TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kibernetinis karas sėlina į Lietuvą

Du kartus per savaitę į nokdauną pasiuntę Lietuvos banko (LB) interneto svetainę ir išpuoliu sudrebinę komercinio Medicinos banko informacines sistemas programišiai sėja nerimą ir krašto valdžios viršūnėse. Tačiau su apmaudu pripažįstama, kad bent artimiausiu metu neutralizuoti tokias grėsmes realių galimybių nėra.

Penktadienio naktį prasidėję ir užvakar atnaujinti precedento neturintys grėsmingi kibernetiniai išpuoliai, kuriais siekta sutrikdyti normalų LB interneto svetainės darbą, privertė sunerimti elektroninės erdvės apsauga bepasirūpinančią Vyriausybę. Po atakų prieš centrinį banką į kampą įspraustas premjeras Andrius Kubilius prabilo apie investicijų didinimą elektroninės erdvės skydui stiprinti.

Tačiau vis išmaningesni programišiai niekais verčia bet kokias valdžios pastangas užlopyti kibernetinės apsaugos spragas. Valdžios atstovai neslepia, kad sparčiai gausėjančių išpuolių išvengti neįmanoma, tačiau tikina, kad apsaugos stiprinimas taip pat nestovi vietoje.

Tinklai "zombiai"

Remiantis Nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio CERT-LT praėjusių metų ataskaitos duomenimis, pranešimų apie elektroninės erdvės pažeidimus skaičius išaugo daugiau kaip dvigubai. Dar įspūdingesni net 18 kartų šoktelėję informacinių sistemų užvaldymo incidentų atvejai - jų pernai nuo 477 pagausėjo iki 8057. Dauguma šių išpuolių buvo atlikti automatizuotomis priemonėmis, pasitelkiant ir "botnet" - virusų sukuriamus ir iš išorės valdomus tinklus, kai vartotojas net nenutuokia, kad per jo kompiuterį gali būti vykdomos kibernetinės atakos. Institucija kasdien tokių kompiuterių Lietuvoje užfiksuoja apie 8000.

Kaip LŽ teigė LB Ryšių su visuomene skyriaus vadovas Giedrius Simonavičius, labiausiai tikėtina, kad į centrinio banko informacinę sistemą buvo "įsilaužta" būtent iš tokių kompiuterinių "zombių". "Atakos nesiliauja, keičiasi tik jų pobūdis, atakų kryptys. Išpuoliai vykdyti iš Rusijos, Kinijos, JAV. O vakar buvo atakuota ir iš Lietuvos, tačiau žmogus, matyt, net nežino, kad kažkas naudojasi jo kompiuteriu", - vakar aiškino LB atstovas.

Anot jo, LB interneto paslaugų teikimas šiuo metu visiškai atnaujintas ir Lietuvos, ir užsienio vartotojams. "Atakas atremti pavyksta. Vakar įtartinus IP adresus perdavėme Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamentui ir CERT-LT. Jų specialistai žada imtis priemonių, kad įsilaužėliai būtų identifikuoti ir problemos išspręstos", - užtikrino G.Simonavičius.

Žada susiimti

Premjeras A.Kubilius pabrėžė, kad kibernetinis saugumas tampa itin svarbia sritimi, tad jam išskirtinį dėmesį skiria ne tik Vyriausybė, bet ir NATO. "Tokia reali patirtis, kai atakuojama išskirtinai svarbi valstybės institucija, mus privers šiems pavojams skirti ypatingą dėmesį", - vakar sakė premjeras.

Jo tvirtinimu, valstybės institucijos yra apsaugotos nuo panašių atakų, tačiau esą investicijas į saugumą žadama didinti. "Investuoti į didesnį saugumą tikrai privalome, nes technologijos, gebėjimai tokiomis atakomis pakenkti valstybei šiandien plėtojami labai greitai", - pabrėžė Vyriausybės vadovas.

Išpuolių neišvengsime

Tuo metu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vyriausiasis patarėjas kibernetinio saugumo klausimais Vytautas Butrimas LŽ teigė, kad norėdamos maksimaliai apsisaugoti nuo kibernetinių atakų institucijos turėtų labai aiškiai įvardyti, kokius duomenis ir nuo ko nori apsaugoti. Esą tik tuomet bus galima nustatyti apsaugos priemones. "Negalima tvirtinti, kad kiekviena institucija veikia atskirai tarsi saloje ir palikta rūpintis savo saugumu. Pirmuosius žingsnius reikėtų žengti pačiai įstaigai, o vėliau bendradarbiauti su apsaugą užtikrinančiomis institucijomis. Už tai atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), o tyrimus atlieka CERT-LT", - sakė jis.

KAM atstovo teigimu, už praėjusių metų birželį Vyriausybės patvirtintą Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros programos vykdymą iki 2019 metų atsakingi RRT, Valstybės duomenų apsaugos inspekcija, Policijos departamentas, KAM ir kitos institucijos. Esą bus stengiamasi, kad pamažu į karą su programišiais įsitrauktų ir privatus sektorius, tad bus kuriama stebėsenos sistema, leidžianti matyti, kas dedasi viso krašto kibernetinėje erdvėje. 

"Tačiau akivaizdu, kad internete, kibernetinėje erdvėje išpuolių niekada nepavyks išvengti. Jie vykdomi kasdien, su tuo susiduria visos institucijos, turinčios interneto ryšį", - tikino V.Butrimas. Tad, pasak KAM patarėjo, visos krašto institucijos kibernetinėms atakoms turi būti pasirengusios, kaip žinodami, kad ateis žiema, pasirūpiname įsigyti šiltų drabužių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"