TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kieno pečius prislėgs milijardinė skola?

2012 07 12 6:05

Vien per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus miesto savivaldybės skolos padidėjo 73 mln. litų ir netrukus turėtų perkopti 1 mlrd. litų ribą. Kas jas mokės? Sostinės meras Artūras Zuokas tikisi problemą išspręsti nacionalinio biudžeto, kitaip tariant, viso krašto mokesčių mokėtojų sąskaita.

2012-ųjų pirmąjį pusmetį sostinės biudžeto pajamų planas viršytas 13,86 mln. litų - tokią džiugią žinią vakar paskelbė Vilniaus vadovas. Tačiau šio mėnesio pradžioje savivaldybės skolos jau siekė 969 mln. litų.

A.Zuokas ramino, esą nors šiemet teks pasiskolinti dar 127 mln. litų, vėliau skolų kupra augti neva nebeturėtų. Dėl susiklosčiusios padėties jis kaltino buvusius sostinės vadovus ir Vyriausybę, kuri neva diskriminuoja vilniečius. Ministrų kabinetui savivaldybė yra pateikusi 939 mln. litų ieškinį, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas pradės nagrinėti rudenį.

Buvęs Vilniaus meras Raimundas Alekna stebisi tokiais kaltinimais ir ragina patį A.Zuoką, inicijuojantį ne vieną grandiozinį ir milijonus kainuojantį projektą, liautis didinus vilniečių skolas. Ministro pirmininko kancleriui Deividui Matulioniui taip pat nesuvokiamas sostinės vadovo išpuolis prieš dabartinę Vyriausybę, juoba kad ši skundžiama dėl jau ilgą laiką galiojančios tvarkos.

Kalta Vyriausybė?

"Šiandieninė miesto finansinė situacija yra sudėtinga ir įtempta. Savivaldybės įsiskolinimo dydį lėmė praėjusios kadencijos veikla ir Vyriausybės pozicija Vilniaus miesto savivaldybei formuojant ir rengiant biudžetą", - pirmojo pusmečio finansinių rezultatų pristatymą pradėjo A.Zuokas.

Iki šių metų liepos į sostinės biudžetą įplaukė 653,44 mln. litų pajamų, arba beveik 14 mln. litų daugiau nei planuota. Tai daugiausia lėmė 10 mln. litų padidėjęs gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas. Taip nutiko dėl neva sėkmingai vykdytos iniciatyvos, raginančios žmones deklaruoti gyvenamąją vietą sostinėje, augančio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir realistiškos Finansų ministerijos prognozės. Dėl vykdytų pertvarkų ir įmonių veiklos optimizavimo pavyko sutaupyti dar 13,75 mln. litų.

2010 metų skoloms padengti miestas šiemet ketina skolintis 127 mln. litų. Vis dėlto to padaryti kol kas nepavyksta. "Skolinimosi limitų neviršijome ir neturėtume viršyti. Kol Vyriausybė dėl sąmoningų, nesąmoningų ar dėl politinių tikslų diskriminuos sostinės gyventojus kitų gyventojų atžvilgiu, savivaldybei tokią skolą suvaldyti yra neįmanoma", - į LŽ klausimą apie tolesnes perspektyvas atšovė A.Zuokas.

Savivaldybė dar pernai prašė padidinti miestui skiriamą GPM dalį nuo 40 iki 60 proc., tačiau Vyriausybė to nepadarė, todėl buvo apskųsta teismui.

Neturi saiko jausmo

Vilniaus eksmeras konservatorius R.Alekna dabartinio sostinės vadovo priekaištus atmeta. "Būdamas meru nekaltinau anksčiau miestą valdžiausio Juozo Imbraso, kad jis praskolino savivaldybę. Darėme viską, kad biudžetas būtų subalansuotas, finansavome tas sritis, kurios nedidino skolų, neplanavome ne pirmo būtinumo projektų, o dabartinė miesto vadovybė to nedaro", - LŽ sakė jis.

Reaguodamas į A.Zuoko skundus, jog kone kiekvienas miesto valdžios sprendimas sulaukia didelės opozicijoje esančių konservatorių kritikos, R.Alekna pabrėžė, kad didžioji dalis tų sprendimų gresia dar didesne skolos našta miestiečiams. "Tai ir su šilumos ūkiu susiję projektai, grandiozinės stadiono statybos, profesionalių sporto komandų rėmimas ir kita. Visa tai didina skolą. Nėra jokio atsakingumo ir saiko jausmo", - piktinosi konservatorius.

Įžvelgia tik politikavimą

Ministro pirmininko kancleris D.Matulionis LŽ tikino, kad Vyriausybės teisininkai jau analizuoja Vilniaus savivaldybės ieškinį. "Nematau, kokie čia gali būti priimti sprendimai. Priešingai nei teigia meras, Vilniaus gyventojai nėra diskriminuojami ar skriaudžiami. Tai tėra mero politikavimas", - sakė jis.

D.Matulionis priminė, kad tvarka, kai didesnį bendrąjį vidaus produktą sukuriančios ir daugiau mokesčių surenkančios savivaldybės padeda silpnosioms, galioja jau seniai ir ji nėra šios Vyriausybės sumanyta. "Yra priimta bendra norma, kad turtingiausios savivaldybės privalo padėti kitoms. Mero kalbos - keistas dalykas", - pažymėjo kancleris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"