TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kiekvienas nešame Prisikėlimo ryto spindulį

2013 03 30 6:15
Kardinolas A.J.Bačkis: "Kiekviename žmoguje, iš kurio patiriame gera, prasišviečia Prisikėlimo ryto spindulys." /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Kardinolo Audrio Juozo Bačkio žodžiais, Kristaus Prisikėlimą ir buvimą su mumis liudija malonės, kurias patiriame ir atpažįstame, jei tik atveriame akis Dievo buvimui ir dalyvavimui mūsų tikrovėje. Kiekviename žmoguje, iš kurio patiriame gera, prasišviečia Prisikėlimo ryto spindulys, nes meilė yra žemėje Viešpaties meilės dėka.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas A.J.Bačkis pažymi, kad per šv. Velykas Dievas mums siunčia meilės žinią. Kristaus pergalė prieš mirtį liudija, kad Dievas nugali nebūtį ir išnykimą, todėl sekdami juo ir mes patirsime nepraeinantį džiaugsmą Viešpaties artumoje. "Ir kai patys pajuntame širdyje džiaugsmą dalijimusi su kitais, norą padėti, užjausti, kai išgyvename dvasinių dalykų troškulį ir bodėjimąsi daiktais, trapia materialine gerove, čia sąžinė kreipiasi į mus tyliai kuždėdama: "Atsigręžk, pakelk akis ir išvysi Dievo avinėlį su velykine pergalės vėliava", - interviu "Lietuvos žinioms" teigia kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Apgailėkime kaltes ir netesėjimus

- Žmogumi tapęs Jėzus mirė ir prisikėlė dėl žmonijos išganymo. Kokia yra per šv. Velykas Dievo mums dovanojama Prisikėlimo žinia?

- Pirmiausia tai meilės žinia - įsikūnijęs Dievas pasiaukojo, kad išgelbėtų mus nuo nuodėmės ir atvertų kelią į Amžinąjį gyvenimą. Kristaus pergalė prieš mirtį liudija, kad Dievas nugali nebūtį ir išnykimą, todėl sekdami juo ir mes patirsime nepraeinantį džiaugsmą Viešpaties artumoje.

- Evangelijoje pagal Matą skelbiama, kad prie Jėzaus kapo atskubėjusioms ir jį tuščią radusioms moterims Prisikėlimo stebuklą paliudijo angelas. Kas mums kasdieniame gyvenime liudija Kristaus Prisikėlimą ir jo buvimą greta?

- Kristaus Prisikėlimą ir buvimą su mumis liudija malonės, kurias patiriame ir atpažįstame, jei tik atveriame akis Dievo buvimui, Jo dalyvavimui mūsų tikrovėje. Kiekviename žmoguje, iš kurio patiriame gera, prasišviečia Prisikėlimo ryto spindulys, nes meilė yra žemėje Viešpaties meilės dėka. Ir kai patys pajuntame širdyje džiaugsmą dalijimusi su kitais, norą padėti, užjausti, kai išgyvename dvasinių dalykų troškulį ir bodėjimąsi daiktais, trapia materialine gerove, čia sąžinė kreipiasi į mus tyliai kuždėdama: "Atsigręžk, pakelk akis ir išvysi Dievo avinėlį su velykine pergalės vėliava."

- Apaštalas Paulius ragina švęsti šv. Velykas su gėriu ir tiesa: "Švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona." Kaip išsivaduoti iš nuodėmių ir išgyventi tikrąjį Kristaus Prisikėlimo džiaugsmą?

- Bažnyčia ne tik ragina, bet ir įsako savo nariams prieš šv. Velykas atlikti išpažintį. Šis būdas ir ši tvarka susitaikyti su savo sąžine, su Dievu, kurią, deja, net kai kurie katalikai laiko pasenusia ir ignoruoja, nėra koks nors žmonių išsigalvojimas, o Paties Viešpaties mums dovanotas ir paliktas Atgailos Sakramentas.

Tik apmąstę, prisipažinę ir apgailėję kaltes bei netesėjimus, tik dvasios Tėvui suteikta galia sudėję jas prie Viešpaties kojų per išpažintį, pasiryžę nebenusidėti ir taip išsivadavę nuo paklydimų, pajusime tą iš vaikystės atmenamą ypatingo šviežumo, naujumo ir laisvumo jausmą. Linkiu, kad su tokia nuotaika, apimti malonės visi sutiktume Prisikėlimo rytą.

Prisiimdami atsakomybę už Lietuvą, A.J.Bačkio raginimu, kiekvienas turėtume pradėti nuo savęs. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Dievo troškimas įrašytas prigimtyje

- Kristaus kančios žyme paženklinti Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis ir šeštadienis. Apie ką per Didžiąją savaitę reikėtų susimąstyti kiekvienam krikščioniui?

- Apie tai, koks yra mažas ir menkas mūsų skausmas, koks lengvas mūsų nešamas kryžius, palyginti su Kristaus kančia. Apie tai, kad sekti Kristumi, kuris mus artina prie Dangaus Karalystės, - tai bandymas bent maža dalele sekti jo pasiaukojimo pavyzdžiu ir daryti ką nors dėl tų, kurie, atrodo, labiausiai neverti sulaukti mūsų gerumo.

- Prisikėlęs Kristus primena mums prisiimti ir atsakomybę už Lietuvą - stengtis prikelti ją naujam, šviesesniam gyvenimui. Ar šiai misijai skiriame pakankamai dėmesio ir jėgų?

- Čia kiekvienas turi žvelgti ne į kitą, o į save. Net kai kyla noras rodyti pirštu į politikus, reikia atgręžti ranką į save - rinkėją, balsuotoją. Idant Tėvynėje būtų šviesiau, vienas turi švariau iššluoti gatvę, kitas kantriau kęsti ligonio dejavimus, trečias lygiau nutinkuoti sieną, o ketvirtas pristabdyti skriejantį automobilį. Iš mažų dalykų pasidaro dideli teigiami pokyčiai, bet reikia pradėti šeimoje, namuose, kuriuose daušime margučius.

- Lietuvos visuomenė, kaip ir Vakarų kraštuose, sekuliarėja. Kokios įtakos tai turi mūsų krikščioniškajai tapatybei?

- Dievo, šventumo troškimas įrašytas žmogaus prigimtyje, todėl vadinamasis sekuliarizmas dažnai reiškia ne tikėjimo atsisakymą, o perėjimą "tarnauti" kitiems - šio pasaulio - dievams. "Šventumo aura" uždedama kokiems nors visai paprastiems dalykams: sveikai gyvensenai, ekologijai ar, priešingai, pigioms pramogoms.

O, jei bėgdamas nuo tėvų puoselėtos krikščioniškosios tradicijos žmogus iš tiesų atrastų dvasinę gelmę... Tačiau ne, jis tik įgyja pigius tikėjimo pakaitalus, kurie nereikalauja prisiimti pareigų, rimtų įsipareigojimų ir tėra it patogūs psichologiniai kompresai, kurie užtikrina laikiną komfortą. Praradęs krikščioniškąją tapatybę ir reiklią religinę praktiką, žmogus pasijunta bejėgis, kai ištinka tikra krizė, kai atsiveria egzistencinė tuštuma, nes tada tik didis Dievo Gailestingumas gali sulaikyti nuo kryčio į prarają.

Rūpi paprasti žmonės

- Turime naują popiežių Pranciškų. Kodėl iš 115 kardinolų Katalikų bažnyčios vadovu išrinktas būtent jis?

- Tuoj po konklavos sakiau, kad popiežius yra iš tų žmonių, kurie visą laiką skelbė Jėzaus Kristaus evangeliją mažutėliams, - tai darė būdamas vyskupu Pietų Amerikoje, tą darys ir tapęs Romos vyskupu. Popiežiui Pranciškui labai rūpi, kad Bažnyčia neužsidarytų savyje, nežiūrėtų į save, bet žvelgtų į paprastus žmones pasaulyje ir neštų į visus kampelius Kristaus šviesą, gailestingumą bei meilę. Per pirmąsias pontifikato savaites matome, kad jis ryžtingai eina šiuo keliu.

- Kokie iššūkiai ir uždaviniai laukia naujojo pontifiko?

- Manau, Šventasis Tėvas imsis panašių dvasinių reformų, kokių savo gyvenime ėmėsi šv. Pranciškus, kurio vardą popiežius pasirinko. Pagrindinis akcentas bus misionieriška veikla, nes visas pasaulis, ne vien atokūs žemynai, šiandien yra krikščioniškų misijų kraštai.

- Ko šv. Velykų proga palinkėtumėte Lietuvai?

- Linkiu Lietuvai Tikėjimo metais labiau pažinti ir naujai priimti krikščionybę, kuri mums atvėrė kelią į orių žmonių bendruomenių gyvenimą ir tebėra tvirtasis mūsų kultūros bei tautos pamatas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"