė. Vėliau kompleksas ėjo iš rankų į rankas. Dabartiniai jo savininkai - UAB "Kretingos grūdai" ir vokiečių įmonė. Turtą jie valdo lygiomis dalimis. Kompleksas stovi gražioje vietoje, puikus susisiekimas - šalia driekiasi greitkelis. Girkalnio miestelis - vos už trijų kilometrų. Kai kompleksas stovėjo tuščias, žmonėms buvo pradėta grąžinti žemė. Kurį laiką nekilo jokių nesklandumų. Tačiau prieš porą metų komplekso savininkai panoro plėsti ir modernizuoti savo veiklą. Kompleksui vadovaujanti samdoma direktorė Birutė Ratkevičienė LŽ sakė, kad ketinama pasinaudoti Europos Sąjungos fondų parama, dalyvauti įvairiose programose. Tam būtina parengti detalųjį planą. Pradėjus juo rūpintis paaiškėjo, kad teks susidurti su nemalonumais. Aplink kompleksą turėtų būti iki tūkstančio metrų siekianti sanitarinė zona. Į ją patektų daugiau kaip 90 savininkų žemė. Sanitarinėje zonoje negalima nieko statyti, kasti šulinių, juoba - auginti ekologiškos produkcijos.

Pasigedo diskusijų

B.Ratkevičienė tvirtino nesipykstanti su aplinkiniais ūkininkais. "Įvyko tam tikras nesusikalbėjimas. Žemėtvarkininkai neįrašė į dokumentus, kad esama sanitarinės zonos. Mes nieko negalime padaryti. Pakeisti padėtį įmanoma tik keičiant įstatymus", - aiškino ji. Tačiau vietos žmonės kalba kitaip. "Galėjo pasikviesti, iš anksto pranešti, galbūt kompensaciją pasiūlyti. O dabar nieko", - piktinosi A.Ignatavičius. Savivaldybės tinklalapyje buvo įdėtas pranešimas apie būsimą susirinkimą, tokią informaciją išspausdino ir Raseinių laikraštis. Tačiau gyventojai teigia, kad minėtame pranešime kiaulių kompleksas net nebuvo paminėtas, jame nurodytas tik šalia esančio kaimelio pavadinimas. "Iš kur žmonės galėjo žinoti, kad kalbama apie kompleksą? O laikraštį dabar jau retai kas skaito", - LŽ sakė ūkininkas Juzefas. Nepatenkintieji kreipėsi ir į Seimo kontrolierių įstaigą, tačiau kol kas iš jos negavo jokio atsakymo.

Numarins verslą ir gamtą

LŽ lankėsi ir nedideliame, išdailintame Nemakščių miestelyje. Jo seniūnas Remigijus Laugalis didžiuodamasis rodė naujintelaitę bažnyčią, išpuoselėtas vejas, sutvarkytas gatves. Nemakščiai įsikūrę itin vaizdingoje vietovėje. R.Laugalis baiminasi, kad vos už kilometro nuo miestelio centro įkūrus kiaulių fermą Nemakščių grožybės nieko nebevilios. Vyraujantys vėjai komplekso dvoką atneš į miestelį. Itin nerimaujama, kad bus užteršti ir vandens telkiniai. Šiuo metu net gyvenamuosius namus leidžiama statyti ne arčiau kaip per 100 metrų nuo vandens telkinio, kad šis nebūtų teršiamas. Komplekso pastatai stūkso vos keliolika metrų nuo nedidelio ežeriuko. R.Laugalis prisiminė, kad sovietmečiu veikiant kompleksui ežeriuke nebuvo nei žuvų, nei kitokios gyvūnijos. "Dabar čia žuvų yra, lydekas net gaudo. Užveisus kiaules gamta mirs", - įsitikinęs jis. Pavojus kiltų ir verslą turintiems žmonėms. Prie pat komplekso yra keletas sodybų. Viena jų - vos už keliasdešimt metrų. Čia gyvenantis ūkininkas laiko apie dešimt karvių. Įsikūrus fermai, jo verslas taptų neįmanomas, nes pieno niekas nebepirktų. Komplekso kaimynystėje, šalia greitkelio įsikūrusios kavinės kaip mat prarastų klientus, net jei ir nepatektų į sanitarinę zoną. Kam malonu valgyti tvyrant fermos tvaikui.

Gundo sutartimis

Nemakščių bendruomenės pirmininkas Alfredas Bardauskas kartu su dar trimis ūkininkais augina grūdus. Jie šalia komplekso turi daugiau kaip 700 hektarų žemės. "Buvo atvykę danų atstovai, norėjo sudaryti sutartis su žmonėmis, kad šie komplekse besikaupiančiomis srutomis tręštų savo žemę. Net nuvežė į Pakruojyje esančią fermą - esą žiūrėkite, kaip gražu", - pasakojo A.Bardauskas. Pats būdamas agronomas, jis žino, kad srutomis perlaistytoje žemėje išmiršta visa fauna. Danai tikina, jog srutos bus tiekiamos vamzdžiais, nieko nereikės vežioti. Esą išlietas srutas laukuose reikia tik aparti ir joks dvokas nesklis. Tačiau bendruomenės pirmininkas abejoja dėl tokios technologijos. Jis nesutinka pasirašyti sutarties.

Nori įkelti koją

Iš pradžių bendrovės "Piglita" atstovai norėjo komplekse auginti 33 tūkst. bekonų. Bendruomenei stojus piestu prieš tokius planus jie skaičių sumažino iki 3,8 tūkstančio. "Jie tik bando čia įkelti koją. Tada jau darys ką panorės", - LŽ sakė seniūnas R.Laugalis. Jo įsitikinimu, kovoti reikia dabar, nes vėliau bus jau per vėlu. "Danai aiškina, kad sukurs darbo vietų. Priims dirbti 24 žmones. Ką čia veiks tiek darbuotojų, kai viskas bus mechanizuota", - skeptiškai nusiteikęs A.Bardauskas. Jis pridūrė, kad jo ir kitų draugėn susimetusių ūkininkų turimą nemenką žemės plotą apdirba vos penki asmenys. "Kiek žmonių, kurie pasiėmė paskolas, įsteigė savo verslą, neteks darbo", - A.Bardauskui antrino R.Laugalis. Dabar rajone yra du trys procentai bedarbių. Ir tie patys tokie, kurie to darbo neieško. Seniūnas baiminasi, kad kiaulės nedarbo procentą kilstelės.

Užtektų smulkių ūkių

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gricius neslėpė neigiamo požiūrio į vos ne pačiuose miesteliuose įkurdinamas kiaules. "Kažkodėl nei vokiečiai, nei danai savo kraštuose kiaulių neaugina, veržiasi pas mus. Supraskite, nesu nusistatęs prieš užsieniečius, tačiau šiuo atveju jie elgiasi negražiai", - LŽ sakė jis. A.Gricius apgailestavo, kad vienas po kito Lietuvoje besikuriantys užsieniečių valdomi gyvulių kompleksai gali sunaikinti unikalią Lietuvos gamtą. Jis pasakojo apie gretimame rajone, Kelmėje, įsikūrusį kompleksą, kur nuvykus galima pamatyti ir užuosti į aplinką patenkančius teršalus. "Baisu žiūrėti, į ką ten pavirto Dubysos upė", - pabrėžė A.Gricius. Nemakščių seniūnas G.Laugalis pasakojo, kad kartą su kolegomis nuvykęs į Girkalnį stebėjo, kaip iš autobuso išlipę parūkyti vyrai sugužėjo atgal - fermos tvaikas rietė nosį. Šalia komplekso esančiuose melioracijos grioviuose vanduo rudas nuo ištekėjusių srutų. "Nereikia čia tų didelių kompleksų. Buvau Lenkijoje. Ten šalies rinką kiauliena puikiausiai aprūpina smulkūs ūkininkai, auginantys po keliolika ar keliasdešimt gyvulių. Netikiu, kad tai neįmanoma Lietuvoje", - įsitikinęs A.Gricius. Švedai juokauja, kad danas net į turgų joja ant kiaulės. Tik šį kartą užsienio bendrovės joja jau ne į turgų. Jie atjoja į Lietuvą. Ritos Stankevičiūtės nuotraukos Nemakščių bendruomenės pirmininkas A.Bardauskas (kairėje) ir Nemakščių seniūnas R.Laugalis nenori, kad kiaulės įsikurtų miestelio kaimynystėje. Iš pradžių bendrovės "Piglita" atstovai norėjo komplekse auginti 33 tūkst. bekonų. Citatos: "Įvyko tam tikras nesusikalbėjimas. Žemėtvarkininkai neįrašė į dokumentus, kad esama sanitarinės zonos. Mes nieko negalime padaryti. Pakeisti padėtį įmanoma tik keičiant įstatymus", - aiškino B.Ratkevičienė. "Jie tik bando čia įkelti koją. Tada jau darys ką panorės", - LŽ sakė seniūnas R.Laugalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"