TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kiek „rimtų“ ginklų sugebėtų įsigyti Lietuva?

armyrecognition.com nuotrauka

Prieš trejus metus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie neformalų NATO šalių įsipareigojimą skirti kasmet krašto apsaugai 2 proc. BVP, sakė, „kai nerašytos taisyklės, reiškia jų nėra“.

Kai tokios nuostatos laikosi Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, nenuostabu, kad jokios kalbos apie 2 proc. negalėjo būti. Nuo tada, kai Lietuva tapo NATO nare, dalis lėšų nuo BVP tik mažėjo. Šiuo metu jis yra 0,78 proc. Dukart už Lietuvą mažesnė Estija gynybai skiria 1,7 proc.

Matydami Rusijos agresiją Kryme, Lietuvos politikai suskubo reikalauti didinti finansavimą krašto apsaugai. Atnaujinti visų politinių jėgų susitarimus dėl šalies užsienio politikos ir gynybos klausimų dabar siūlo ir Prezidentė, o Seimas jai pritaria. Čia norisi priminti, kad pasirašytas ne vienas partijų susitarimas dėl finansavimo – paskutinį kartą prieš dvejus metus, tačiau jo niekas nevykdo.

Lietuvos skiriamos lėšos šalies gynybai yra apgailėtinos, sako ekspertai. Iš 28 NATO aljansui priklausančių šalių už Lietuvą mažiau skiria tik Liuksemburgas, kurio kariuomenę iš esmės sudaro vien hercogo garbės sargyba. Šiemet Lietuvos krašto apsaugai skirta kiek daugiau nei 980 mln. litų.

„Akivaizdu, kad mes patys nesilaikome tam tikrų įsipareigojimų, tarsi veltėdžiaudami, tarsi važiuodami zuikiu viešuoju transportu ir sakydami, kad NATO mus apgins“, – sako Mindaugas Jurkynas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.

Zuikiu Lietuvos gynyba važiuoja jau seniai. Šia sričiai skirtas finansavimas didžiausias buvo 2008-aisiais – siekė 1,246 mln. litų. Prabėgus šešeriems metams asignavimai kariuomenei sumenko beveik trečdaliu ir dabar yra tik kiek didesni nei 2003-iais, kai Lietuva nebuvo aljanso narė.

Investuojama į techniką be kovinio pajėgumo

Niekas neabejoja, kad agresijos atveju NATO ateis ginti Lietuvos, tačiau kol sąjungininkių kariai pasieks šalį, šiai reikės gintis pačiai ir nuo gynybos priklausys, į kokią šalį – okupuotą ar vis dar laIsvą – ateis NATO kariai.

Pasak atsargos karių, šiuo metu lėšos skiriamos technikai, nesukuriančiai kovinio pajėgumo. Pavyzdžiui, už 200 mln. litų nupirkti du išminavimo laivai, kuriuos, kaip parodė Ukrainos pavyzdys, lengva užblokuoti. Dar 70 mln. kainavo sunkvežimiai, atliekantys tik logistinę funkciją, už 30 mln. planuojama pirkti du sraigtasparnius, kurie be ginkluotės gali būti naudojami tik transportavimui.

„Už tuos 300 mln. būtų galima nupirkti apie 4 tūkst. „stingerių“ – nešiojamų „stingerių“. Tai yra priemonė, kuri sustabdė lėktuvus sovietų Afganistano kare, nusodino tiek atakos lėktuvus, tiek sraigtasparnius ir sudarė galimybes pėstininkams atlikti užduotis ant žemės“, – sako atsargos majoras Albertas Daugirdas.

Už šiuos pinigus taip pat būtų buvę galima nusipirkti ir apie 600 kovai pritaikytų visureigių arba papildomai 150 prieštankinių sistemų „Javelin“, arba 370 raketų šioms sistemoms. Visa tai, pasak atsargos karininko, padėtų mūsų kariams būti mobiliems ir pakankamai ilgai išlaikyti Lietuvos teritorijos kontrolę.

„Žmonių yra – nėra ginkluotės. Arba nėra ginklams šovinių. Dabar mes kartais juokiamės su bendražygiais, kad dabar yra daugiau geležies, bet nėra ką iš tos geležies išspausti“, – sako A.Daugirdas.

Kol Lietuvos pašonėje vyksta vis didesnio masto karinės pratybos, Kaliningrado srityje daugėja karinio kontingento, Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir toliau planuoja pirkinius, neturinčius ugnies galios: už 100 mln. litų ketinama pirkti gelbėjimo laivą.

Pasak majoro, tai rodo, kad politikai neįsiklauso į kariuomenės patarimus, trūksta jų supratimo, kokios ginkluotės reikia efektyviai gynybai.

Su tuo nesutinka krašto apsaugos ministras. Jo teigimu, prieš perkant ginkluotę visuomet tariamasi tiek su kariuomene, tiek su NATO ekspertais.

„Tie dabar save vadinantys kariniai ekspertai... toli gražu neatitinka, ko kariuomenei reikia, kokie yra mūsų poreikiai ir ką mes iš tikrųjų turim įsigyti. Aš, manau, kad jie neteisūs, netiksliai vertina arba tai yra jų asmeninis požiūris“, – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Sveikas protas diktuoja, kad su tokiomis išlaidomis gynybai, kokias mes turime – na, kokia čia gynyba apskritai. Bet, deja, net ir Ukrainos įvykiai, kaip matome, neatvedė į protą kai kurių politikų. Ir toliau deklaruojama, kad viskas gerai ir kad mes galime būti absoliučiai ramūs. Manau, tai yra neadekvati ir neatsakinga pozicija“, – sako apžvalgininkas, portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.

Premjeras: dovanų „Patriot“ nereikia – jei reikės, įsigysime

Ekspertai sako, kad didžiausia Lietuvos problema – efektyvios ilgo nuotolio priešlėktuvinės gynybos trūkumas. Šią padėtį pakeisti galėtų NATO sąjungininkės.

Amerikiečių politologas Janušas Bugaiskis teigia, kad Jungtinės Valstijos galėtų pasiūlyti Lietuvai ir Lenkijai dislokuoti jų teritorijoje raketų „Petriot“. Bet jis iš karto pabrėžė, kad to turi paprašyti Lietuva. Teigiama, kad tai būtų gera atgrasymo priemonė, norintiems pulti Lietuvą. Premjeras Algirdas Butkevičius, anksčiau nematęs būtinumo dislokuoti raketinę sistemą, dabar sako, kad jeigu reikės, mūsų šalis pati ją įsigis.

„Dėl raketų buvo aiškiai pasakyta: jei krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadovas pasakys, kad reikia jas įsigyti ir pirkti, tai niekas jiems netrukdys, ir jie turi pakankamai dar šiais metais pinigų. Jie turi pinigų, tikriausiai per 600 mln. litų“, – sakė A.Butkevičius interviu „Žinių radijui“.

„Viena sistema su visais radarais, aptarnaujančia įranga, su raketomis – jos kaina gali siekti iki milijardo litų. Taigi dėl pirkimo aš būčiau labai atsargus prie dabartinių mūsų valstybės finansinių resursų“, – sako atsargos majoras A.Daugirdas.

NATO ekspertai Lietuvos gynybą vertina vidutiniškai, o tai toli gražu neskamba nei saugiai, nei patikimai. Be to, pasak ekspertų, jei NATO partneriai matys, kad Lietuva pati nesistengia rūpintis savo gynyba, tai ir jiems nebus motyvacijos padėti Lietuvai. Krašto apsaugos ministras tikina, kad iki 2016-ųjų krašto apsaugos finansavimas pasieks vieną procentą Bendrojo vidaus produkto ir palaipsniui augs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"