Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kilęs triukšmas skatina korekcijas

 
2017 05 02 10:00
Alinos Ožič nuotrauka

Parlamentarų teises, pareigas ir veiklos garantijas reglamentuojantį įstatymą rengusiai darbo grupei nurodyta patikslinti projektą. Seimo valdyba pageidauja, kad jame aiškiau būtų išdėstytos nuostatos dėl parlamentinių išlaidų dydžio, Seimo narių atostogų ir jų ūkinės veiklos.

Seimo vicepirmininko „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus vadovaujamos darbo grupės nariai pakoreguoti projektą turėtų per dvi savaites. Tikimasi, kad jis bus įregistruotas gegužės pabaigoje, priimtas – birželį arba vėliausiai rudenį, o įsigalios nuo 2018-ųjų sausio.

Prieš 13 metų Konstitucinis Teismas (KT) politikams priminė, kad Seimo narių pareigas, teises ir veiklos garantijas būtina reglamentuoti atskiru įstatymu. Anksčiau visi mėginimai priimti tokį teisės aktą baigdavosi nesėkme. „Manome, kad pagaliau turi būti padėtas taškas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo pirmoji vicepirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė Rima Baškienė. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, taip pat parlamentarų pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato Seimo statutas. Jis turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas. Kai kurias nuostatas iš Statuto perkėlus į minėtą įstatymą, kartu tikslinimas ir Statutas.

Parlamentinės išlaidos nedidės

R. Baškienės požiūriu, dėl kai kurių parengto projekto nuostatų kilęs triukšmas – nepagrįstas. „Viskas bus patikslinta, sudėliota, kad nebūtų jokių neaiškumų“, – žadėjo Seimo pirmoji vicepirmininkė.

Pirmiausia, anot jos, tikrai nenumatyta didinti Seimo narių parlamentinių išlaidų. Pasak politikės, 2009 metais per ekonominį sunkmetį taisant Statutą „buvo padaryta klaida“ – parlamentinės išlaidos sumažintos tik metams. „Kiekvienais metais Seimo nutarimu tą sumą reikėdavo taisyti, kitaip ji automatiškai būtų grįžusi į ankstesnį lygį“, – aiškino ji.

Iki krizės parlamentinėms išlaidoms buvo skiriama 1,7 VMDU (vidutinis mėnesio darbo užmokestis), dabar – 1 VMDU. Anot R. Baškienės, nuostata dėl parlamentinių išlaidų dydžio tiesiog automatiškai buvo perkelta į naujojo įstatymo projektą.

Didžiulę sumaištį taip pat sukėlė darbo grupės siūlymas naujajame įstatyme numatyti galimybę parlamentarams verstis ūkine veikla – ne tik turėti ūkį, bet ir gauti iš jo pajamų. Anot R. Baškienės, ir ši nuostata buvo paimta iš senojo projekto, ji rėmėsi KT išaiškinimu. „Tačiau tuomet į KT buvo kreiptasi dėl ūkininkų veiklos, todėl ir atsakymas gautas būtent dėl šios kategorijos asmenų. Darbo grupės dėl to paprašyta išsiaiškinti su teisės ekspertais“, – sakė ji.

Balsuotų alternatyviai

Seimo valdybos nuomone, parengtame projekte turėtų atsispindėti KT sprendimas dėl Seimo narių atostogų. Kitaip nei KT, dauguma parlamentarų teigia, kad įteisinti jų atostogų negalima. „Tačiau KT žodis – svarbus. Todėl manome, kad įstatymo projekte turėtų būti numatytas ir alternatyvus pasiūlymas. Apsispręsime balsuodami“, – kalbėjo R. Baškienė. Pagrindinis argumentas, kurį pateikia prieš atostogų įteisinimą pasisakantys parlamentarai, – kad Seimo narių veikla yra nepertraukiama. Todėl politikai esą negali turėti nei laisvadienių, nei atostogų. Taip pat teigiama, kad parlamentarų atostogos nenumatytos ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jos įteisintos tik keliose posovietinėse valstybėse.

Didesnių nesutarimų dėl kitų rengiamo įstatymo nuostatų, R. Baškienės nuomone, nėra, todėl tikimasi, kad jį priimti pavyktų dar šioje pavasario sesijoje. Tačiau artimiausiomis savaitėmis Seimo nariams teks susitelkti į nevienareikšmiškai visuomenės vertinamą naująjį Darbo kodeksą.

Rima Baškienė: „Viskas bus patikslinta, sudėliota, kad nebūtų jokių neaiškumų.“

Numatyta naujovių

Darbo grupės parengtame projekte numatytos kelios naujovės. Viena jų – galimybė iš parlamentinių lėšų nuomotis automobilį, tačiau tik trumpam laikui (ne ilgiau kaip septynias dienas per mėnesį). Tačiau automobilių nuomos tvarką, kurią laimėję rinkimus pernai gruodį nustatė „valstiečiai“, ketinama palikti seną. Ji draudžia Seimo nariams nuomotis mašinas iš parlamentinių lėšų.

Kaip ir iki šiol, sostinėje gyvenamojo ploto neturintys politikai įsikurtų Seimo viešbutyje. Tačiau jie turėtų susimokėti už elektrą, vandenį ir kitas paslaugas. Dabar visas komunalines viešbučio gyventojų išlaidas dengia Seimo kanceliarija.

Taip pat siūloma, kad Seimo nariui už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą plenarinį, komiteto ar komisijos posėdį atlyginimas būtų mažinamas 5 procentais. Jeigu būtų praleisti visi posėdžiai, parlamentaras atlygio negautų. Dabartiniame Seimo statute numatyta, kad parlamentarui atlyginimas daugiausia gali būti mažinamas trečdaliu. Tačiau KT pernai išaiškino, kad ši nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Siūlyta griežtesnė tvarka

Prieš šešerius metus analogišką įstatymą parengusios darbo grupės (jai vadovavo konstitucinės teisės žinovas Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius) projekte buvo numatyta įteisinti Seimo narių atostogas, kurios truktų 45 dienas, už praleistus plenarinius, komitetų ir kitus posėdžius politikams nemokėti atlyginimo.

Daug griežčiau norėta reglamentuoti parlamentinių lėšų naudojimą. Projekte buvo numatyta, kad šiuos pinigus parlamentarai galėtų naudoti tik tam tikroms reikmėms pagal griežtą limitą – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai. Siūlyta, kad Seimo kanceliarija visiems politikams nupirktų tarnybinius automobilius, nes nuomotis mašinų nebūtų buvę galima. Parlamentarams, kurie neturi būsto Vilniuje, siūlytos centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, už komunalines paslaugas būtų reikėję susimokėti patiems politikams ir jų šeimų nariams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"