TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kiekvienoje pėdoje sėjamos daržovės

2011 05 12 0:00
Vien tik agrofirma "Sėklos" šiemet svogūnų sodinukų pardavė net 170 proc. daugiau nei pernai, o jų kaina buvo 25-40 proc. didesnė.
LŽ archyvo nuotrauka

Neregėtai pagausėjusios daržininkų mėgėjų gretos pakėlė ir sėklų bei sodinukų kainas, o jų pardavėjai nebuvo pasiruošę patenkinti staiga išaugusių poreikių. Dalis ūkininkų nerimauja rudenį negalėsią parduoti užaugintos produkcijos.

Lietuvoje atgimė ir suvešėjo smulki daržininkystė. Kolektyviniuose soduose vėl iškilo jau buvę pamiršti šiltnamiai, individualiuose sklypuose sukastas pieveles keičia lysvės. Bulvės, morkos, burokėliai, agurkai, pomidorai ir kitos gėrybės sėjami bei auginami tradiciškai, o naujausia mada - šiemet padidėjusi prieskoninių augalų sėklų paklausa. Žmonės daržoves ir prieskonius augina šiltnamiuose, daržo lysvėse ir net ant palangių butuose.

Auksas už svogūnėlius

Šalia Vilniaus sodų bendrijoje "Žemyna" keletą daržovių lysvių auginanti matematikos ir informatikos specialistė Ona Bernotienė šiemet svogūnų sodinukus keleriopai brangiau nei anksčiau pirko turguje. Mat prekybos centruose šios populiarios daržovės sodinukai išnyko dar neprasidėjus jų sodinimo metui. Turguose jų kaina šoktelėjo iš pradžių iki 7-8 litų, vėliau - iki 25-30 litų už kilogramą.

Nei patyrę sodininkai, nei daržovių augintojai neprisimena, kad kada nors anksčiau būtų buvusios tokios beprotiškos kainos ir paprastų svogūnų sodinukų stygius.

"Balandžio pabaigoje svogūnėlių sodinukų bergždžiai ieškojome Vilniaus parduotuvėse, gegužei prasidėjus jų neaptikome ir Klaipėdoje. Pardavėjos juokėsi iš mūsų klausimų, sakė girdėjusios, kad svogūnėlių sodinukų šiuo metu Lietuvoje niekur nėra. Ankstesniais metais jų galėjai nusipirkti bet kuriame prekybos centre. Dabar turguje svogūnų sodinukų nestinga, tačiau kaina siekia 30 litų už kilogramą", - pasakojo O.Bernotienė.

"Rimi" parduotuvės svogūnų sodinukais šiemet prekiavo tik apie mėnesį. Pradžioje - po 6 litus, paskui - po 4,99 lito už kilogramą. "Šiuo metu jų neturime. Trūkumas jaučiamas visoje Europoje - dėl užtvindytų laukų daug kur derlius supuvo. Kol kas svogūnėlių sodinti nepavyksta nusipirkti nei Lietuvos, nei Europos rinkose", - jau tarptautinę problemą LŽ dėstė UAB "Rimi Lietuva" viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės nuomone, svogūnų sodinukų Lietuvoje pritrūko dėl sumažėjusios pasiūlos ir išaugusios paklausos. Mat iš tiesų Olandijoje ir Lenkijoje, kurios yra pagrindinės svogūnų sodinukų tiekėjos Europos Sąjungos (ES) šalių rinkai, pernai vasaros ir rudens orų sąlygos šioms daržo gėrybėms buvo nepalankios dėl itin didelės drėgmės. Ir bendras sodinukų derlius, ir jų kokybė buvo gerokai prastesnė, palyginti su įprastais metais. "Svogūnas - viena populiariausių daržovių ant mūsų stalo, jų nesunku užsiauginti iš sodinukų, tad šių paklausa padidėjusi", - teigė Z.Cironkienė.

Namų virtuvėms - savi prieskoniai

Daržovių ir gėlių sėklų tiekėja Baltijos šalyse agrofirma "Sėklos" šiemet svogūnų sodinukų pardavė net 170 proc., arba už 500 tūkst. litų, daugiau nei praėjusiais metais.

Didžiąją dalį iš Olandijos atsivežtų svogūnėlių bendrovė realizavo didmeninėmis kainomis savo urmo parduotuvėse. Jų kaina buvo 25-40 proc. didesnė nei pernai. "Populiariausių veislių nebeturėjome jau balandžio pradžioje", - LŽ sakė bendrovės generalinis direktorius Ramūnas Ažukas.

Jis teigė, kad vienu metu kai kuriose "Sėklų" parduotuvėse didesnį kiekį svogūnų sodinukų buvo galima nusipirkti po 13,9 lito už kilogramą, o tuo pačiu metu turguje jie jau pardavinėti po 25-30 litų.

Labiausiai išaugo prieskoninių augalų sėklų paklausa, jų parduota net 71 proc. daugiau. Iš viso įmonė "Sėklos" pirmą šių metų ketvirtį pardavė 19 proc. daugiau produkcijos nei pernai.

"Beveik penktadaliu daugiau parduodame ir durpių substrato, kompostinės žemės, mažiau - žolių sėklų ir trąšų. Tai rodo, kad žmonės daržoves ir prieskoninius augalus dabar augina ne tik daržuose, bet ir šiltnamiuose ar ant palangių butuose", - LŽ sakė R.Ažukas.

"Sėklų" vadovas įsitikinęs, kad susidomėjimas daržovių auginimu Lietuvoje nenuslops ir pasibaigus sunkmečiui. Mat tai ne trumpalaikis susižavėjimas, o greičiau lietuviška tradicija, pomėgis, nepriklausantis nuo krizės.

"Iki" prekybos tinklo parduotuvėse sausio-balandžio mėnesiais daržovių, prieskonių ir gėlių sėklų parduota keliais procentus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausias pirkėjų susidomėjimas sėklomis buvo kovą ir balandį. Pirkėjai daugiausia pirko agurkų, salotų, krapų, pupelių bei burokėlių sėklų.

"Matome tendenciją, kad šiemet pirkėjai įsigijo daugiau prieskoninių augalų sėklų. Mūsų nuomone, tai susiję su dar vienu populiarėjančiu įpročiu - maistą gaminti namuose", - LŽ sakė "Iki" Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta.

Šiame prekybos tinkle parduodamų populiariausių daržovių, prieskonių, gėlių sėklų, svogūnų sodinukų kainos per metus nesikeitė. Visų sėklų 0,1-0,5 g pakelių galima įsigyti po 1,29 lito. Svogūninių gėlių pardavimo kaina buvo 5,99 lito, šiuo metu jau vyksta jų išpardavimas po 2,99 lito.

Kad šiemet itin padidėjo susidomėjimas daržovėmis, neabejoja ir Lietuvos sėklininkystės asociacijos vykdomasis direktorius Julius Grašys. "Sėklinių bulvių žmonės taip pat perka bei sodina gerokai daugiau nei anksčiau, nors jų kainos ir pakilusios. Šiemet vėluoja pavasaris, tad bulviasodis prasidėjo paskutinę balandžio savaitę, o ši savaitė, ko gero, jau paskutinė tinkanti bulvėms sodinti", - teigė J.Grašys.

Parduotuvių tinklą "Žalia stotelė" valdanti agrofirma "Sėklos" jau pardavė visas 200 tonų sėklinių bulvių, tai 57 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Mėgėjams skirti 5 kg maišai kainavo 18,4 lito. Palyginti su praėjusiais metais, jie pabrango 40 procentų.

Sėklas užsiaugina darže

Patyrę daržininkai įsitikinę - sėklų nebūtina ieškoti parduotuvėse, jų lengva prisirinkti ir namuose. Kaimo žmonės stebisi tais, kurie aikčioja mokėdami neregėtą kainą už svogūnų sodinukus - juk pačiam jų galima suspėti "pasigaminti" dar tą patį ankstyvą pavasarį, o rudeniop jau nuimti iš savo sodinukų užderėjusį puikių auksaspalvių svogūnų derlių, nemokėjus už juos aukso kainos.

Klaipėdos uoste dirbanti, Dauparų kaime netoli uostamiesčio gyvenanti Virginija J. moliūgų, pomidorų, žirnių sėklų gauna savo darže kasmet augindama daržoves. "Kam jas pirkti, jeigu gali prisirinkti, juk kai kurios sėklos gana brangios", - kalbėjo ji. Patikusį didelį pomidorą Virginija sako nokinanti tol, kol šis pradeda trūkinėti. Paskui nuskintas pomidoras lėkštutėje laikomas, kol pradeda beveik pūti. Išimtos sėklos nuplaunamos ir išdžiovinamos. Panašiai gaunama ir moliūgų sėklų. "Derlius būna puikus, neverta sėklų pirkti", - patarė penkių arų daržą šalia namų turinti moteris. Didelę dalį daržovių šeimininkė užšaldo, jų užtenka iki kito pavasario. Griežinėliais, kubeliais, lazdelėmis supjaustytus moliūgus, cukinijas, morkas, porus ir kitas daržoves Virginija sudeda į maišelius ir krauna į šaldiklį - žiemai.

Sveikesnės, bet brangesnės

Kai žmonės vis daugiau daržovių užsiaugina patys, jų turi ne tik vasarą, bet sukaupia ir atsargų, dalis ūkininkų pradeda nerimauti, kad rudenį gali susidurti su sunkumais realizuoti užaugintą produkciją, ypač neturintieji saugyklų daržoves ilgiau laikyti ir sulaukti tinkamiausio meto jas parduoti. "Rinkos imlumas iki Naujųjų metų neabejotinai sumažės. Mažiau produkcijos bus perkama ir prekybos tinkluose, ir turgavietėse. Kita vertus, tokia padėtis vers augintojus ieškoti alternatyvių realizavimo rinkų", - LŽ sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Z.Cironkienė.

Ji mano, kad mėgėjams skirtų sėklų pardavimas šiemet išaugo kelis kartus dar ir dėl to, kad formuojamas požiūris, neva mūsų ūkininkai labai nesaugiai augina daržoves - jose esą gali būti daug pesticidų, nitratų. Todėl žmonės imasi daržoves auginti patys, tikėdamiesi jų užsiauginti ekologiškai, mėgėjiška daržininkystė vėl atgimsta - vejos paverčiamos daržais.

"Vartotojams peršama nuomonė, kad ūkininkai tikrinti neva veža daržoves iš vieno sklypelio, o į parduotuves jas tiekia iš kitų plotų, kur esą naudoja neribotus kiekius cheminių augalų apsaugos priemonių ir trąšų. Iš tikrųjų ūkininkas negali kontroliuoti patikros proceso: ne tik augintojai veža savo produkcijos mėginius patikrinti laboratorijose, bet ir į ūkį atvykę patys Augalininkystės tarnybos inspektoriai paima daržovių mėginių iš bet kurio saugykloje esančio kaupo ar konteinerio", - tikino Z.Cironkienė. Ūkininko pristatytų daržovių mėginių iš parduotuvių lentynų bet kurio tinklo parduotuvėse gali paimti Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai.

Iš viso šalyje derlingais metais užauginama apie 300 tūkst. tonų daržovių. Manoma, kad eksportuojama tik apie 30-50 tūkst., daugiausia - į Rusiją. Iki šių metų didžiausia dalis mūsų ūkininkų užaugintos produkcijos likdavo Lietuvoje, į užsienį būdavo išvežama tik iki 10 proc. daržovių ir bulvių.

Eksportuojama pati geriausia produkcija, už kurią Lietuvos prekybos tinklai nesutinka mokėti tiek, kad augintojui apsimokėtų ją parduoti Lietuvoje. "Išvežamos geros prekinės išvaizdos, skoninių savybių daržovės, kuriose nitratų ir augalų apsaugos priemonių likučių yra minimaliai", - tvirtino Z.Cironkienė.

Anot jos, Rusijos pirkėjai jau rudenį apsižvalgo Lietuvos ūkiuose, išsiveža mėginius pasitikrinti savo laboratorijose ir grįžta su pasiūlymais, nes tyrimų duomenys parodo, kad šiose daržovėse žymiai mažesni augalų apsaugos priemonių ir nitratų likučiai nei daržovėse iš kitų tradiciškai į Rusiją eksportuojančių ES šalių.

Lietuviai turi galimybę taikyti sėjomainą, dėl to daržoves mažiau puola ligos, nenualinamas dirvožemis. "Jeigu teko važiuoti per Lenkiją, ypač palei Varšuvą, matėte, kad ten vieno-keturių hektarų rėželiuose kelias dešimtis metų auginamos monokultūros, dažniausiai svogūnai, kurios "laikosi" tik dėl augalų apsaugos priemonių ir tręšimo. Be to, lietuviai daržovių augintojai, palyginti su lenkais, registruotų augalų apsaugos priemonių turi tris kartus mažiau. Už augalų apsaugos priemones ir trąšas Lietuvos augintojai, palyginti su kitomis ES šalimis, moka brangiausiai, tai negi jas pils neribotai?" - retoriškai klausė Z.Cironkienė.

Kita vertus, dėl to, kad mažiau naudojama augalų apsaugos priemonių, lietuviškų daržovių, taip pat ir vaisių, "galiojimo ant prekystalio" terminas trumpesnis, jos greičiau praranda prekinę išvaizdą, todėl jų ne visada nori pirkti prekybos centrai. O kad produkcija išlaikytų prekinę išvaizdą transportuojama dideliais atstumais, pavyzdžiui, iš Ispanijos, ją tenka apdoroti cheminėmis medžiagomis papildomai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"