TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kiemai švaresni, piniginės - tuštesnės

2008 08 12 0:00
Šiais laikais brangsta viskas - šiukšlės taip pat.
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo liepos pradžios įsigaliojus visuotinei rinkliavai už buitinių šiukšlių išvežimą Klaipėdoje tapo švariau. Konteineriai kiemuose ištuštinami dažniau, aplink juos nebesivolioja šiukšlių kalnai.

Tačiau ne visoms suinteresuotoms pusėms ši naujovė patiko. Šiukšlių vežėjai ir sąvartyno operatoriai trina rankas dėl didėjančių įplaukų, o smulkieji verslininkai bei dalis gyventojų tikina, kad naujoji rinkliava pažeidžia šalies įstatymus. Didiesiems prekybos tinklams dėl visuotinės rinkliavos galvos neskauda. Jie, kaip ir anksčiau, privalės mokėti tik už deklaruotą išvežamų šiukšlių kiekį. Didiesiems prekybos tinklams rinkliava ne už kvadratinius metrus, kaip kitiems klaipėdiečiams, o pagal faktinį sukaupiamų šiukšlių kiekį nustatyta todėl, kad jie ne vienerius metus turėjo tikslią apskaitą, kiek tų atliekų sukaupia. Be to, ir žygių dėl apmokestinimo pagal faktinį kiekį šių centrų atstovai griebėsi iš anksto.

Skirtingi rinkliavos dydžiai.

Užtat visiems kitiems Klaipėdos miesto ir Neringos vartotojams rinkliavą tenka mokėti pagal valdomo būsto ar komercinių patalpų plotą. Dėl tokio, jų manymu, diskriminavimo, smulkieji Klaipėdos senamiesčio verslininkai jau kreipėsi į teismą. Jie norėtų, kad rinkliava būtų skaičiuojama taip pat pagal faktinį sukaupiamų atliekų kiekį, kaip ir didiesiems prekybos centrams, o ne pagal plotą.

Pasak Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkės Eugenijos Odebrecht, jos viešojo maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei, įvedus rinkliavą, už šiukšlių išvežimą teks mokėti net kelis kartus daugiau nei iki šiol: "Iki rinkliavos įvedimo aš turėdavau du konteinerius, kuriuos žiemą išveždavo du kartus, vasarą - tris kartus per savaitę. Už tai tekdavo mokėti beveik 200 litų per mėnesį. Nuo liepos 1-osios, pagal mano įmonės valdomų patalpų plotą, iš manęs prašys apie 800 litų. Jei turėčiau 300 kv. metrų ploto parduotuvėlę, taip pat per metus privalėčiau sumokėti už 31 toną šiukšlių. O aš net prekių tiek neatsivežu!"

E.Odebrecht LŽ tvirtino, kad pasikonsultavę su teisininkais, verslininkai nustatė, jog naujosios rinkliavos taisyklės pažeidžia net du Konstitucijos straipsnius, vieną Mokesčių administravimo įstatymo straipsnį ir vieną Konkurencijos įstatymo straipsnį. "Mes jau kreipėmės į teismą, kad būtų panaikinta nuostata, reikalaujanti mokėti rinkliavą pagal patalpų plotą, - tvirtino verslininkė. - Jau dabar, kai prekybos centrai iš esmės numarino Klaipėdos senamiestį, mus, dar šiek tiek besilaikančius smulkiuosius verslininkus, nori visiškai pribaigti, primesdami nelygias konkurencijos sąlygas."

Naująja rinkliava už buitinių atliekų išvežimą nepatenkinti ir gyventojai. "Aš vienas gyvenu 60 kv. metrų bute, tačiau moku daugiau nei trijų asmenų šeima, gyvenanti dviejų kambarių, mažesnio ploto bute. Akivaizdu, kad jie šiukšlių į konteinerį išmeta daugiau, - piktinosi klaipėdietis Gediminas. - Be to, anksčiau už šiukšlių išvežimą mokėdavau apie 15 litų per mėnesį. Įvedus rinkliavą, išlaidos už šią paslaugą man padvigubėjo - už pusmetį iš manęs prašo jau 190 litų, arba beveik po 33 litus per mėnesį. O tai jau tikrai daugiau nei 10-15 deklaruojamų procentų."

Pagal naująsias rinkliavos taisykles, viešojo maitinimo ir pramogų įstaigos už vieną kvadratinį metrą ploto priversti mokėti net 21,36 litų per metus, gyventojai - 3,48 lito. Tuo tarpu didžiųjų prekybos tinklų centrai mokės pagal svorį - už vienos tonos šiukšlių išvežimą jiems teks pakloti po 203 litus.

Sąžiningieji mokėdavo už visus

Vietos rinkliavą, kuri pakeitė įprastus mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą, įvesti prireikė pradėjus veikti naujam buitinių atliekų sąvartynui Dumpiuose. Čia šiukšlės vežamos iš visų Klaipėdos apskrities savivaldybių. Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus duomenimis, šiuo metu kiekvienas klaipėdietis per metus išmeta apie 300 kg atliekų. Augant vartojimui, atliekų kiekis kasmet padidėja 5-10 procentų. Pasak sąvartyną Dumpiuose tvarkančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) specialistų, jo eksploatacija yra brangesnė negu senojo, šiuo metu rekultivuojamo Kalotės sąvartyno. Todėl už atliekų išvežimą gyventojai ir įmonės turi mokėti daugiau. KRATC direktoriaus Šarūno Reikalo teigimu, atsižvelgus į kilusį nepasitenkinimą, šiuo metu buriama darbo grupė, į kurią įtraukiami visų suinteresuotų grupių atstovai, kurie teiks pasiūlymus, kaip reikėtų tobulinti apmokestinimą už komunalinių atliekų tvarkymą. Ši tvarka bus tikslinama ir teikiama Klaipėdos miesto tarybai tvirtinti spalio mėnesį.

Pasak Š.Reikalo, naujoviškai apmokestinti smulkiųjų verslininkų komercinių patalpų plotą prireikė dėl to, kad esą iki šiol apie 30 proc. jų apskritai nemokėdavo už šiukšlių išvežimą.

"Klaipėdoje tik dalis visų gyventojų yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, tad skaičiuoti "nuo galvos" būtų neprotinga. Savo gyvenamąją vietą deklaravę vartotojai mokėtų už kitus, kurie gyvenamosios vietos nedeklaravo, tačiau šiukšles vis tiek kažkur išmeta, - aiškino Š. Reikalas. - Jei visi teršėjai būtų sąžiningai mokėję už komunalinių atliekų išvežimą, tuomet ir naujosios rinkliavos nebūtų prireikę. Kita vertus, prie kiekvienos nedidelės parduotuvėlės senamiestyje net fiziškai neįmanoma pastatyti po konteinerį, todėl tenka skaičiuoti atliekų sutvarkymo mokestį pagal patalpų plotą."

Pavyzdys - Druskininkai?

KRATC vadovai ir šiukšlių vežėjai pirštu rodė į Šiaulius, kur rinkliava, įpareigojanti mokėti ne už plotą, o "už galvą" galioja jau antrus metus. Tačiau šio regiono atliekų tvarkymo centras negauna pajamų ir dirba nuostolingai.

Šiaulių miesto savivaldybės meras Genadijus Mikšys pripažino, kad nuo 2007-ųjų pradžios mieste įsigaliojusią rinkliavos tvarką reiktų keisti: "Mano nuomone, teisingiausia būtų mokėti ne "nuo galvos", o nuo ploto. Tačiau taryba nusprendė skaičiuoti ją ne pagal kvadratinius metrus, bet pagal žmonių skaičių. Vėliau paaiškėjo, kad mes suklydome. Šiuo metu realiai rinkliavą moka 113 tūkst. gyventojų, o iš viso Šiauliuose gyvena 128 tūkst. žmonių. Kita vertus, sąskaitos už šiukšlių išvežimą išrašomos ir jau mirusiems bei mieste nebegyvenantiems asmenims. Tokia padėtis susidarė dėl blogos apskaitos ir pačių gyventojų apsileidimo."

Šiaulių meras pateikė Druskininkų, kuriuose rinkliava mokama taip pat nuo ploto, pavyzdį: "Ten nustatytas privalomas plotas, už kurį visiems tenka mokėti nustatyto dydžio rinkliavas, tačiau už kvadratinius metrus, viršijančius tą dydį, jau taikomos įvairios nuolaidos. Manyčiau, kad tokia tvarka ir būtų teisingiausia."

Kurortai džiaugiasi

Naująja rinkliava labai džiaugiasi kurortų šiukšlių vežėjai. Jų teigimu, Neringoje ir Palangoje šiukšlių bus mažiau, nes dabar mokėti teks visiems. Kurortuose nekilnojamojo turto turi ir čia savo gyvenamąją vietą yra deklaravę nemažai pasiturinčių vilniečių, kauniečių, kitų šalies miestų gyventojų. Tačiau didelė jų dalis niekada nemokėjo už šiukšlių išvežimą, kadangi neradus jų namuose atliekų vežėjams nebuvo galimybės sudaryti sutarčių. Įvedus visuotinę rinkliavą, galimybės gudrauti ir vengti šios prievolės nebeliko.

Beje, KRATC atstovų teigimu, uostamiestyje rinkliava mokama sėkmingai ir geriau nei planuota - pinigų atsiskaityti su atliekų vežėjais jau turima 2-3 mėnesiams į priekį. Geriau surenkamos ir šiukšlės - per liepą į sąvartyną jų išvežta 500 tonų daugiau nei įprastai per mėnesį, jau apie 4500 tonų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"