TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kilpą ant spaudos kaklo atlaisvins?

2011 11 25 8:00

Kelerius metus vis didėjusia mokestine našta valdžios smukdyta spauda gali tikėtis nedidelio atokvėpio. Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą periodiniams spaudos leidiniams. Tačiau specialistai pabrėžia, kad vien ši priemonė padėties realiai nepakeis.  

Nuo 2009 metų krašto spaudai prasidėjo itin sunkūs laikai. Tam įtakos turėjo ne tik ekonomikos sunkmetis, bet ir Vyriausybės užkrauta mokestinė našta. Laikraščiams ir žurnalams daugiau nei keturis kartus padidėjo PVM, per dvejus metus 40 proc. išaugo socialiniai ir kiti mokesčiai. Kūrybinių darbuotojų autorinės sutartys apmokestinimu dabar prilygsta darbo sutarčiai. Nuo šių metų pradžios Lietuvos paštas vidutiniškai 40 proc. padidino spaudos leidinių pristatymo kainą. Valstybės skiriamos kompensacijos yra per mažos ir spaudos negelbsti.   

Grėsmė žiniasklaidai

Prezidentės D.Grybauskaitės iniciatyva parengta įstatymo pataisa siūloma periodiniams spaudos leidiniams numatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Šiuo metu jiems taikomas 21 proc. PVM tarifas.

Valstybės vadovės teigimu, spausdintas žodis itin svarbus kuriant pilietišką, informuotą, analizuojančią ir demokratišką visuomenę. Tačiau dėl finansinių sunkumų prastėja spaudos leidinių kokybė, mažėja pasitikėjimas spausdintu žodžiu, kyla grėsmė krašto žiniasklaidos nepriklausomumui, spaudos leidiniai darosi neįperkami gyventojams. Tai - blogas ženklas. "Pagal spaudos ir žodžio laisvę patenkame į pirmąjį dešimtuką tarp 175 pasaulio valstybių, tačiau mažėjantis spausdinto žodžio prieinamumas ir pasitikėjimas juo kelia grėsmę demokratijai. Finansinės naštos palengvinimas leidėjams - tai galimybė ir įpareigojimas pagerinti spaudos leidinių kokybę bei užtikrinti mažesnes jų kainas skaitytojams", - pažymėjo D.Grybauskaitė.

Vyriausybės vadovas vakar nekomentavo prezidentės siūlymo. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, ministrų kabinetas ir valdančiosios koalicijos partneriai jį svarstys ir priims sprendimą. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtino į siūlymą dar neįsigilinusi.

Racionalus siūlymas

Užtat didžiausia Seimo opozicinė jėga - Socialdemokratų partijos frakcija palaiko D.Grybauskaitės siūlymą. "Tokiu būdu pagerėtų periodinių leidinių prieinamumas, ypač tai aktualu nemokantiems arba neturintiems galimybių naudotis interneto paslaugomis", - teigė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Valentinas Stundys tvirtino, kad žiniasklaidos problemos jam puikiai žinomos. Esą politikai ne kartą svarstė, kaip sunkmečiu padėti žiniasklaidai, ypač regioninei ir kultūrinei. "Vienas instrumentų - PVM tarifo keitimas. Siūlymas jį mažinti yra racionalus", - LŽ sakė jis.

Tačiau V.Stundys nenorėjo pripažinti, kad mokesčių padidinimas periodinei spaudai buvo klaida. Anot jo, 2008 metais keičiant mokesčius vadovautasi socialinio teisingumo principu, kuris esą nenumatė jokių išimčių. "Po metų kitų pasigirdo siūlymų diferencijuoti mokesčius, pavyzdžiui, viešbučiams. Šiame kontekste prezidentės siūlymas yra logiškas", - aiškino V.Stundys.  

Didžiuliai praradimai

Šiemet Seimui pristatytoje žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos ataskaitoje pažymima, kad nuo 2009 metų pradžios panaikinus PVM lengvatą periodinės spaudos leidiniams, nustačius papildomus socialinio draudimo mokesčius autoriniams atlyginimams, nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes, susijusias su visuomenės informavimu, jo nepriklausomumu ir kokybe. 

Nuo neigiamų ekonominių pasekmių neišgelbėjo ir beveik du kartus didesnė valstybės parama kultūrinei ir šviečiamajai žiniasklaidai, skiriama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF). Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė. "Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių reforma. Naudą arba nuostolius galime įvertinti ir pinigais. 2008 metais iš laikraščių leidybos surinkta 18,9 mln. litų PVM, 2009-aisiais - 16,4 mln. litų. Iš žurnalų leidybos 2008-aisiais surinkta 7,8 mln. litų, 2009 metais - 9 mln. litų. Tačiau pastarasis rodiklis veikiausiai susijęs ne su mokesčių reforma, bet su didėjančia žurnalų pasiūla. Vadinasi, konkrečiu atveju reikia kalbėti ne apie 1,2 mln. litų naudą, bet apie 1,3 mln. litų nuostolį. Daug sunkiau suskaičiuoti tuos praradimus, kurie neturi piniginės vertės išraiškos", - rašoma žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitoje. 

Nemylima valdžios

Žurnalistas Rimvydas Valatka teigiamai vertina D.Grybauskaitės siūlymą mažinti PVM spaudai. Tačiau po 2008 metų naktinio mokesčių perversmo ir paskui kilusių sunkumų ši priemonė esą gali padėti tik "kaip kompresas numirėliui". "Vien PVM sumažinimas iki 9 proc. realiai nieko nepakeis. Reikia rimto valstybinio požiūrio į tai, ar Lietuva dar nori turėti spaudą ir apskritai žiniasklaidą, ar, priešingai, - nori, kad ji būtų atskirų veikėjų, galinčių pasakyti, apie ką rašyti, o apie ką - ne, rankose", - pažymėjo R.Valatka.

Jo nuomone, mokestinės naštos padidinimas buvo skirtas ir tam tikrai žiniasklaidai sunaikinti. Esą padidinus įvairius mokesčius tikslas buvo pasiektas - dabar spaudoje kritikos valdžiai mažiau nei 2007 metais. "Dabar, kai darbas jau padarytas, galima būti ir geram", - ironizavo žurnalistas. 

Atsakyti, kodėl Lietuvos valdžia taip nemyli žiniasklaidos, R.Valatkos teigimu, nelengva. Esą tai lėmė daugybė dalykų, ryškėjusių nuo pat 1990 metų. "Dauguma nacionalinės žiniasklaidos priemonių rėmė Sąjūdį ir buvo 100 proc. už jį, tačiau manau, kad Sąjūdžio veikėjai neišlaikė išbandymo valdžia. Po 1990 metų į kritiką spaudoje jie reagavo pernelyg jautriai ir karštai, nes manė, kad laikraščiai juos ir toliau turi remti kaip rėmę, - aiškino žurnalistas. - Tada ir prasidėjo abipusė nemeilė. Kiekviena valdžia vis bandydavo ką nors pabloginti, apriboti žurnalistų teises, skaitytojų teisę žinoti. Galiausiai 2008 metais buvo smogta visu priemonių paketu." 

Laikraštis - prabangos prekė 

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė apgailestavo, kad sunkmečiu įstatymus leidžiantiems politikams spauda liko ne visuomenės informavimo misijos nešėja, o tik verslo objektas. 

Nors padidinus PVM spaudos leidiniams buvo skirta parama per SRTRF, R.Navickienės teigimu, norėtųsi ne to, o teisinės bazės, kuri sudarytų normalias sąlygas egzistuoti. "Nesilygiuojame į Skandinavijos šalis ar Didžiąją Britaniją, kur PVM yra nulinis. Norėtųsi bent jau Europos Sąjungos šalių PVM spaudos leidinių vidurkio, kuris sudaro 7-9 procentus", - pažymėjo ji.  

Anot R.Navickienės, spaudai skaudžiai kirto ir papildomų lėšų iš leidėjų reikalaujantis autorinių sutarčių apmokestinimas. Pašto tarifų didinimas ir neadekvatus padidėjusių išlaidų kompensavimas taip pat turėjo neigiamos įtakos. "Asociacijos duomenimis, dėl to 2011 metais prenumerata kaimuose krito vidutiniškai 10 proc., o kai kur - iki 30 procentų. Tiesa, valstybė per SRTRF kompensavo leidėjams dalį prenumeratos pristatymo išlaidų kaime, bet tas kompensavimas tikrai neadekvatus patiriamoms išlaidoms. Pernai valstybė kompensavo leidėjams 1 mln. litų, šiemet - 3 mln. litų. Latvija ir Estija atitinkamai skyrė 16 ir 21 mln. litų tokioms išlaidoms dengti", - pabrėžė ji. 

R.Navickienė teigiamai vertina siūlymą periodiniams spaudos leidiniams taikyti lengvatinį PVM tarifą. Esą poreikis skaityti išlikęs, tik skaitytojai ne visada išgali susimokėti už brangesnį laikraštį. "Pabrango būtiniausios prekės, būsto paslaugos, benzinas, taigi pirkinių krepšelyje spaudai vietos dažnai nebelieka. Laikraštis jau tampa prabangos preke, nors turėtų būti prieinamu informacijos šaltiniu", - įsitikinusi ji. 

Sudėtinga situacija

Bendrovės "Lietuvos rytas" logistikos vadovo Sauliaus Kavaliausko teigimu, spaudos padėtis pastaraisiais metais buvo smarkiai pabloginta. Padidėjusią mokestinę naštą leidėjai iš pradžių mėgino dengti vidiniais resursais. Kai šie išseko, teko keisti spaudos leidinius. "Mums teko prastinti leidinio kokybę. Sumažėjo laikraščio apimtis, atsisakyta nemažos dalies priedų, atleista dalis žurnalistų ir kitų darbuotojų, apkarpyti atlyginimai", - pasakojo S.Kavaliauskas.   

Jis teigiamai vertina D.Grybauskaitės siūlymą daugiau nei perpus sumažinti PVM tarifą spaudai. Anot S.Kavaliausko, tai sumažintų valdžios užkrautą neproporcingai didelę mokestinę naštą. "Kaip leidėjai praradome nemažą dalį tiražo. Jo taip lengvai neatstatysi, tačiau lengvatos leistų mums lengviau kvėpuoti", - pažymėjo jis. 

Pasak S.Kavaliausko, leidėjai pastaruoju metu itin baiminasi dėl Lietuvos pašto politikos spaudos atžvilgiu. Nors kitiems metams įkainių už spaudos leidinių pristatymą didinti nesiūloma, bet paliekama galimybė esant reikalui juos vis dėlto keisti. "Galimas tarifų perskaičiavimas gąsdina visus. Spaudos pristatymas kaimo vietovėse yra brangus, jei tai nebus kompensuojama, susidursime su sunkumais. Pristatymas kartais kainuoja brangiau nei pati prenumerata", - dėstė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"