TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kilnumas bus skatinamas ir finansiškai

2015 03 27 6:00
Giedrė Kaminskaitė-Salters. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

4000 globos įstaigose augančių vaikų – Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją prieš 20 metų pasirašiusios Lietuvos gėdinga realybė. Siūlydama didinti vaikus globojančių šeimų ir šeimynų finansavimą, pirmoji keisti padėtį suskato prezidentūra.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ėmėsi konkrečių žingsnių, padėsiančių reformuoti vaikų globos sistemą. „Nebegalime toliau taikstytis su tuo, kad tūkstančiai Lietuvos vaikų auga globos įstaigose. Neabejoju, jog šalyje yra daug geros širdies žmonių, galinčių tiems vaikams suteikti tikrą šeimą ir tikrus namus. Tačiau turime juos paskatinti šiam kilniam žingsniui", – teigė prezidentė.

Iš viso Lietuvoje be tėvų globos yra likę apie 10 tūkst. vaikų. Įvaikinimo šiuo metu laukia 1747 našlaičiai.

Naujos iniciatyvos

Prezidentė dar per Seimo rudens sesiją pateikė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis įtvirtinamas principas, kad be tėvų likę vaikai turi augti ne globos namuose, o šeimose. Taip pat numatoma, jog laikinoji globa valdiškose institucijose privalo trukti minimaliai: vaikų iki trejų metų – ne daugiau kaip tris mėnesius, vyresnių – ne ilgiau kaip metus. “Tačiau to nepakanka. Kad globėjai ir šeimynos taptų realia institucijų globos alternatyva, būtina didinti jų finansavimą. Taip pat reikia spartinti globos ir įvaikinimo procesus”, - pristatydama prezidentės siūlomas įstatymų pataisas sakė šalies vadovės patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters.

Pirmiausia raginama dvigubai didinti išmokas vaikus globojančioms šeimoms ir kelti finansavimą šeimynoms. Šiuo metu už vieną vaiką mokamą 152 eurų išmoką, kuri nesikeičia nuo 1999 metų, siūloma didinti iki 304 eurų. Vaiko globa vaikų namuose įvertinta 830 eurų per mėnesį. “Dažnai potencialūs globėjai nesiryžta globoti vaikų vien dėl to, kad realiai vertina savo finansines galimybes”, - pabrėžė G. Kaminskaitė-Salters. Taip pat siūloma garantuoti didesnes šeimynos dalyvių - tėvo ir motinos – pajamas: vietoj dabar mokamos minimalios 300 eurų mėnesio algos nustatyti ne mažesnį kaip 431 euro atlyginimą. “Neretai šeimynos yra vienintelė išeitis, kai reikia paimti dideles brolių, seserų grupes, neįgalius vaikus. Todėl dabartinės pajamos – neadekvatus atlyginimas už ypač sunkų darbą”, - patikino D. Grybauskaitės patarėja. Pasak jos, šiuo metu tik 4,5 proc. globojamų vaikų auga šeimynose. Tikimasi, jog įteisintos naujovės padidins jų skaičių.

Teismai suksis sparčiau

Pateiktose pataisose numatoma greitinti ir patį globos bei įvaikinimo procesą, o privalomus mokymus globėjams ir įtėviams padaryti labiau prieinamus. Šiuo metu privalomus įtėvių ir globėjų mokymus visoje Lietuvoje rengia 61 darbuotojas (įsteigta 19 etatų), tad kursų kartais tenka laukti ilgiau kaip pusmetį. Prezidentūra siūlo kiekvienoje savivaldybėje įsteigti bent po du socialinių darbuotojų etatus. Jie ir galėtų rengti tokius kursus. Šalies vadovė taip pat mano, kad nuolatinės globos ir įvaikinimo bylų nagrinėjimas teismuose turėtų vykti gerokai sparčiau. “Šiuo metu tokios bylos svarstomos nuo 6 iki 12 mėnesių. Siūloma joms teikti prioritetą ir sprendimus priimti ne ilgiau kaip per du mėnesius”, - kalbėjo G. Kaminskaitė-Salters.

Skaičiuojama, kad visiems pakeitimams įgyvendinti reikės iki 12,4 mln. eurų biudžeto lėšų. Tačiau, pasak patarėjos, mažėjant vaikų, auginamų globos institucijose, atitinkamai keisis ir finansavimo sumos. G. Kaminskaitė-Salters priminė, kad dabar vaikų išlaikymas globos įstaigose valstybei ir savivaldybėms per metus atsieina apie 45 mln. eurų, neskaičiuojant Europos Sąjungos paramos bei struktūrinių fondų lėšų.

Lauktas žingsnis

Nevyriausybinės organizacijos “Gelbėkit vaikus” generalinės direktorės Rasos Dičpetrienės manymu, prezidentės teikiamos pataisos – reikalingas, lauktas ir savalaikis žingsnis. “Džiaugiamės, kad globėjai ir šeimynos sulauks tiek finansinės, tiek psichologinės bei moralinės paramos”, - LŽ sakė R. Dičpetrienė.

Ji įsitikinusi, jog vienintelė alternatyva, kuri gali padėti 3800 globos namuose augančių vaikų, tai – globėjų šeimos ir šeimynos. Jų Lietuvoje dar labai trūksta (dabar yra 54). “Padidintas finansavimas šeimynoms suteiks galimybę jaustis tvirčiau. Tačiau tikėtis, kad per naktį įvyks stebuklas, tikrai nevertėtų”, - pabrėžė pašnekovė.

R. Dičpetrienės žodžiais, šiandien labai trūksta mokytojų, galinčių pagelbėti rengiant globėjus. “Mano galva, tokių mokytojų turėtų būti kiekvienoje savivaldybėje”, - pridūrė ji. Organizacijos "Gelbėkit vaikus" vadovė kartu atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką – būtinybę keisti visuomenės požiūrį į globėjus. “Čia mums visiems reikia pasistengti, nes šioje srityje egzistuoja daugybė baubų ir stereotipų”, - neslėpė R. Dičpetrienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"