Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Kilniai idėjai ieškos finansinio pamušalo

 
2015 10 26 6:00
Konstantino Ostrogiškio antkapinis paminklas.

Seime ketinama pristatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo Kijevo Pečorų lauroje projektą. Tikimasi, kad idėja pagerbti garsųjį karžygį paskatins politikus, verslininkus, kitus visuomenės atstovus plačiau atverti pinigines.

Iniciatyvai supažindinti parlamentarus, valstybės institucijų, žiniasklaidos bei visuomenės atstovus su K. Ostrogiškio paminklo projektu pritarė Seimo valdyba. „Visuomenei pirmiausia reikia pristatyti projektą, paaiškinti jo svarbą ir tik po to mėginti prašyti paramos“, – portalui lzinios.lt sakė Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas. Skaičiuojama, kad garsiojo karvedžio antkapio atstatymui reikėtų arti milijono eurų. Vienas iš projekto konsultantų – nacionalinės premijos laureatas žinomas lietuvių skulptorius Arūnas Sakalauskas. Jam ir dar dviem Ukrainos menininkams patikėta atkurti LDK etmono antkapinį paminklą Kijevo Pečioros lauros Uspenskio sobore.

Išsaugos autentiškumą

Mintis atstatyti per Antrąjį pasaulinį karą suniokotą garsiojo karvedžio antkapį kilo prieš pusketvirtų metų. Tuometinis Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas šį klausimą aptarė su pirmuoju (1991–1994 m.) Ukrainos prezidentu Leonidu Kravčiuku. Ledai pajudėjo šią vasarą, sukūrus naują paminklo atstatymo komitetą. Kultūros atašė Ukrainoje Jurgys Giedrys portalui lzinios.lt pasakojo, kad K. Ostrogiškio antkapinio paminklo atkūrimo projektą rengė visas būrys Ukrainos istorikų bei architektų, konsultuotasi su Lietuvos specialistais. „Tai mūsų bendras paveldas“, – pabrėžė J. Giedrys. Pasak jo, atkurti K. Ostrogiškio paminklą nutarta būtent tokį, koks jis buvo iki sunaikinimo. Istorinės medžiagos tam pakanka. Diplomato teigimu, atkurti paminklą įmanoma per pusantrų metų. Skaičiuojama, kad tam reikėtų maždaug 1 mln. eurų. Atsižvelgiant į sudėtingą Ukrainos situaciją, viliamasi, kad dalį lėšų kilniam tikslui pavyks surinkti ir Lietuvoje.

Ukrainos stebuklas

Pečorų laura, stačiatikių vienuolynas Kijeve, – vienas pirmųjų vienuolynų Rusioje, įkurtas 1051 metais. Įkūrėju laikomas vienuolis Antonijus ir jo mokinys Feodosijus. Kunigaikštis Sviatoslavas II dovanojo šią vietą vienuolyno statybai ir netrukus ten išaugo nuostabios akmeninės šventyklos, nuspalvintos paveikslais, vienuolių celės, įkurtos uolose, pilies bokštai ir kiti statiniai. XII amžiuje vienuolynas įgavo lauros (ypatingai didelio ir pagrindinio vienuolyno) statusą. 1990 metais ansamblis paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu. Pečorų lauros vienuolynas vadinamas vienu iš septynių Ukrainos stebuklų.

Laimėjo Oršos mūšį

K. Ostrogiškis (apie 1460–1530 metus) – vienas žymiausių LDK karvedžių. Jo vadovaujama kariuomenė laimėjo kelias dešimtis svarbių XVI amžiaus mūšių, tarp jų – ir 1514-ųjų Oršos mūšį prieš Maskvos didžiąją kunigaikštystę. Iki mirties 1530-aisiais LDK karvedys daug lėšų skyrė švietimui ir Uspenskio soboro gražinimui. Paminklą virš palaidojimo rūsio K. Ostrogiškiui pastatė sūnus. Laikui bėgant skulptūra ne kartą buvo niokota, dalis paauksuotų nuolaužų naudotos šventovės pamatams. 1797 metais soboro rūsys buvo atvertas. Buvo rasti keturi Ostrogiškių giminės ąžuoliniai karstai, ant kurių buvo užkrautos skrynios. Tačiau jos buvo tuščios. Spėjama, kad greičiausiai tai buvo K. Ostrogiškio iždas. Daugiau nei po šimto metų čia buvo rastas auksinių monetų lobis. Jame – ir K. Ostrogiškio medalionas, dabar saugomas Peterburge, Ermitaže. LDK karvedžio antkapinis paminklas buvo sunaikintas 1941-ųjų lapkričio 3 dieną, kai buvo sugriautas ir pats Uspenskio soboras. Šventovė atstatyta 2000 metais. K. Ostrogiškio antkapį būta planų atkurti 2016-aisiais, kai bus minimas Lietuvos ir Ukrainos santykių 25-metis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"