TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kibernetinis karas - vis išmanesnis ir pavojingesnis

2013 02 12 8:47
Gali būti sudarytas įspūdis, kad kibernetinė ataka įvykdyta iš tolimos šalies, nors programišius galbūt sėdi prie gretimo kompiuterio. / LŽ archyvo nuotrauka

Pergalės kibernetiniame kare nelaukiama ir 2013 metais. Tai konstatavo Lietuvos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT, apžvelgęs praėjusių metų padėtį šalies elektroninėje erdvėje.

"Po Brazilijos programišių įsilaužimo mūsų interneto svetainė tapo nematoma", - buvo priverstas teisintis sausį dėmesio centre atsidūręs Statybos produkcijos sertifikavimo centras, kurio svetainę užplūdo apie naują energinio sertifikavimo prievolę sužinoję vartotojai.

Pasiteisinimas ne iš piršto laužtas. Pranešimų apie incidentus elektroninėje erdvėje nemažėja, kibernetinės atakos įgauna vis didesnį mastą, o išpuolių technologijos ir toliau darosi sudėtingesnės. Specialistai lieja apmaudą dėl nesugebėjimo kibernetiniame kare tinkamai koordinuoti valstybės pajėgumų ir priduria, kad rengti kenkėjiškas atakas bei jomis trikdyti elektroninę erdvę tampa vis paprasčiau, o elektroninio skydo spragų užkaišyti dar neskubama.

Kelia nerimą

2012 metais už kibernetinio saugumo incidentų tyrimus ir jų prevenciją atsakinga institucija aiškinosi dėl 21 416 pranešimų apie incidentus elektroninėje erdvėje. Bene didžiausia problema, kurią nurodo CERT-LT, buvo kenkėjiška programinė įranga. Ji dažniausiai pažeidžia kompiuterio valdymą ir įtraukia jį į vadinamąjį "botnet" tinklą. Tokiu būdu užkrėtus daugybę kompiuterių jie naudojami kibernetinėms atakoms.

Vis dėlto kur kas labiau kelia nerimą dešimtadaliu išaugęs informacinių sistemų užvaldymo skaičius ir padidėjęs elektronines paslaugas trikdančių atakų mastas bei jų technologijos sudėtingumas.

Institucija prognozuoja, kad situacijos pagerėjimo nesulauksime ir 2013-aisiais. "Viena iš didžiausių tinklų ir informacijos saugumo grėsmių pasaulyje ir Lietuvoje toliau išlieka "botnet" tinklai, kuriais vykdoma nusikalstama veika, tokia kaip kenkėjiško kodo, nepageidaujamų elektroninio pašto laiškų platinimas, paslaugos trikdymo atakos ir kitos nusikalstamos veikos", - teigiama ataskaitoje. CERT-LT duomenimis, kasdien šalyje vidutiniškai užfiksuojama 7 tūkst. tokių aktyvių kompiuterių "zombių". Dėl jų gali būti sudarytas įspūdis, kad kibernetinė ataka įvykdyta iš tolimos šalies, nors programišius galbūt sėdi prie gretimo kompiuterio.

Aukų nesirenka

Bene garsiausiai praėjusiais metais nuskambėjo įvykdyta kibernetinė ataka prieš Lietuvos banką (LB). Kai per savaitę vienos svarbiausių šalies institucijų internetinė svetainė į nokdauną buvo pasiųsta dukart, dėl šalies elektroninės erdvės spragų susigriebė valdžios viršūnėse sėdintys politikai. "Bandymų atakuoti pasitaikė ir tų pačių metų liepą. Tačiau atakų mastas buvo menkesnis. Informacijos saugumui skiriame ypatingą dėmesį, todėl kibernetinio šarvo tvirtumo patikra vykdoma nuolat. Tačiau iki šiol neturime informacijos, kas atakas inicijavo", - LŽ teigė LB Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius.

Pagrindinės valdžios institucijos - prezidentūra, Vyriausybė, Seimas ir ministerijos - apie kibernetinius išpuolius praėjusiais metais LŽ nekomentavo. Bene didžiausią rūpestį joms kėlė elektroninius darbuotojų paštus užplūstantis brukalas.

Programišių akiratyje atsiduria ir ne pačios įtakingiausios šalies institucijos. Įsigaliojus Statybos įstatymo pasikeitimams, kuriais iš nekilnojamąjį turtą parduodančių ar nuomojančių savininkų reikalaujama energinio naudingumo sertifikato, kibernetinė ataka buvo nukreipta prieš Statybos produkcijos sertifikavimo centrą. "Internetinė svetainė net penkias valandas buvo visiškai nematoma, po to 12 valandų ji tapo matoma dar ne iš visų kompiuterių. Per 15 metų į šią svetainę įsilaužta tik antrąkart", - LŽ teigė šios įstaigos atstovai.

Išvadų nepadarėme

Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas kibernetinio saugumo klausimais Vytautas Butrimas apgailestauja, kad valstybės pajėgumai iki šiol nėra deramai koordinuojami. Atakų skaičius didėja, išpuolius surengti tampa daug paprasčiau, tačiau mūsų elektroniniame skyde išryškėjusių koordinacinių spragų užkaišyti neskubama. "Dabar surengti ataką kur kas paprasčiau nei anksčiau - reikalingą įrangą galima nusipirkti, jai netgi suteikiama garantija ir reikalinga konsultacija. Tai tampa verslu", - LŽ sakė jis.

Anot specialisto, valstybės kibernetiniam karui kasmet skiria vis daugiau dėmesio. Jos kuria savas kibernetinės gynybos pajėgas, tačiau kartu neatsisako galimybės jas pasitelkti puolimui. "Štai JAV gynybos ministras prasitarė, kad jei bus sulaukta signalų apie galimą puolimą, kaip atsakas taip pat bus surengtas išpuolis, kad pavyktų išvengti nuostolių. Tuo metu Lietuvoje, kai buvo surengti išpuoliai prieš LB, tam kartui buvo išreikštas susirūpinimas dėl akivaizdžių saugumo spragų. Tačiau po savaitės, viskam nurimus, reikalingos išvados taip ir nebuvo padarytos", - pažymi V.Butrimas.

Jis Lietuvai siūlo pasekti kaimynės Latvijos, priėmusios Kibernetinio saugumo įstatymą, pavyzdžiu. Jame nustatytos atsakingos institucijos, jų įgaliojimai, atsakomybė. Taip pat užmegzti glaudžius ryšius su "kibernetiniais" kaimynais - tarptautinėmis bendrijomis - ir imtis bendradarbiavimo, dalijantis informacija, drauge reaguoti į kibernetines atakas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"